Atsivertus K. Grybaitės-Rajunčienės interjero dizaino puslapį, jos darbų pavyzdžių skiltyje galima pamatyti jai netipiško interjero pavyzdį.
Pompastika, prabanga ir puošnumu pasižyminčių interjerų apsuptyje akį patraukė provanso stiliumi ir paprastumu pasižymintis pavyzdys, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pačios Kristinos ir jos vyro Antano nuosavybė.
„Namas yra Išlauže, tarp Kauno ir Prienų. Jis tokioje labai gražioje vietoje, šalia tvenkinių, tad pro langus pas mus matosi vandens telkiniai. Namo dydis šiuo metu siekia 150 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Jis padidės, kai mes dar įsirengsime palėpę“, – pagrindinę informaciją apie namą pasakojo interjero dizainerė.
Ilgaamžio namo istorija ir pasirinktas stilius
K. Grybaitės-Rajunčienės pasiteiravus, ar jiedu su vyru yra pirmieji namelio savininkai, ji prisipažino, kad ne. Pašnekovė pasakojo, kad namas buvo suręstas maždaug 1940-1945 metais, o į jų rankas pateko tik 2020 metais.
Pašnekovė tikino, kad namelis turi savo ypatingą istoriją ir buvo statytas visai ne Išlauže, o netoli Balbieriškio, Prienų rajone.
„Mes nesame pirmieji namelio savininkai, čia yra visa labai graži istorija. Šis namelis yra atvežtas iš kaimo. Jis buvo suręstas netoli Balbieriškio miestelio, tačiau tada žmonės pamatė, kad reikia keliauti gyventi arčiau didesnio kaimo.
Jie perkėlė rąstinį namą į šią vietą, išliejo pamatus, o per pirmą žiemą tas namas ir pamatai ėmė griūti, šeima ėmė glaustis gretimoje klebonijoje“, – pasakojo interjero dizainerė.
Ji pridėjo, kad nepaisant griūvančių pamatų, namelis išbandymus atlaikė ir buvo perduodamas iš kartos į kartą, priklausė vienai šeimai.
Vis tik galiausiai šeima nusprendė parduoti namelį, dėl to pašnekovė su vyru tapo pirmaisiais ne šeimos linijos namelio savininkais.
Taip pat nors šie namai iš pradžių buvo pirkti su mintimi, kad juose gyvens kiti žmonės, vis tik galiausiai Kristina su vyru nusprendė juose apsigyventi patys.
Gavus tokią galimybę, K. Grybaitė-Rajunčienė nusprendė panaudoti savo interjero dizainerės įgūdžius ir pamėginti namus sukurti provanso stiliumi.
„Aš labai mėgstu kaimiškus namus. Daug kas sako, kad tai provanso stilius, tačiau tikrasis provansas yra šiek tiek nušiuręs. Man norėjosi tokių kaimiškų namų, kad matytųsi rąstai, natūralios medžiagos, kaip medis ar akmuo.
Atsimenu, kad kurdama interjerą labai panikavau, galvojau, kad žinau tiek medžiagų ir pasiduosiu kokiems mandriems sprendimams, tačiau nepasidaviau ir išlaikiau kaimo provanso stilių, pavyko išlaikyti ir kaimiškos trobos jausmą. Čia viskas paprasta, teisinga ir gražiai padaryta. Čia nėra pompastinių detalių“, – pasakojo pašnekovė.
Įdomu tai, kad paprašyta detaliau papasakoti apie viziją, kurią turėjo nameliui, K. Grybaitė-Rajunčienė prisipažino, kad jos namų interjeras – toli gražu nuo to, su kuo ji dirba kasdienybėje. Pasak jos, šiuo atveju reikėjo atsižvelgti į vietą, kurioje stovi namas, ir leisti jai padiktuoti sprendimus namuose.
„Iš tiesų, esu priešingos stilistikos dizainerė. Mes kuriame interjerus, kurie be proto puošnūs, o man labai rūpėjo aplinka, kurioje stovi namas. Statytis kaime rūmus buvo visiškai ne tai, ko norėjau, tad labai žiūrėjau į aplinką, kurioje yra namas“,
Dominuoja seni baldai
Galima tik numanyti, kad namai iki interjero dizainerės prisilietimo atrodė visiškai kitaip, tad pašnekovė buvo paprašyta šiek tiek plačiau papasakoti apie priimtus pagrindinius sprendimus rąstiniame name.
Visų pirma, ji pasakojo, kad tikslas buvo namą padidinti, įvesti į jį simetrijos ir paversti tvarkinga bei stilinga vieta.
„Kai pradėjome dirbti su pamatais, mes pasidarėme antrus pamatus, dėl to tas namas dabar jau kaip dvaras ar pilis (šypteli). Taip pat pjaunant langams angas paaiškėjo, kad pamatai buvo mūryti iš rankomis gamintų unikalių raudonų plytų, o tai labai papuošė namelį, tapo puikiu sienų dekoru.
Taip pat buvo pagaminti laiptai iš pusrūsio į viršų, tai mes prisistatėme laiptinę, kuri antrame aukšte buvo išnaudojama ir kaip darbo zona.
Žinoma, taip pat priėmėme tam tikrų sprendimų, apkeitėme, išdidinome kambarius, nes gana nemažai jų buvo padaryti nedideli“, – paaiškino pašnekovė.
Ji pridėjo, kad taip pat jiedu su vyru apšiltino namą, dėl ko jame tapo šilčiau ir maloniau gyventi. Tam jiedu naudojo akmens vatą. Kristina pridėjo, kad senas trobas retas kuris apšiltina.
