Spalis – juodas mėnesis „Rytui“, kuris jau skaičiuoja penkių pralaimėjimų seriją, žvelgiant į visus turnyrus.
Per trijų savaičių laikotarpį dvi nesėkmės patirtos FIBA Čempionų lygoje – prieš Tenerifės „Lenovo“ ir Herclijos „Bnei“, o net trys – LKL pirmenybėse prieš Kėdainių „Nevėžį-Optibet“, Jonavos „Cbet“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelį“.
Paskutinį kartą „Rytas“ tokią nesėkmių seriją skaičiavo prieš devynerius metus – 2013 m., kai dar varžėsi Eurolygoje ir VTB Vieningoje lygoje.
Lietuvoje „Rytas“ kol kas žengia vos šeštas, o Čempionų lygoje yra vienintelė H grupės komanda, neturinti pergalių.
Jau dabar „Rytui“ reikia galvoti apie išlikimą Čempionų lygoje, o mintis apie pirmą vietą reguliariame LKL sezone – pamiršti ir galvoti, kaip išvengti akistatos su Kauno „Žalgiriu“ pusfinalyje.
Tenka pripažinti, kad šią duobę „Rytas“ pats išsikasė atlikdamas vasaros darbus ir komplektuodamas komandą.
Žmogaus–orkestro netektis
Penkerius metus klube praleidęs ir šios kapitonu buvęs Arnas Butkevičius vasarą pagaliau sulaukė šanso sugrįžti į Eurolygą, kurios buvo ragavęs su Klaipėdos „Neptūnu“ dar 2014-2015 m. sezone.
30-metis puolėjas niekada neišsiskyrė įspūdingais statistiniais rodikliais ir buvo brangiausias „Ryto“ žaidėjas – šio sezono pradžia parodė, kad neveltui.
Su A. Butkevičiaus išėjimu „Rytas“ neteko didelės dalies fiziškumo, gynybinių rotacijų įvairovės, tvirto balso rūbinėje ir kario, kuris aikštėje daro viską dėl komandos gerovės, mažai žiūrėdamas asmeninio įvertinimo.
Krepšininkas buvo lyg klijai „Rytui“, o pakeisti puolėjo taip ir nepavyko. Tą turėjo padaryti panašaus profilio žaidėjas – amerikietis Toddas Withersas, tačiau šis dėl šeimyninių priežasčių taip ir neatvyko į Vilnių, o jį galiausiai pakeitė vasarą komandos susirasti taip ir nesugebėjęs Tomas Lekūnas.
„Rytas“ tikėjosi, kad T. Withersas, daugiau atsakomybių gavęs Gytis Radzevičius ir Lukas Uleckas kompensuos A. Butkevičiaus išvykimą, tačiau pirmasis taip ir neapsiviliko ekipos marškinėlių, o viltis kol kas pateisina tik G. Radzevičius.
L. Uleckas po puikaus praėjusio sezono finišo sulaukė naujos sutarties, bet kol kas nuvilia savo žaidimu ir primena tik šešėlį to žaidėjo, kuris finalo serijoje baudė Panevėžio „Lietkabelį“.
Savo ruožtu A. Butkevičius jau Eurolygoje rodo, ko neteko „Rytas“. Nors plika akimi krepšininko statistika įspūdžio nedaro, tačiau tai, ką jis duoda „Žalgiriui“ aikštėje daro stiprią įtaką kauniečių žaidimui.
Keitimasis ginamaisiais, pavojingų varžovų priežiūra gynyboje, kova dėl kiekvieno aikštės centimetro, fiziškumas, o dar ir pergalingas tritaškis į „Barcelonos“ krepšį.
„Visi matė jo griuvimus, kovą, kamuolio traukimus, rodomą energiją. Jis vienas tų, kurie garsiai nekalba, bet savo pavyzdžiu rodo, kaip reikia kautis“, – po pergalės prieš „Barceloną“ auklėtinį gyrė K. Maksvytis.
