Kol kas atrodo, kad daugiausiai nesutarimų kyla dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) neskelbto susitikimo su nuomonės formuotojais, apžvalgininkais ir žurnalistais. Apie tokį susitikimą kai kurie tv3.lt kalbinti socialdemokratai sako nežinoję.
„Ne, tikrai nežinojau. Sužinojome per socialdemokratų tarybos posėdį. Informavo dabartinis socialdemokratų pirmininkas“, – sakė vienas iš socialdemokratų.
„Apie tą susitikimą su influenceriais aš asmeniškai nieko nežinojau. Nežinau, ar turėjau žinoti. Sužinojau iš viešosios erdvės“, – komentavo kita socialdemokratė.
D. Šakalienės kolegos partijoje sako nepastebėję kokių nors nesutarimų tarp jos ir I. Ruginienės ir neatmeta, kad tai viso labo darbinis konfliktas.
Kiti taip pat nemato priežasčių, kodėl D. Šakalienė turėtų trauktis.
„Aš tokio scenarijaus nematau, nes nežinau tokių labai rimtų priežasčių, kurios jau būtų įvardintos, neskaitant to, ką mes visi žinome“, – komentavo viena socialdemokratė.
Vis dėlto vienas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbantis socialdemokratas teigia pats turįs klausimų ministrei. Be minėto susitikimo su nuomonės formuotojais, politikas norėtų išsiaiškinti ir kitus dalykus.
„Man kelia nerimą, kad krašto apsaugos viešieji pirkimai nėra pilnai prieinami Valstybės kontrolei, auditui ar dar kažkam. Kodėl kai kuriuos pirkimus, pavyzdžiui, medicininės įrangos, atlieka Krašto apsaugos ministerija?“ – sakė pašnekovas.
„Yra tam tikros sritys, pavyzdžiui, keliai, geležinkeliai, kur (pirkimus – red. past.) turėtų daryti tie, kas išmano, o ne viską KAM, kaip ir dėl medicininės įrangos. Tai yra tokių klausimų, aš juos, be abejo, kelsiu NSGK komitete“, – pridūrė jis.
Tiesa, duomenų, kad KAM gali vykti neskaidrūs procesai, kalbinti socialdemokratai neturi.
Buvusi viceministrė: KAM reikia perkrovimo
Buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sako, kad jai liūdna matyti tai, kas vyksta KAM.
„Nors nebedirbu krašto apsaugos viceministre, bet man ir toliau kasdien rūpi mūsų saugumas. Man ir toliau rūpi tie Lietuvos patriotai, su kuriais turėjau garbės dirbti prie istorinių saugumo projektų. Liūdna matyti, kas dabar vyksta Krašto apsaugos ministerijoje... Atrodo, lyg priešo nėra už vartų. Bet priešas YRA už vartų. Ir negalime sau leisti, kad vidinės dramos stiprintų priešus“, – feisbuke rašo ji.
Anot O. Mašalės, krašto apsaugos sistemoje reikia lyderystės, o ministerijai – perkrovimo.
„Mūsų Kariuomenėje, mūsų krašto apsaugos sistemoje yra gausybė puikių vyrų ir moterų, kurie kasdien daro viską vardan mūsų visų saugumo. Ir jie nusipelno jų vertos lyderystės. Lyderystės BE melo ir manipuliacijų. Lyderystės SU pasitikėjimu, pagarba, empatija, išmintimi, drąsa, ramybe“, – teigia ji.
„Krašto apsaugos ministerijoje reikia perkrovimo. Dabar svarbiausi yra ne skaičiai po kablelio, dabar svarbiausi yra žmonės. Eurai yra uždirbami, o vertybiški, stiprūs, drąsūs, protingi žmonės yra sunkiai randami. Vertinkime tuos, kuriuos turime, saugokime juos, apsaugokime juos. Mylėkime ne tik Tėvynę, mylėkime savo žmones. Tėvynės labui“, – rašo O. Mašalė.
Rugpjūčio pabaigoje O. Mašalė paskelbė pasitraukianti iš viceministrės pareigų. Ji buvo atsakinga už Vokietijos brigados įsikūrimą šalyje, Lietuvos kariuomenės infrastruktūros projektus, karinį mobilumą, poligonus ir karinio mokymo teritorijas.
O. Mašalė buvo ne pirmoji, palikusi D. Šakalienės komandą.
Ruginienė: tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje
Premjerė Inga Ruginienė sako turinti klausimų krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei. Anot premjerės, išsiskyrus nuomonėms dėl gynybos biudžeto ir pasklidus jautriai informacijai susidarė „labai nemaloni situacija“. I. Ruginienė neslepia, kad jos pasitikėjimas D. Šakaliene yra sušlubavęs.
„Labai nemaloni situacija, į kurią pakliuvom, kalbant ir apie biudžetą, bet tai turbūt ne paslaptis, kad tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje. Pati labai vertinu atvirumą iš visų ir reikalauju iš kiekvieno ministro to paties atvirumo ir atsakingo požiūrio“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo I. Ruginienė.
„Man labai gaila, kad mes dėję dideles pastangas stiprinti gynybą gavome tokį informacinį karą tarpusavyje. Labai dėl to iš tikrųjų apgailestauju“, – apie viešojoje erdvėje paskleistą informaciją kalbėjo premjerė.
