Ignas Kalpokas

Šių metų Seimo rinkimuose balsavus 52,06 proc. rinkėjų, ekspertai sako, kad didesnį nei per praėjusius rinkimus aktyvumą galėjo lemti geopolitinės krizės ir poliarizacija tarp parlamentinių partijų bei naujų alternatyvių politinių jėgų iškilimas. Ekspertų manymu, šis susipriešinimas galėjo mobilizuoti ir nesisteminių, ir joms patekti į valdžią nenorinčius leisti tradicinių partijų rėmėjus.

Iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko, o intriga tik didėja – kas stos prie valstybės vairo? Politologai pasidalijo prognozėmis, kam nusišypsos didžiausia sėkmė, ar ką nors iš šių rinkimų išsineš Laisvės partija, kur liks buvusio premjero Sauliaus Skvernelio demokratai ir kaip kortas gali sumaišyti teisiamas partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Lietuvos vyskupai išplatino laišką, ragindami dalyvauti artėjančiuose prezidento, Seimo, Europos parlamento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės. Be raginimo būti aktyviems ir atsakingiems, vyskupai rinkėjams sufleruoja, už ką verta balsuoti. Lietuvos vyskupai savo laiške primena, kad šie metai „yra ypatingi ir Lietuvai, ir visai Europai“, mat 2023-aisiais turėsime trejus rinkimus ir referendumą.

Mažiau nei per savaitę viešojoje erdvėje pasirodė du vieši pareiškimai. Vienu Lietuvos kariuomenė ramino visuomenę, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o antradienį atsargos karininkai išplatino laišką šalies vadovams su punktais, kaip keisti Lietuvos krašto apsaugos sistemą ir įveikti stagnaciją. Tuo metu ekspertai rėžia atvirai – tokie vieši pareiškimai indikuoja apie dideles problemas šalies viduje.

„Galime beveik užtikrintai sakyti, kad nesvarbu, kada bus rinkimai – dabar ar po metų – po jų mes matysime visiškai kitokį politinį paveikslą ir koaliciją“, – sako politologas Ignas Kalpokas, vertindamas naujausią „Vilmorus” atliktą visuomenės apklausą.   TV3 žinių „Dienos komentare“ I. Kalpokas paaiškino, kokie politiniai pokyčiai mūsų laukia ir kaip atrodys nauja valdžia po Seimo rinkimų.

Partijų populiarumo lenktynėse – nerimo ženklai ir valdantiesiems, ir susipykusių Karbauskio bei Skvernelio komandoms. Savivaldos rinkimus laimėję socialdemokratai įgavo seniai matytą pagreitį – per mėnesį reitingus užsiaugino net keturiais procentais ir atsiplėšė nuo persekiotojų. Tiesa, objektyvių darbų, kurie nulemtų tautiečių meilę Blinkevičiūtės vedamiems socdemams, politologai pasigenda. Kairieji esą plaukia ant palankios bangos.

Kaune prisiekė naujai išrinktos tarybos nariai, o mero regalijomis pasidabino trečią kadenciją vadovauti miestui išrinktas Visvaldas Matijošaitis. Drauge su juo miestą valdys ir visa jo šeima. Įmonę Rusijoje vis dar turintys Matijošaičiai dar negali pasakyti, kada paliks šalį agresorę, bet už dyką rusams verslo atiduoti nežada. Kaune prisiekia naujai išrinktos tarybos nariai ir inauguruojamas meras. Jau trečią kadenciją prie Kauno miesto vairo stoja Visvaldas Matijošaitis.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad Seimo rinkimus šiandien laimėtų kairieji – socialdemokratai ir Skvernelio vadovaujami demokratai. O iš valdančiųjų į parlamentą esą patektų tik konservatoriai – liberalai ir laisviečiai neperkopia minimalaus barjero. Atskirą žinutę rinkėjai siunčia ir Gabrieliui Landsbergiui su Aušrine Armonaite – net Paksas ir Gražulis sulaukia daugiau šalies žmonių simpatijų, negu jie.

Kaune intriga baigėsi vos pradėjus skaičiuoti rinkėjų balsus. Jau pirmajame rinkimų ture užsitikrinęs mero postą trečiai kadencijai Visvaldas Matijošaitis itin anksti ėmė švęsti pergalę. Nors dėl šalyje nuolat linksniuojamų jo verslo Rusijoje problemų pasitikėjimas Kauno vadovu krito, žmonių paramos vis tiek užteko ir Matijošaitį palikti prie laikinosios sostinės vairo, ir jo vadovaujamam komitetui taryboje užsitikrinti daugumą.