Žmones džiugina mažėjančios paskolų palūkanos: „Pagerėja gerbūvis nieko nedarant“

TAIP PAT SKAITYKITE:

ECB dar kartą sumažino bazines palūkanų normas

Ekonomistas Mačiulis apie JAV tarifus: Trumpo entuziazmas bus užgesintas

Mačiulis sako, kad Trumpo sprendimai dėl muitų yra nelogiški: tai ekonominės realybės ignoravimas

24-erių vilnietis Simonas pernai birželį nusipirko būstą Šiaurės miestelyje. Jam prireikė 100 tūkstančių eurų paskolos. Tai yra vidutinės lietuvių būsto paskolos dydis. 

Pasak Simono, jis butą pirko kaip tik tuomet, kai po 2023-ųjų rudenį pasiekto 4 procentų EURIBOR piko, ECB ėmė palaipsniui mažinti palūkanų normas. Tad ir Simono būsto paskolos įmoka tuomet sumažėjo 40 eurų – nuo 540 iki 500. 

Nuo 2023-ųjų rudenį pasiekto 4 procentų piko 6 mėnesių EURIBOR jau sumažėjo iki 2,2 procentų. 

Tarpbankinės palūkanų normos apačion ritasi kartu su bazinėmis palūkanų normomis. Tad, kad jos mažės ir toliau, patvirtino ECB. 

7 posėdį iš eilės po 2023-aisiais pasiekto piko, ir jau 3 kartą šiais metais, ECB ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas. Šį kartą nuo 2,5 iki 2,25 procentų. 

„Valdančioji Taryba nusprendė sumažinti tris pagrindines ECB palūkanų normas 25 punktais. Visų pirma, sprendimas sumažinti indėlių palūkanų normą – pagal kurią nustatome monetarinę politiką – pagrįstas įvertinus atnaujintą infliacijos perspektyvą, infliacijos dinamiką ir pinigų politikos perdavimo stiprumą“, – kalbėjo ECB pirmininkė Christine Lagarde.

Per mėnesį tai – 20 eurų. Tad vilnietis Simonas džiaugiasi sutaupysiantis dar daugiau pinigų, o juos investuos į kitą nekilnojamąjį turtą. 

„Gal nėra labai daug, bet svarbiausia, kad ne iš kišenės, tai tikrai situacija nepablogės dėl to. <...> Papildomos sumažėjusios išlaidos, tai lieka man, galiu investuot, ar pramogom. Tai tiesiog pagerėja gerbūvis nieko nedarant“, – sakė Simonas.

Tiesa, jei paskola didesnė, sumažinus bazines palūkanas ir pakritus EURIBOR, sutaupyti galima šimtus per mėnesį bei tūkstančius per metus.

Statistika rodo, kad tarpbankinės palūkanos leidžiasi ne taip greitai, kaip užkilo iki aukštumų. 2021-ųjų gruodį 6 mėnesių tarpbankinės palūkanos buvo itin žemame taške – žemiausiame per visus pastaruosius 25 metus – mat jos buvo netgi žemiau nulio.

Atsispyrusios nuo tokio dugno, per dvejus metus tarpbankinės EURIBOR palūkanos šoktelėjo iki lietuviams skausmingų daugiau nei 4 procentų. Nuo šio piko taip pat praėjo dveji metai, tačiau palūkanos taip staigiai nekrenta, kaip per tokį pat laiką stiebėsi aukštyn.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis primena, kad didžiąja dalimi ECB veiksmai priklauso nuo infliacijos. Mažėjant infliacijai, bankas karpo ir palūkanų normas. Įtaką daro ir kiti veiksniai.

„Ką dabar matome – pigesnė nafta, maisto žaliavos, mažesnės palūkanų normos – tai teigiamas poveikis gyventojų finansams, ir tai aišku gali paskatinti vartojimą ir finansines galimybes pagerins“, – sakė ekonomistas.

Ekonomistai prognozuoja, kad bazinės palūkanų normos iki metų pabaigos mažės dar bent 50 ar net 75 baziniais punktais iki 1,5 procento.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.                  

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: