Be finansavimo iš valstybės likusios sporto federacijos iškasė karo kirvį. Trečiadienį Vilniuje specialiai surengtoje spaudos konferencijoje jų atstovai tvirtino, kad nuo 19 iki 26 sporto šakų Lietuvoje paprasčiausiai bus ištrintos iš sporto žemėlapio.
„Tai yra tikras sporto genocidas. Be finansavimo lieka nuo 30 iki 50 tūkst. sportininkų. Gal išgyvensime šiuos metus, bet kas toliau? Rankų neketiname nuleisti, esame sportininkai ir kovosime“, – tikino Lietuvos bušido federacijos prezidentas Donatas Simanaitis.
Iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) Lietuvos bušido federacija ir dar per 20 sporto federacijų negavo nė cento. Priežastis? Šių sporto šakų tarptautinės organizacijos nėra sudariusios sutarčių su Pasauline antidopingo agentūra (WADA).
Įstojimas į WADA per brangus
„Absurdas akcentuoti antidopingo veiklą. Visos federacijos už švarų sportą ir sportininkus dėl dopingo tikrina savo viduje. Pavyzdžiui, bušido federacija kiekvieną sportininką tikriną prieš ir po kovos. Tuo tarpu olimpinėse sporto šakose WADA išrenka ir patikrina vos kelis. Kas labiau rūpinasi švariu sportu?“, – klausė D. Simanaitis, pridūręs, kad įstojimas į WADA daugeliui neolimpinių sporto šakų pernelyg brangus.
Jis atkreipė dėmesį, kad skirstant lėšas Lietuvoje reikia pažinoti tam tikrą žmogų, kad gautum finansavimą. Anot jo, tokia sporto šaka kaip pankrationas yra sudariusi sutartį su WADA, tačiau Lietuvoje vis tiek liko už borto.
Reikalauja nors minimumo
„Triukšmaujame ne dėl 2 mln., kiek buvo skirta krepšinio federacijai, netgi ne dėl 100 tūkst. Būtų gerai, kad mums paliktų bent minimumą – 5-10 tūkst. litų. Kentėsime, dirbsime ir toliau garsinsime Lietuvos vardą. O gal mes kaip ir visi visuomenės nariai tapome nereikalingi Lietuvai?“, – klausė Lietuvos kultūrizmo ir fitneso asociacijos (LKFA) prezidentas Saulius Misevičius.
Jo vadovaujama federacija jau 11 metų iš pasaulio ir Europos čempionatų parveža aukščiausius apdovanojimus ir yra viena iš didžiausių pagal masiškumą. „Užsiimame ne tik aukšto meistriškumo sportininkų rengimas, bet ir sveikos gyvensenos ir mitybos populiarinimu, rengiame įvairius festivalius. Valstybės skiriama parama sudarė penktadalį mūsų biudžeto. Dabar teks kažko atsisakyti“, – teigė LKFA prezidentas.
S. Misevičius prisipažino, kad beveik metus laiko nematė gyvo KKSD direktoriaus Klemenso Rimšelio, nors KKSD koridorius mina jau nuo Nepriklausomybės atgavimo: „Argi naujai paskirtas vadovas taip turėtų elgtis? Jam ir jo žmonėms mes esame neįdomūs“.
Lėšų skirstymas – abejotinas
„Nieko nepažeidėme, iškovojome medalių visose amžiaus grupėse. Nežinau, kodėl negalime gauti varganų 10 tūkst. litų taip trūkstamai įrangai įsigyti. Nenorime taikstytis su esame situacija“, – teigė Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijos prezidentas Gintaras Vilniškis.
Jam antrino Lietuvos shotokan karatė federacijos prezidentas Kazimieras Bartkevičius: „Nemalonu atsidurti sporto veiklos šalikelėje. Niekas nesusmąstė, kaip sportininkai vetins šį žingsnį? Jie juk garsina Lietuvos vardą... Taupymo ir antidopingo veiklos priežastys abejotinos. Kodėl tokios asociacijos kaip bėgimo, keliautojų ar sveikuolių, visai nesusijusios su dopingu, gavo nuo 40 iki 60 tūkst. litų finansavimą?“
Be lyderių nebus masiškumo
Netgi be menko finansavimo likusios neolimpinės sporto šakos gali būti priverstos atsisakyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimo, nes negalės užtikrinti jiems dalyvavimo tarptautinėse varžybose.
„Masiškumas išlieka, kai tam tikroje sporto šakoje yra lyderiai, – aiškino S. Misevičius. – O nesant pavyzdžio nelieka ir masiškumo. Ar ne į gatvę patrauks vaikai? Ar ne brangiau valstybei bus vėliau mokėti už jų iškrypusius stuburus, nedarbingumą“.
Diskusijoje neatmesta galimybė jiems pereiti į kitas sporto šakas, tačiau tam buvo paprieštarauta: „Ką toks kaip galiūnas Žydrūnas Savickas nuveiktų krepšinyje? Ar jis taptų Arvydu Saboniu?“ Be to, daugeliui 10 ir daugiau metų sportui atidavusiems žmonėms būtų sunku pasitraukti iš didžiojo sporto.
Prašys Vyriausybės pagalbos
Anot į kovą dėl nubraukto finansavimo stojusių sporto federacijų tokiu būdu KKSD sutaupė apie 300 tūkst. litų, o pačios pinigų dalybos kelia daug klausimų. „Vadovams reikėjo mūsų ataskaitų, kad galėtų užsidėti antpečius ir pasigirti dideliu medalių derliumi, – teigė D. Simanaitis. – Mums tai ne tik pinigų klausimas, bet ir moralinis įžeidimas. Dabar tai ne tik mūsų, bet ir visuomenės problema.“
Kas bus daroma? „Sieksime, kad mus vėl pripažintų ir grąžintų finansavimą. Rašysime Vyriausybei, Seimui ir Prezidentei apie susidariusią situaciją. Jeigu mus KKSD ir toliau ignoruos, neprapulsime. Įkursime antrą KKSD ar profesinę sąjungą ir ieškosime lėšų kitur“, – sakė Lietuvos bušido federacijos prezidentas.
Lietuva remia per daug sporto šakų?
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo atstovai teigia, kad finansavimas buvo pagrįstas visiems vienodais principais.
„Mano asmenine nuomone, prie Antidopingo konvencijos neprisijungusios sporto šakos apskritai neturėtų būti remiamos valstybės. Šiais metais fondo taryba dar paliko galimybę tokių sporto šakų federacijoms kreiptis į fondą pagal kitas programas. Vis dėlto, dopingas yra sukčiavimas savo sveikatos sąskaita, tad kaip valstybė gali remti sportą, kuriame paliekama galimybė sukčiauti?“ – kalbėjo olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sportininkų komisijos pirmininkė, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos narė teigė, kad Lietuva apskritai remia per daug sporto šakų – netgi turtingesnės šalys pasirenka keletą krypčių, pagal sporto šakos istoriją, kultūrinį priimtinumą ir padeda joms vystytis.
