Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sutinka, kad po paskutiniųjų įvykių, ypač pirmadienio spaudos konferencijos, matyti, kad skaičiuojamos paskutinės D. Šakalienės ministravimo dienos.
„Aš manau, kad ji pati jau skaičiuoja savo dienas iš to, ką aš vakar išgirdau. Ji pati pasakė pakankamai aiškiai, kad tokiomis sąlygomis, kai yra išreikštas nepasitikėjimas, dirbti yra sunkiai įmanoma. Tai jau skambėjo tarsi žinutė tarp eilučių, jog ji galbūt svarsto ir apie pasitraukimą, kad pati galėtų padėti pareiškimą“, – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
„Objektyviai mąstant turbūt taip, nes sunku įsivaizduoti, kaip tokioje situacijoje ministrė galėtų tęsti darbą. Ir iš jos pačios signalai jau vakar vakare buvo tokie, kad sunku įsivaizduoti, kaip be pasitikėjimo toliau dirbti ir panašiai. Aš manau, kad arba ji pati atsistatydins, arba ministrė pirmininkė gali imtis iniciatyvos“, – antrina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas.
Anot R. Urbonaitės, pasisakymai ir nuotaikos po I. Ruginienės ir D. Šakalienės susitikimo leido suprasti, kad tai nėra tik vienadienis konfliktas.
„Bent jau vakar tiek Ruginienės, tiek Šakalienės pasisakymai indikavo labai rimtas įtampas ir mes matome, kad informacijos apie tai gausėja. Sakyčiau, kad taip, labai gali būti, kad Šakalienės neliks ministro poste“, – komentuoja politologė.
Galimai ne tik asmeninis konfliktas
Įtampas padidino praėjusią savaitę iškilusi informacija, neva bus teikiamas mažesnis gynybos biudžetas nei buvo žadėta. Tokią informaciją išplatino kai kurie apžvalgininkai ir žurnalistai, nurodę, kad tokius duomenys jiems esą pateikė patikimi šaltiniai.
Vėliau paaiškėjo, kad neseniai Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) įvyko vidinis susitikimas su nuomonės formuotojais, dar vadinamas off the record. Tokie susitikimai vyksta norint apsikeisti informacija apie svarbius reikalus, bet tokia informacija dažniausiai neviešinama arba nenurodoma, kas yra jos šaltinis.
Ketvirtadienį krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad ministerijoje neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais asmenimis vyko, tačiau buvo kalbėta neva ne apie mažesnį gynybos finansavimą, o apie poreikius.
Tačiau reikia suprasti, kad ministerijoje dažniausiai niekas nevyksta be ministro žinios. Vadinasi, arba D. Šakalienė žinojo apie nuomonės formuotojams suteikiamą jautrią informaciją dėl lėšų gynybai, arba, jei ji apie susitikimą nežinojo (mat tomis dienomis buvo išvykusi su vizitu), tai reikštų, kad ministerijoje tvyro nesusikalbėjimas tarp darbuotojų.
„Reikia pripažinti, kad tai, ką tame off the record susitikime padarė ponia Šakalienė, tiksliau, jai pavalgūs asmenys, neaišku, su jos ar ne su jos žinia, buvo labai neišmintinga. Jeigu nori ginti savo biudžeto projektą ir kovoti už pinigus, skirtus gynybai, turėjai elgtis visiškai kitaip, nes būtent šitas žingsnis vedė į tą situaciją. Nenumatyti, kad tai atves į tokią situaciją buvo visiškas trumparegiškumas ir elementarios išminties neturėjimas. Čia ji padarė, be jokios abejonės, didžiulę klaidą“, – teigia R. Urbonaitė.
Savo ruožtu premjerė pirmadienį teigė turinti „tam tikrų klausimų“, susijusių ne tik su off the record'u minsiterijoje.
Ekspertai taip pat primena, kad D. Šakalienė figūravo ne vienoje įtarimų keliančioje istorijoje. Daug kas nesuprato, kodėl ji atleido karinės žvalgybos vadą Elegijų Paulavičių. Vėliau kilo nesutarimų dėl braziliškų lėktuvų pirkimo. O dabar pradėjo kilti viešumon anoniminiai pasakojimai apie galimai neigiamą darbo aplinką ministerijoje, taip pat ministrės sąsajas su kelių statybos bendrove „Fegda“, kurioje dirbo ir socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Bet, ko gero, vis tiek nė vienas iš šitų dalykų nebūtų nei atskirai, nei bendrai pajudinęs ministrės. Pagrindiniai klausimai vis tiek yra susiję su biudžetu ir su nepasidalinimu, kas ir kokiais principais formuos ir skirstys gynybos biudžetą kitais metais“, – svarsto I. Kalpokas.
Kas galėtų pakeisti Šakalienę?
