Šiuo metu verslininkai pasirengę į Kauną investuoti apie pusę milijardo litų, tačiau miestas šių lėšų nepriima. Pagal investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, Kaunas jau senokai atsilieka nuo Klaipėdos. Tačiau pagal šį rodiklį jį jau lenkia ir Kėdainiai, rašo "Kauno diena".
Futbolo klubas „Kaunas“ neseniai pasiūlė už 77 mln. Lt rekonstruoti S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, bet teigiamo atsakymo iš Kauno politikų nesulaukia. Futbolininkai pagrasino namų rungtynes žaisti Klaipėdoje, kuri norėtų pritraukti kauniečių investicijas.
Kaune stringa ir daugiau projektų. Vietoje arenos Nemuno saloje verslininkas Augustinas Rakauskas siūlė analogiškus sporto rūmus statyti prie „Megos“. Jis buvo pasiryžęs skirti 12 mln. Lt.
Investuotojai apie 200 mln. Lt skirtų ir S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijai sutvarkyti. Čia pasiūlyta įkurti sporto ir laisvalaikio parką. Vien Lietuvos futbolo federacija žada investuoti apie 27 mln. Lt į naujo maniežo ir 6 aikščių statybą. Tačiau futbolininkai, rankininkai, ledo ritulininkai, tenisininkai ir golfo federacija priversti laukti nežinioje.
Bendrovė „Britanija“ už keliasdešimt milijonų litų rekonstruotų ir Kęstučio gatvėje apleistą viešbutį vaiduoklį, bet valdžia delsia pasirašyti taikos sutartį ir užbaigti teisinius ginčus.
Kauno vadovas A. Kupčinskas kategoriškai neigia, esą valdžia užtrenkia duris investicijoms.
„Investicijos nestringa, bet mes pasisakome už darnią miesto plėtrą. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo išvystymui neprieštaraujame, bet kol kas laukiame paveldo sargų išvadų“, – teigė Kauno meras.
Šiuo metu Kauno biudžete trūksta 50 mln. Lt. Verslininkai pastebi, kad Kauno valdžiai trūksta ryžtingumo. Jie ragina valdžią surengti uždarą posėdį, kuriame išsiaiškintų, kokį miestą politikai mato ateityje.
„Niekas nevyksta ne tik aerodrome, bei senamiestyje, kuriuos valdžia pažadėjo sutvarkyti. Nesuvokiu, kodėl viskas sustojo“, – teigė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas.
Ekonomistų skaičiavimais, vien dėl keturių didelių projektų sustabdymo, miesto biudžetas per metus praranda apie 5,3 mln. Lt. Šios lėšos būtų gautos iš nekilnojamojo turto, žemės nuomos ir gyventojų pajamų mokesčio. Keturi projektai sukurtų apie 770 darbo vietų.
