Olimpietis kartu su kitais komandos draugais jau išbandė trasą ir po treniruotės dalinosi įspūdžiais. Sekmadienio popietę pagaliau lepino ne toks didelis šaltis, tačiau vis vien kartai nepavykdavo išvengti gana atšiauraus vėjo.
Tačiau tiek M. Vaičiulis, tiek ir kitų šalių sportininkai suko ratus vieną po kito, kad kuo labiau suprastų ir prisijaukintų būsimų varžybų trasą.
„Tai mano trečiosios žaidynės, esu čia, kad kuo geriau sudalyvaučiau. Man viskas jau čia gana gerai pažįstama, kažko naujo nėra“, – po treniruotės sakė M. Vaičiulis.
32-ejų atleto karjero kelias buvo itin vingiuotas. Kurį laiką po dalyvavimo 2010 m. žaidynėse Vankuveryje teko atsitraukti nuo visko ir praleisti Sočio žaidynes.
Bet galiausiai slidininkas sugrįžo ir dalyvavo Pjongčango olimpiadoje prieš ketverius metus. Ten M. Vaičiulis buvo 44-tas 1,5 km laisvu stiliumi rungtyje. Komandinė estafetėje su Mantu Strolia jis užėmė 25-ąją vietą.
Vėliau sekė trumpa pertrauka ir darbas užsienyje, tačiau tai nenumalšino M. Vaičiulio noro sportuoti ir dar sykį būti didžiausio sporto renginio pasaulyje dalyviu.
Kiekvienam lygumų slidininkui itin svarbu kuo geriau susipažinti su trasa bei visa jo charakteristika. Kuo detaliau išnagrinėti pavojingas vietas bei tas, kuriose galima įgyti pranašumą.
„Posūkiai nėra labai sudėtingi, bet tas sniego lėtumas ir kalnų ilgumas... bus ką veikti. Šiaip negąsdina tas didesnis kalnelis trasoje. Nors ilgas jis yra, bet bet tik vienas. Aišku, dar kalnas į stadioną, tai neaišku, kaip bus su jėgomis, nes į stadiona reikia dar pakilti ir tada 300 m iki finišo“, – apie trasą pasakojo M. Vaičiulis.
Jis į Kiniją atvyko prieš šešias dienas. Tiesa, kaip pats pripažįsta, aklimatizacijos pasekmės vis dar jaučiasi.
„Kol kas savijauta gana mieguista. Nors lyg ir miegu gerai naktimis, bet energijos trūkumas jaučiasi ir mieguistumas, nes ir dieną norisi miegoti. Dienos metu norisi miego jei tik kažkur sustingsti, priguliu, prisėdi. Tai aš tada imu į rankas telefoną ar kažką, kad išlaukščiau iki vakaro. Nes dienos metu ima miegas, o vakare taip kažkaip vėl jau nebe. Bet šviesą užgęsini, telefoną padedi ir pramiegi naktį. Tik dieną gal truputį kitaip. Kūnas gal dar nespėjo priprasti“, – apie aklimtaziaciją pasakojo slidininkas.
M. Vaičiulis yra vienas labiausiai patyrusių šios Lietuvos olimpinės rinktinės narių. Kartu su Vytautu Strolia ir Tomu Kaukėnu jam tai bus trečiosios olimpinės žaidynės. Paprašytas palyginti trasas, lietuvis atskleidė, kuri jam pasirodė lengviausia.
„Vankuveryje buvo sniegas iškritęs natūralus, bet oras gana šiltas. Tad trasoje greitesnis didesnis ir kalnų pakilimas ne toks status. Sakyčiau, kad ten buvo lengviausia trasa. O Pjongčange trasa buvo sunkesnė negu čia dabar Kinijoje. Bus matyti, kaip seksis, nes sniegas gana lėtas, tad kaip varžybų metų dirbsiu, kokia bus savijauta. Nes kol kas vangokai jaučiuosi“, – apie trasas kalbėjo slidininkas.
Aklimatizacija, galimas permainingas oras, nuovargis, netgi psichologinė būsena. Visa tai yra itin svarbios detalės, galinčios lemti sportininko rezultatą.
Štai patirties žaidynėse jau turintis M. Vaičiulis tikino, kad šiemet atsisakė dalyvavimo olimpiuados atidarymo ceremonijoje tam, kad geriau pailsėtų.
„Šiemet atsisakiau žaidynių atidarymo ceremonijos. Iki mano starto nuo atvykimo į Kiniją yra šešios dienos. Tad tas laiko skirtumas, režimas. Šioje vietoje bandau padaryti viską, kad būčiau kuo geriau pasiruošęs varžyboms. Bandau priprasti prie miego, nes mažai laiko pasiruošimui. Daug patikrinimų, dar kaukės.. visur stebi. Aišku ne pirmi metai pandemija, bet vis vien kartais sunku įprasti“, – teigė M. Vaičiulis.
Pekino olimpiadoje sveikatos protokolas gana griežtas. Kaukių dėvėjimas yra privalomas praktiškai visur. Sportininkai bent jau treniruočių ar varžybų metu gali kiek labiau įkvėpti žiemiško oro.
„Atsibodo, atsibodo jau kaukės. Per visą kelionę į Pekiną kaukė dėvėjau ilgiau nei turbūt per visus metus. Vargina, kvėpavimą apsunkina, norisi gryno oro“, – dėstė olimpietis.
M. Vaičiulis dalyvaus laisvuoju stiliumi rungtyje trečiadienį, o paskui dar startuos ir komandinėje estafetėje.
„Nuo pat jaunų dienų prie širdies labiau čiuožėjo, laisvas stilius buvo, bet dabar vėl atrodo, kad klasikos rungtyje gal geriau pasirodyčiau. Nežinau, nes čiuožėjo stiliumni dirba daugmaž kojos, o mano stipresnė pusė viršutinė. Šiais metais daugiau kojomis dirbau, o kaip gausis... nežinia. Kažkur gali kažkas užskirsti, įvykti lūžis. Kaip susiklostys viskas tik varžybos parodys“, – sakė M. Vaičiulis.