D. Šakalienei pasitraukus iš pareigų arba ją atleidus, reikėtų surasti naują ministrą. Ekspertu vertinimu, ryškių asmenybių, kurios rikiuotųsi pirmose pozicijose, nematyti
„Aš manau, kad dėl to mes vakar ir nematėme Ruginienės pareiškimo, kad tai yra D. Šakalienės ministravimo pabaiga. Greičiausiai tai yra noras gauti šiek tiek laiko alternatyvoms ir paieškoms“, – sako R. Urbonaitė.
„Aš manyčiau, kad socialdemokratai puikiai supranta, kad rasti alternatyvų D. Šakalienei bus labai nelengva, ypač tarp jų gretų. Manau, kad tai irgi yra viena iš priežasčių, kodėl dar vakar šitas klausimas apskritai nebuvo išspręstas pasakant, kad D. Šakalienės darbas yra baigtas“, – svarsto politologė.
Vis dėlto socialdemokratai gali ištraukti savo kozirių.
„Galime prisiminti, kad neseniai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku tapo vyresnysis Sinkevičius (Rimantas Sinkevičius – red. past.). Toks variantas irgi neatmestinas. Juolab kad mes žinome, jog Sinkevičių šeima turi tiesioginių interesų su tam tikrais verslininkais, kurie ten tiesia kelius poligonuose ir pan. Tai irgi gali būti labai aiškus interesas“, – komentuoja I. Kalpokas.
„Turbūt galima žiūrėti ir į kitus socialdemokratus. Tikrai galima paskirti ką nors iš partijos narių“, – priduria jis.
Savo ruožtu R. Urbonaitė pažymi, kad svarbi bus ir prezidento pozicija. Pradėjus formuoti Vyriausybę, šalies vadovas pasitikėjimą išreiškė dviem kandidatais – buvusiu jo paties patarėju Kęstučiu Budriu ir būtent D. Šakaliene. Todėl čia prezidento nuomonė bus svarbi. Jis su D. Šakaliene susitiks dar šiandien.
„Prezidentui į šitą vietą bet kas netiks. Čia reikia labai gerai pasiruošusio žmogaus. Taigi, aš manau, būtent tas kadrų, alternatyvos neturėjimas kol kas tiek premjerę, tiek socialdemokratus stabdo nepaskelbiant, kad viskas – čia yra pabaiga“, – sako politologė.
Vis dėlto, jeigu naujojo krašto apsaugos ministro paieškos strigs, anot pašnekovės, ši situacija gali palankiai pakrypti pačios D. Šakalienės linkme.
„Taigi, man atrodo, kad čia ir yra didžioji problema, kurią galbūt šiuo metu kaip tik ir bando spręsti tiek M. Sinkevičius, tiek ir I. Ruginienė. Mes jau žinome, ko verti politikų pasakymai, kad „turime ne vieną kandidatą“. Dažniausiai kai sako, kad turi ne vieną kandidatą, tai realiai reiškia, kad nėra nė vieno tinkamo“, – apibendrina R. Urbonaitė.
Netinka Šakalienė, bet tinka Žemaitaitis?
D. Šakalienės pareigoms pakibus ant plauko, daugeliui kilo klausimas – kodėl socialdemokratams ir jų premjerei Ingai Ruginienei kaip koalicijos partneris tinka „Nemuno aušra“ su Konstituciją pažeidusiu Remigijumi Žemaitaičiu ir jo siūlomi nekompetentingi ministrai, bet netinka D. Šakalienė?
„Be jokios abejonės, tai yra paradoksas ir čia galima tik skėsčioti rankomis“, – sutinka R. Urbonaitė.
Vis dėlto ekspertai amto keeltą priežasčių, kodėl turėti prieštaringai vertinamą koalicijos partnerį yra geriau nei krašto apsaugos ministrę, kuri davė interviu JAV televizijoms.
„Nepamirškime, kad yra dar vidiniai partijos procesai. Šiuo metu, matyt, socialdemokratai mano, kad „Nemuno aušra“ yra neišvengiamybė, nors mano supratimu, jos tikrai buvo galima išvengti.
Bet D. Šakalienė yra sukonfliktavusi, yra vidiniai, asmeniniai, tam tikri personalijų dalykai. Turbūt vieną ministrą pakeisti yra lengviau, negu visą koalicijos partnerį. Čia turbūt ir yra tas atsakymas“, – komentuoja politologė.
I. Kalpokas sako turintis du paaiškinimus. Vienas iš jų – „auriečiai“ su R. Žemaitaičiu priešakyje yra naudingi socialdemokratams, nes leidžia išlaikyti stabilią daugumą Seime ir atitinkamai balsuoti.