I. Ruginienė teigė D. Šakalienei turinti klausimų ir dėl gynybos pramonės, ir dėl „tam tikrų sąsajų“ su verslu.
„Dėl to priėmiau sprendimą, kad gynybos pramonės failą perduodu kuruoti į lyderiaujančias pozicijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai. Nuo šiol šitos dvi ministerijos kuruos šitą failą“, – žurnalistams kalbėjo ji.
I. Ruginienė nurodė laukianti iš D. Šakalienės „tam tikrų atsakymų“. Vėliau ji patikslino, kad tikisi jų sulaukti dar šią savaitę.
„Šiandien buvo ir ministrei nurodyti tam tikri klausimai, kuriuos ji turės atsakyti per tam tikrą laiką. Ir, manau, tada ateis ir mano išvados“, – sakė I. Ruginienė.
Paklausta, ar dar pasitiki krašto apsaugos ministre, I. Ruginienė neslėpė: „Dabar pasitikėjimas tikrai yra sušlubavęs, bet dar palaukime atsakymų.“
Trintis tarp premjerės ir D. Šakalienės paaštrėjo viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, neva gynybos biudžetas bus mažesnis nei planuojama. Tokią informaciją biudžeto projektų registravimo išvakarėse paskleidė nuomonės formuotojai, kurie galimai dalyvavo neoficialiame susitikime Krašto apsaugos ministerijoje.
„Su ministre daug ką aptarėme. Man kyla nemažai klausimų ir, matyt, man reikės daugiau laiko, kad į tuos klausimus būtų atsakyta. Ne tik apie organizuojamą renginį, kur buvo pristatyta tikrovės neatitinkanti informacija, bet ir apie kitus dalykus“, – teigė I. Ruginienė.
Šakalienė: pasirinkimo teisė, ar tiki žmogumi, ar ne
D. Šakalienė teigia, kad netikėti ja yra asmeninis socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus ir premjerės I. Ruginienės pasirinkimas. Visgi, pastarajai pareiškus, kad pasitikėjimas ministre yra susivyravęs – D. Šakalienė kelia klausimą, ar įmanoma tęsti darbą tokioje atmosferoje.
„Pasirinkimo teisė yra ar tu tiki žmogumi, ar ne. Šiandien girdžiu, kad partijos pirmininkas manimi netiki, premjerė manimi netiki, tai yra jų pasirinkimas. Faktai yra tokie patys. Tiesa yra tik viena“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė D. Šakalienė.
„Esminis klausimas, ar yra įmanoma dirbti tokioje atmosferoje. Tą klausimą sau užduodu jau kurį laiką ir vienintelė priežastis, kodėl vis dar esu šioje pozicijoje – siekis maksimaliai apginti kietą gynybos (finansavimo – red. past.) gynimą“, – akcentavo ji.
Visgi, dėl galimų tolesnių veiksmų ministrė dar ketina tartis su komanda.
„Jeigu tokiame kontekste, tu žiūri į krašto apsaugos ministrą kaip į kažką, kas tau nuolat kelia abejonių – yra visiškai akivaizdu, kad krašto apsaugos ministras savo darbo tinkamai dirbti negali“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Dabar turime susėsti su komanda ir pasitarti. Taip jau aš dirbu – komandiškai“, – pabrėžė ji.
D. Šakalienė teigė atsakiusi į I. Ruginienės klausimus, o jeigu premjerės atsakymai netenkina, tikino ministrė, tokią teisę I. Ruginienė turi.
„Premjerė man uždavė daug klausimų, aš į juos atsakiau. Jeigu atsakymai jos netenkina, tai jos teisė. Kaip ir sakiau jums prieš keletą dienų, kai mane kalbinote, vienas dalykas yra kompetencija, darbo kokybė ir tarptautinė reputacija. Kitas dalykas yra premjero teisė pasirinkti komandą. Nebūtinai šitoje situacijoje mūsų nuomonės gali sutapti“, – sakė D. Šakalienė.
„Labai sunku išsklaidyti įtarimus, kuriems nėra pagrindo. Jeigu jūs sakote, kad, įtarimai, susiję su korupcija... Aš norėčiau žinoti konkrečiau, nes aš nežinau“, – pridūrė ji.
Trintis su KAM
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Pagal projektą, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma numatyta KAM skiriamuose asignavimuose.
Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai ir žiniasklaida biudžeto projektų registravimo išvakarėse nerimavo, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius. Tokiu atveju ginkluotosioms pajėgoms būtų skirta mažiau pinigų nei žadėta.
Tokią informaciją kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis ir kiti.
Paaiškėjo, kad tai galėjo paskatinti Krašto apsaugos ministerijoje anksčiau šią savaitę surengtas neskelbtas susitikimas, kur viešosios erdvės veikėjai (įskaitant minėtus) buvo perspėti, jog Vyriausybė galimai nesilaikys įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad ministerijoje neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais asmenimis vyko, tačiau buvo kalbėta neva ne apie mažesnį gynybos finansavimą, o apie poreikius.
Ketvirtadienį socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sukritikavo D. Šakalienę – ministrės elgesį jis pavadino „keistu žanru“.
Pati D. Šakalienė viešai neigė abejones pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius ir leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.
„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, <...> tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra susieti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – red. past.) brigados“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