Paprašyta papasakoti apie baldus, iš kur šie atkeliavo, K. Grybaitė-Rajunčienė paaiškino, kad dauguma baldų – iš senųjų jos su vyru namų.
„Nauji baldai atkeliavo iš senų namų. Dabar madinga taupyti išteklius, tad mes beveik visus baldus pasiėmėme iš ten. Net virtuvę pritaikėme naujiems namams, nors jos stalviršis buvo akmeninis ir jį reikėjo pjaustyti, tačiau buvo toks noras kuo mažiau dėti to, kas nauja.
Štai, pavyzdžiui, svetainėje stovi daugiau negu 100 metų indauja, o šviestuvai pas mane beveik visi supirkti iš sendaikčių parduotuvių.
Taip pat čia yra atrestauruotų baldų, nes turėjome miegamojo lovą, kurios galvūgalį pakeitėme, atnaujinome minkštąją dalį ir smagu, kad dabar tai kaip naujas baldas“, – sakė interjero dizainerė.
Ji pridėjo, kad plyteles naujiems namams taip pat rinkosi tokias pačias, kaip ir senuose. Pasiteiravus, kodėl priėmė tokį sprendimą, interjero dizainerė tikino, kad jos – išskirtinio grožio.
Karaliauja šviesios spalvos
Pasidairius po K. Grybaitės-Rajunčienės namus pamatytumėte daug šviesių spalvų. Ji pasakojo, kad atsižvelgė į tai, jog Lietuvoje rudens ir žiemos periodu gaunama nedaug saulės.
„Visiems visada sakydavau, kad grindis reikia rinktis tik šviesias, nes gyvename tamsioje Lietuvoje, gauname ir taip per mažai saulės, o kai pačiai reikėjo rinktis, galvojau, kad čia būsiu protingesnė nei kitiems siūlau.
Aš svarsčiau apie tokias brandaus riešuto spalvos grindis, tačiau vieną vakarą grįžau namo ir neseniai buvo šveistos lubos, prikritę dulkių ant betono.
Pro langus vaizdas buvo matomas tamsus, nes buvo vakaras, o grindys – baltos. Pagalvojau, kad gal aš išprotėjau, kad tamsių grindų norėjau, nes pamačiau, kad net tamsiu laiku namas išlieka šviesus“, – pasakojo ji.
Tiesa, namuose yra išimčių. Viena iš jų – sofa, kuri laikinai apsigyveno interjero dizainerės ir jos vyro namuose. Pašnekovė pasakojo, kad tai buvo emocinis ir laikinas sprendimas.
Pasak jos, norint įsigyti tikrai trokštamą sofą dar teks pataupyti, tad kol kas savo funkciją atlieka ruda sofa:
„Sofa šiai dienai yra laikina, tai buvo emocinis sprendimas ir apie jį pasakoju savo klientams. Tokių baldų, kokių norėčiau, nusipirkti nėra laisvų pinigų, tad nusprendėme nuvykti į naudotų baldų parduotuves. Nuvažiavau pirkti baltos sofos, o parsivežu tamsiai rudą.“
Ji pridėjo, kad taip pat tamsesnių spalvų galima aptikti prie pirties esančioje zonoje ir pirtyje. Pašnekovė pasakojo, kad šis sprendimas – apsvarstytas.
Ji tikino, kad atėjus iš lauko į šias zonas, namuose norisi tamsesnių spalvų. Jos yra pirmame aukšte, o antrojo aukšto interjeras – šviesus.
Namo atnaujinimas užtruko
Paklausta, kiek laiko užtruko sukurti visą šį grožį, K. Grybaitė-Rajunčienė pasakojo, kad manė, jog pakaks metų laiko. Vis tik dabar ji tikino suprantanti, kad toks spėjimas buvo naivus. Viso jiedu su vyru prie šio projekto praleido beveik ketverius metus, o darbų ateičiai vis dar yra.
„Nors dar trūksta fasado apkalimo, mes viduje gyvename jau pusantrų metų. Pradžioje gyvenome priešpirtyje, nes labai norėjosi savuose namuose gyventi.
Tiesą pasakius, mes taip ilgai krapštėmės... Man vieni bičiuliai sakė, kad žmonėms, kurie tokias trobas perka, nieko gera nepasakysi. Iš tiesų, taip.
Galvojant apie finansus ir sveiką protą reiktų statyti naują ir netvarkyti tų nameliukų, nes čia, kaip sakė mano vyras, ne rekonstrukcija, o visas restauravimas gavosi“, – pripažino interjero dizainerė.
Ji pasakojo, kad taip ilgai buvo užtrukta, nes naujos statybos namuose pakanka paimti ir sudėti langus ar kitas detales naujai, o senuose reikia iš pradžių išmontuoti tai, kas sena.
Vis tik, paklausta, ar gailisi šio sprendimo, K. Grybaitė-Rajunčienė tikino, kad ne. Pasak jos, senas namas turi savo žavesio ir ji jame mato daug grožio.
„Iš tiesų, smagu, kad tu tokiu atveju sename nupirktame name jau gali gyventi, jeigu tenkina. Vadinasi, jau gali džiaugtis.
Tad namas turi tūrį, savo erdves, gali vaikščioti ir svajoti. Aš suprantu žmones, kurie atnaujina senus namus, jie gyvena tame džiaugsme, o jį patirti pasisekė ir mums. Mes labai mylime šią vietą, šį namuką ir jo šeimininkus“, – džiaugėsi interjero dizainerė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