„Nemuno aušros“ frakcija yra tokia, kad ji suteikia pakankamai komfortabilią daugumą, juo labiau – prie jos „prilipdžius“ „valstiečius“ ta dauguma tikrai yra pakankamai stabili. Tai yra frakcija, kuri yra monolitinė. Kaip vadas pasakė, taip jie ir balsuoja“, – dėsto politologas.
Kita priežastis – kur subtilesnė ir susijusi su lėšų skirstymo žaidimais bei artėjančiais savivaldos rinkimais.
„Prisiminkime, kad kitų metų biudžetas yra paskutinis biudžetas prieš savivaldos rinkimus, o ten pasižiūrėjus į krašto apsaugos asignavimus yra didelė laisvė ministrui skirstyti tą biudžetą savivaldos reikmėms, keliukams ir panašiems dalyviams, kur saviems merams (tiek Žemaitaičio, tiek socdemų) bus galima paskirti pinigų prieš rinkimus pasigerinti rinkėjams.
Čia ir atsiranda patikimo partnerio poreikis, nes su opozicijos pagalba tokio biudžeto tikrai nepriimsi ir ramiai tų pinigėlių nepaskirstysi“, – paaiškina I. Kalpokas.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų pavasarį.
Šakalienė ketina trauktis iš ministrės pareigų
Po kilusių įtampų su premjere Inga Ruginiene, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė svarsto trauktis iš pareigų.
„Sutarta su prezidentu, kad pareiškimo premjerei neįteiksiu nepasikalbėjusi su juo. Pareiškimo projektą aš turiu. Šiandien su prezidentu pasikalbėsiu“, – žurnalistams Seime teigė D. Šakalienė.
„Šiuo metu nematau jokių priežasčių, kurios galėtų pakeisti mano sprendimą. Pasitikėjimas iš premjero ir partijos pirmininko pusės yra tie dalykai, kurie lemia, ar gali būti deleguotas atlikti tam tikrą darbą“, – akcentavo ji.
„Nematau galimybių dirbti tokioje aplinkoje, kurioje nėra pasitikėjimo“, – pabrėžė ministrė.
Tokį sprendimą D. Šakalienė tikina priėmusi dar pirmadienį, tačiau apie jį norėjusi informuoti ministerijos komandą.
„Tą sprendimą aš priėmiau jau vakar. Man atrodo, vis tiek pagarbu yra pasikalbėti su komanda ir juos informuoti, nes būtų kažkaip netinkama, jeigu jie apie mano sprendimą trauktis sužinotų iš žiniasklaidos. Vis dėlto, tai yra žmonės, kurie atėjo patriotiškai dirbti, kai kurie paliko ženkliai geriau apmokamus darbus. Mes esame komanda ir komanda vis dėlto lemia darbo rezultatus“, – kalbėjo politikė.
„Mano komanda nevisai sutiko, kad neįmanoma tęsti darbo, bet supranta mano motyvus. Pasitikėjimas čia yra esminis“, – tikino ministrė.
Tuo metu kalbėdama apie premjerės sprendimą gynybos pramonės klausimus perduoti Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, D. Šakalienė ragino netaikyti tokios politinės sankcijos.
„Nemanau, kad gynybos pramonė yra politinės sankcijos reikalas. Dėl to, tikiuosi, kad bus diskusija. Galbūt, jei šias pareigas užims kitas ministras, tai ir ši sankcija bus atšaukta. Svarbu nesugriauti to labai didelio darbo, kuris jau yra padarytas“, – sakė ministrė.
Nausėda: noriu kalbėti, kaip Šakalienė įsivaizduoja savo ateitį
D. Šakalienei antradienį ketinant susitikti su šalies vadovu Gitanu Nausėda, prezidentas tikina norįs iš Vyriausybės atstovės išgirsti, kaip ji įsivaizduoja tolimesnį darbą. Tarp ministrės ir premjerės tvyrant įtampoms, šalies vadovas sako, jog reikėtų koncentruotis ne į emocijas, o į kitų metų biudžeto klausimus.
„Šiandien aš noriu pirmiausiai susitikęs su ponia Šakaliene išgirsti visos šitos istorijos pradžią, potekstę. Na, ir kalbėti apie tai, kaip ji pati įsivaizduoja savo, kaip ministrės, ateitį. Labai svarbi misija yra apginti gynybos biudžetą. Gynybos biudžetą – nesumeluotą, tikrą, kuriuo mes galėtume pagrįstai didžiuotis ir, svarbiausia, kurio pagrindu mes galėtume kurti nacionalinę diviziją, priimti sąjungininkus ir tai niekam nekeltų abejonių“, – antradienį žurnalistams Kaune sakė G. Nausėda.
„Turime šiek tiek nustelbti arba gal sumažinti emocinį foną ir tiesiog pasistengti rasti sprendimus, kurie Lietuvai yra nepaprastai svarbūs“, – pažymėjo jis.