Puikiai A. Butkevičiaus vertę įrodė ir LKL mačas su „Šiauliais“ – nors puolėjas nepelnė nė vieno taško, bet surinko 16 (!) naudingumo balų.
„Tokių žaidėjų reikia, kurie dirba juodą darbą ir jiems esant rezultatas yra teigiamas“, – tada sakė K. Maksvytis.
Būtent tokių žaidėjų „Ryte“ šį sezoną trūksta – vienintelis G. Radzevičius yra kovotojas, tačiau ne tokio lygio kaip A. Butkevičius.
Priekinės linijos bėdos
Pastaraisiais sezonais „Ryto“ priekinė linija turėdavo vieną ryškų nuolatinį narį – Ivaną Buvą. Nelengvo charakterio kroatas visada susirinkdavo skaičius puolime ir žaisdamas nugara į krepšį buvo sunkiai sustabdomas, tačiau gynyboje buvo nuolat atakuojamas varžovų.
Vasarą vilniečiai nutarė pasukti skirtingais keliais su I. Buva, o priekinės linijos ašį formuoti aplink lietuvius – susigrąžintą Martyną Echodą ir Gytį Masiulį.
Problema tame, kad M. Echodo gynyba ne ką geresnė nei minėto I. Buvos – abu yra varžovų taikiniai ir nėra efektyvūs išsikeitimo gynyboje, kurią itin mėgsta Giedrius Žibėnas, praėjusį sezoną varžovus mėgdavęs nustebinti ir itin žemais penketais, kuriuose centro vietą užimdavo A. Butkevičius.
Jeigu tarp M. Echodo ir I. Buvos gynybinių sugebėjimų galima dėti lygybės ženklą, tai reikia pripažinti, kad puolime kroatas turėjo daugiau ginklų ir nešė didesnę naudą.
Lietuvis geriau kovoja dėl kamuolių ir dažnai susikuria antrus šansus, tačiau jų realizacija stringa.
G. Masiulį taip pat galime vadinti nusivylimu – viską, ką kol kas gali duoti puolėjas yra tritaškiai metimai, kurie nekrenta. Kai šie nekrenta, puolėjas iš esmės tampa visiškai negrėsmingu puolime – žaisti veidu ar nugara į krepšį gebėjimų G. Masiulis praktiškai neturi.
Susikeitimo gynyboje jis kiek geresnis pasirinkimas nei M. Echodas, bet irgi nėra idealus variantas. Abu puolėjai taip pat nėra fiziškai stipriausi, todėl dažnai apstumdomi varžovų ir sunkiai sugeria kontaktą.
Šias problemas dar labiau išryškina tai, kad itin prastai kol kas atrodo ir Jarvis Williamsas. Praėjusį sezoną jam sutrukdė Achilo sausgyslės trauma, tačiau šį buvo laukta puolėjo proveržio, kurio kol kas nėra.
„Ryto“ priekinę liniją užbaigia Evaldas Kairys, kuris pats dažnai apsiriboja savo žaidimo laiką dėl greitai susirenkamų pražangų.
Apibendrinus visą „Ryto“ aukštaūgių grandį matome, kad čia trūksta fiziškumo, mobilumo gynyboje ir geresnių vienas prieš vieną žaidimo įgūdžių puolime, kuriuos turėjo I. Buva.
Gynėjai ir pataikymo bėdos
Iš praėjusio sezono čempioniškos gynėjų linijos „Ryte“ liko tik Margiris Normantas, o likusias vietas užpildė naujokai.
Atvyko Marcusas Fosteris, Benedekas Varadis ir Elvaras Fridrikssonas. M. Fosteris nuo pirmų dienų tapo ryškiu „Ryto“ lyderiu, kuo ir buvo neabejojama. Amerikietis yra taškų darymo mašina ir savo talentu ryškiai išsiskiria vilniečių gynėjų linijoje, tačiau bėda tame, kad sėdus jam ant suolo puolimas tampa bedančiu.
