Olimpiniame vyrų krepšinio turnyre kovos skirtingo lygio komandos. Nuo autsaideriais vadinamų iraniečių iki NBA milijonierių amerikiečių. Tiesa, Lietuvos rinktinės atstovai pačia svarbiausia savo varžove vadina olimpinę čempionę Argentiną.
Mūsų krepšininkai kalba panašiai, lyg būtų susitarę. Jie tvirtina, kad favoritų išskirti neverta, o prognozės - netikęs dalykas. „Varžovų kol kas apskritai nenagrinėjome. Tai darome prieš kiekvienas rungtynes, nežiūrime į priekį. Niekada neprognozuoju, kurios komandos bus favoritės“, - sakė Robertas Javtokas. Simas Jasaitis teigė, kad favoritų yra daug. „Jei pasakysiu kas laimės, nebus įdomu žiūrėti. Kai grįšiu, pasakysiu“, - juokavo puolėjas.
Nereikia būti dideliu krepšinio ekspertu norint išskirti vieną komandą. Amerikiečiai vėl surinko NBA žvaigždžių būrį, vėl kalbėjo apie tai, kad važiuos tik aukso. Vis dėlto šį dešimtmetį jų lūkesčiai visada suduždavo į šipulius. „Amerikiečių rinktinė šiemet tikrai gera. Tačiau ne visada žaidžia pavardės. Amerikiečiai bus vieni iš favoritų, bet atspėti nugalėtojus sunku“, - pabrėžė Ramūnas Šiškauskas.
Įvertinti olimpines komandas paprašėme ir Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Ramūno Butauto asistento Rimo Kurtinaičio.
- Ar trenerių štabas jau išnagrinėjo būsimus varžovus?
- Mes neapkrauname žaidėjų pirma laiko. Kas iš to, kad prieš mėnesį išnagrinėsi varžovus. Vis tiek naujausios žinios būna naudingiausios. Turime visų Argentinos rungtynių vaizdo įrašus. Žinome, kaip jie ginasi. Po rungtynių Makao turėsime savaitę laiko ir rengsimės būtent mačui su Argentina.
- Žiūrint į sudėtį, kurias komandas galima išskirti kaip turnyro favorites?
- Maždaug 7 komandos pretenduoja į medalius. Visi tai žino. Žinome olimpinę čempionę Argentiną, pasaulio čempionę Ispaniją, Europos čempionę Rusiją. Kroatija yra labai gerai organizuota komanda. Aišku, pažįstame amerikiečius, kurie jau dabar sako, kad tik auksas yra taurus metalas. Graikai - visada pavojingi. Turnyras žada būti tikrai įdomus, o nuspėti, kaip bus, yra labai sunku. Tos komandos kelia sau uždavinius iškovoti medalius. Daug kas priklausys nuo pirmųjų rungtynių. Tokie turnyrai yra trumpi. Jei patenki į psichologinę duobę, nėra laiko iš jos išlipti. 1996 m. Atlantoje pirmąsias rungtynes su Kroatija laimėjome po dviejų pratęsimų. Po to mes iškovojome bronzą, o jie liko septinti ar aštunti. Mūsų pajėgumas buvo panašus. Mačą su Argentina vadinu mažuoju finalu. Paskui su Iranu turėtų būti truputį lengviau.
- Įsivaizduokime, kad Pekine viskas klostysis puikiai. Ar perduosite žaidėjams Seulo olimpiados patirtį, kaip švęsti pergales?
- Prieš turnyrą niekada nenoriu spėlioti. Tai nėra geras ženklas. Rengiamės mačui su Argentina ir apie medalius negalvojame. Žinome savo uždavinius, bet nesvajojame, kas bus, jei laimėsime apdovanojimus. Rengiamės žingsnis po žingsnio.