Pasak G. Nausėdos, šiuo metu svarbiausias valstybės klausimas yra kitų metų valstybės biudžetas bei jame numatytas finansavimas gynybai. Todėl, jo teigimu, „kiti dalykai turi būti pastumti šiek tiek į šoną“.
„Emocijos, nusivylimai, nuoskaudos – šiandien ne apie tai turime kalbėti. Taip, pasitikėjimas yra labai svarbus, pasitikėjimas yra ta kasdieninė duona, su kuria ministrui reikia dirbti. Tai premjerės pasitikėjimas ministru, ministro pasitikėjimas premjeru“, – dėstė jis.
Vis tik, pabrėžė prezidentas, svarbiausia, kad numatomas gynybos finansavimas „būtų tikras“ – lėšos turi būti skiriamos išskirtinai karinėms investicijoms ir kariuomenės poreikiams.
Ruginienė: tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje
Premjerė Inga Ruginienė sako turinti klausimų krašto apsaugos ministrei D. Šakalienei. Anot premjerės, išsiskyrus nuomonėms dėl gynybos biudžeto ir pasklidus jautriai informacijai susidarė „labai nemaloni situacija“. I. Ruginienė neslepia, kad jos pasitikėjimas D. Šakaliene yra sušlubavęs.
„Labai nemaloni situacija, į kurią pakliuvom, kalbant ir apie biudžetą, bet tai turbūt ne paslaptis, kad tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje. Pati labai vertinu atvirumą iš visų ir reikalauju iš kiekvieno ministro to paties atvirumo ir atsakingo požiūrio“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Man labai gaila, kad mes dėję dideles pastangas stiprinti gynybą gavome tokį informacinį karą tarpusavyje. Labai dėl to iš tikrųjų apgailestauju“, – apie viešojoje erdvėje paskleistą informaciją kalbėjo premjerė.
I. Ruginienė teigė D. Šakalienei turinti klausimų ir dėl gynybos pramonės, ir dėl „tam tikrų sąsajų“ su verslu.
„Dėl to priėmiau sprendimą, kad gynybos pramonės failą perduodu kuruoti į lyderiaujančias pozicijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai. Nuo šiol šitos dvi ministerijos kuruos šitą failą“, – žurnalistams kalbėjo ji.
I. Ruginienė nurodė laukianti iš D. Šakalienės „tam tikrų atsakymų“. Vėliau ji patikslino, kad tikisi jų sulaukti dar šią savaitę.
„Šiandien buvo ir ministrei nurodyti tam tikri klausimai, kuriuos ji turės atsakyti per tam tikrą laiką. Ir, manau, tada ateis ir mano išvados“, – sakė I. Ruginienė.
Paklausta, ar dar pasitiki krašto apsaugos ministre, I. Ruginienė neslėpė: „Dabar pasitikėjimas tikrai yra sušlubavęs, bet dar palaukime atsakymų.“
Trintis tarp premjerės ir D. Šakalienės paaštrėjo viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, neva gynybos biudžetas bus mažesnis nei planuojama. Tokią informaciją biudžeto projektų registravimo išvakarėse paskleidė nuomonės formuotojai, kurie galimai dalyvavo neoficialiame susitikime Krašto apsaugos ministerijoje.
„Su ministre daug ką aptarėme. Man kyla nemažai klausimų ir, matyt, man reikės daugiau laiko, kad į tuos klausimus būtų atsakyta. Ne tik apie organizuojamą renginį, kur buvo pristatyta tikrovės neatitinkanti informacija, bet ir apie kitus dalykus“, – teigė I. Ruginienė.
Trintis su KAM
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Pagal projektą, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma numatyta KAM skiriamuose asignavimuose.
Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai ir žiniasklaida biudžeto projektų registravimo išvakarėse nerimavo, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius. Tokiu atveju ginkluotosioms pajėgoms būtų skirta mažiau pinigų nei žadėta.
Tokią informaciją kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis ir kiti.
Paaiškėjo, kad tai galėjo paskatinti Krašto apsaugos ministerijoje anksčiau šią savaitę surengtas neskelbtas susitikimas, kur viešosios erdvės veikėjai (įskaitant minėtus) buvo perspėti, jog Vyriausybė galimai nesilaikys įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo.
Krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas patvirtino, kad ministerijoje neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais asmenimis vyko, tačiau buvo kalbėta neva ne apie mažesnį gynybos finansavimą, o apie poreikius.
Ketvirtadienį socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sukritikavo D. Šakalienę – ministrės elgesį jis pavadino „keistu žanru“.
Pati D. Šakalienė viešai neigė abejones pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius ir leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.
„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, <...> tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra susieti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – red. past.) brigados“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
