Atkaklioje kovoje kauniečiai pirmavo gana ilgą laiką pirmoje mačo pusėje. Bet po didžiosios pertraukos Šaro auklėtiniai sugebėjo gintis agresyviau ir žalgiriečiai strigo puolime.
Galiausiai viskas sprendėsi rungtynių pabaigoje. Artėjant pabaigai pirmaujanti komanda keitės ne sykį, o labai svarbų tritaškį likus 26 sekundžių iki ketvirtojo kėlinio pabaigos pataikė Arnas Butkevičius.
„Žalgiriui“ pirmaujant tašku Keenanas Evansas prarado kamuolį ir paskutinėmis sekundėmis svečiai turėjo kamuolį savo rankose.
Tačiau Edgaras Ulanovas fantastiškai apsigynė neleisdamas Tomašui Satoransky net išmesti kamuolio ir aidinti sirena paskelbė „Žalgirio“ pergalę 73:72.
Kauniečių vyriausiasis treneris po praėjusiame ture pasiektos pergalės kalbėjo apie nusimestą naštą. Po šio vakaro spaudos konferencijoje dalyvavęs treneris teigė, kad tokią komandą prieš sezoną ir įsivaizdavo.
„Džiaugiuosi pergale. Puiki pirmoji pusė, vėliau šiek tiek praradome pasitikėjome, bet džiauguosi, kad likome mače ir kovojome iki galo. Taip ir įsivaizdavome komandą, kuri žaidžia iki pabaigos, kovoja, mokosi iš savo klaidų. Sveikinimai sirgaliams ir komandai“, – sakė jis.
„Įspūdinga atmosfera jautėsi dar prieš rungtynes. Miestas gyvas, emocijų daug, visi laukia rungtynių. Žaisti tokioje atmosferoje yra nuostabu. Jie prisidėjo daug, abai gerai palaikė mus, spaudė teisėjus. Tai buvo fantastiška“, – pridūrė treneris.
Kodėl neimate minučių pertraukėlių ir kodėl paskutinę minutę neleidote į aikštę Igno Brazdeikio?
Su treneriais kalbėjome, kad gal ir per daug taupome pertraukėles, ypatingai antrajame kėlinyje. Varžovai persvarą didino po truputį, nebuvo jų didelių atkarpų, o minutės pertraukėlės paprastai jas ir užmuša.
Aišku, stebint dabar gal ir reikėjo paimti ją. Norėjome į gynybą leisti Arną, todėl pakeitėme Iggy, vėliau laikėme žaidėjus, kurie sumestų baudų metimus. Tada tik įleidome Luką, gal tada vėl norėjome Iggy leisti, bet pagalvojome, kad liks tie žaidėjai, kurie sužaidė gerą atkarpą.
Ar nesinori, kad A. Butkevičius dar daugiau imtųsi iniciatyvos puolime?
Gal kažkiek ir sėkmė šypsojosi metant lemiamą metimą, nes ten nebuvo jam ir ką daryti. Norisi rasti daugiau erdvės puolant. Visi matė jo griuvimus, kovą, kamuolio traukimus, rodomą energiją. Jis vienas tų, kurie garsiai nekalba, bet savo pavyzdžiu rodo, kaip reikia kautis. Manau, kad nusipelnė daugiau.
Per vieną savaitę įveikėte Sergio Scariolo ir Šarūną Jasikevičių. Kiek tai prideda tikėjimo savo sistema?
Žinote, kažkiek tame krepšinyje esu, nebūna taip, kad vien tik pergalės ar vien tik pralaimėjimai. Man irgi buvo skaudžių nesėkmių atkakliose kovose vienu ar dviem taškais. Ratas sukasi, dabar ta sėkmė atsisuko ir į mūsų pusę. Tiesiog smagu laimėti prieš tokias garsias pavardes, prieš tokias komandas.
Prieš rungtynes sakėte, kad reikės stabdyti varžovų tolimus metimus. Kiek tai buvo faktoriumi šįvakar?
Akcentavome, kad turi nemažai metikų, reikia atidirbti vienas prieš vieną, kad varžovai neišsimestų lengvų tritaškių ir reiktų mažiau pagalbų. Kažkiek susitvarkėme. Nemažu faktoriumi buvo Higginsas. Nesitikėjome, kad po traumos jis taip gerai sužais.
Esate ir Panevėžyje ar Klaipėdoje ne kartą nugalėjęs Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą „Žalgirį“. Ar ši tarpusavio mikrodvikova jums palanki?
Nežinau. „Neptūne“, kai laimėdavome, „Žalgiris“ su tuomečiu treneriu tai pataupydavo žaidėjus, tai ilsėdavosi po dvigubos savaitės, kartais nebuvo taip nusiteikęs, o mes tuo pasinaudodavome. Jiems tai buvo tik mačas, o mums gyvenk arba mirk rungtynės. Sunku paaiškinti, džiaugiuosi, kad laimėjome.
Rolandas Šmitas vėl atrodė solidžiai. Kaip vertinate jo žaidimą?
Gerai. Prieš rungtynes galvojau, kad bus labai gerai arba labai blogai. Žaidėjai prieš savo buvusius trenerius, buvusias komandas paprastai rodo išskirtinį norą, energiją. Bijojau, kad jis per daug neperdegtų. Bet jis atrodė puikiai, praktiškai jo dėka puolime susikrovėme pranašumą.
Antroje mačo pusėje pasipylė klaidos. Iš kur jos?
Šiose rungtynėse gal kažkiek ir nuovargis buvo, žaidėme ketvirtą mačą per septynias dienas. Džiaugiuosi, kad turime gerą balansą su mažai klaidų ir daug rezultatyvių perdavimų, bet šiandien tas balansas nebuvo geras.
Manau, kad komanda žaidžia su emocijomis, kartais jos užvaldo ir pridarome klaidų. Man vis tiek geriau matyti veržli ir klystanti komanda nei tokia, kai žaidėjus reikia nuolat raginti.
Po rungtynių su Edgaru Ulanovu apsikabinote. Ką vienas kitam pasakėte?
Ramius pasveikinimo ir padrąsinimo žodžius. Gerai, kad jis atsidūrė tokioje situacijoje ir gerai ją įvertino, blokavo metimą.
Vienu metu buvo vienas tarp dviejų varžovų, tada pamatė, kad prieš jį nėra geras metikas ir galų gale iškėlė tą savo ilgą krabo ranką. T. Satoransky net neturėjo šanso išmesti metimo.
Džiaugiuosi už jį tiek asmeniškai, tiek kaip už komandos kapitoną, tiek kaip už žmogų, kuris atnešė mums pergalę.