B. Varadis ir E. Fridrikssonas yra neblogi krepšininkai, tačiau ne Lietuvos čempionų lygio.
Pirmasis apskritai pirmą kartą žaidžia už tėvynės ribų ir jam nėra lengva tempti užsieniečio statuso naštą. E. Fridrikssonas turi individualių sugebėjimų puolime, tą įrodė ir prieš porą metų „Šiauliuose“, bet yra vienas tų žaidėjų, kuriuos reikia slėpti gynyboje.
Apart M. Normanto nė vienas likęs gynėjas negali pasigirti ir solidžia gynyba, todėl „Rytui“ sezono pradžioje itin sunku stabdyti varžovų perimetro žaidėjus, vis pridarančius daugybę žalos individualiu žaidimu.
Gynybines vilniečių bėdas atspindi ir skaičiai – Čempionų lygoje praleidžiama net po 89,5 taško, LKL pirmenybėse – 78,3 taško.
Negana visų išvardintų problemų, „Rytas“ per paskutines penkerias rungtynes tiesiog negali pataikyti.
Per šią slogią atkarpą vilniečiai išsimetė 127 tritaškius, o pataikė vos 35 – vos 27,5 proc. tikslumas.
„Žaidėjus skatiname mesti, turime daug metikų, gal tai ir pralaimėjimų spaudimas. Varžovai neturi ko prarasti, o mes norime grįžti į pergalių kelią. Turime daug gerų žaidėjų, reikia vienerių gerų rungtynių, jog grįžtų pasitikėjimas“, – po šviežiausio pralaimėjimo Panevėžyje kalbėjo G. Žibėnas.
Vokalaus lyderio trūkumas
Pasak trenerio, dabar žvalgytis papildymo nėra reikalo.
„Pirmiausiai reikia laimėti vienerias rungtynes, tada galėsime kažką kalbėti. Dabar esame duobėje, visos mintys, kaip iš jos išlipti, ką pakeisti žaidime, kaip pakelti žaidėjus ir padrąsinti. To palaikymo jiems dabar reikia labiausiai“, – mano jis.
Laimėti tas vienerias rungtynes lengva nebus – artėjanti atkarpa vilniečiams nepagailės iššūkių.
Šeštadienį „Rytas“ Alytuje susitiks su „Wolves“, kurį jau kitą sezoną kelsis į Vilnių. Tai bus principinis mūšis su Rimo Kurtinaičio auklėtiniais, kurie taip pat neblizga, bet pergales LKL renkasi – penkios iš šešių.
Vėliau „Rytas“ namie priims Atėnų „Peristeri“, kurie Čempionų lygoje dar nepralaimėjo ir turi individualaus talento, galinčio bausti vilniečius gynybą.
Galiausiai šį duobėtą ruožą vainikuos į sostinę atvyksiantis Kauno „Žalgiris“.
Jau sezono pradžioje „Rytui“ reikia keltis iš košmaro, o tokiose situacijose itin svarbus garsiai kalbantis lyderis. Tokiu ilgą laiką buvo A. Butkevičius, rodęs pavyzdį aikštėje ir rūbinėje.
Dabartinis „Ryto“ kapitonas M. Normantas neturi tokio autoriteto ir „svorio“ kaip A. Butkevičius, o tokio žaidėjo trūkumą jau pripažino ir G. Žibėnas.
„Norisi vokalesnio lyderio buvimo tiek aikštelėje, tiek rūbinėje. Dabar mums reikia pasitikėjimo“, – po Jonavos „Cbet“ niukso sakė treneris.
„Rytas“ atsidūrė ligos patale, iš kurio išlipti reikia stiprių vaistų, kurių šiuo metu vilniečiai galbūt ir neturi.
