V. Bruveris pastebėjo, kad valdantiesiems tai nemaloniausias ir skaudžiausias momentas.
Ar galėjo Vyriausybė šioje situacijoje pasielgti kitaip? Juk Europos Sąjunga netaikė sankcijų „Belaruskalij“.
Dvi plotmės – teisinė formalioji ir politinė, kuri čia ir yra svarbiausia. Jei Vyriausybė negalėjo to padaryti ir žinojo, ką turėjo, privalėjo žinoti apie tai bent jau likus mėnesiui ar porai iki gruodžio 8 d., ji turėjo bent jau apie tai pradėti garsiai kalbėti. Jos visi atstovai, įskaitant ir pačius aukščiausius.
Turėjo pradėti kalbėti, kad mes negalime to padaryti, bet žūtbūt padarysime viską, kad tai įvyktų ir pan., bet teisiniai ir formalieji, procedūriniai dalykai mums to padaryti neleidžia.
Tada tokio skandalo iš esmės nebūtų buvę, bet ir tai politiškai, politine prasme viskas būtų atrodę labai blogai. Kaip čia yra, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) mūsų prašomas sankcijas įvedinėja, o mes to negalime ir apie tai nekalbame.
Šioje vietoje svarbiausia buvo politinė simbolika, kaip ir politinės atsakomybės klausimas, kuris aštriausiai buvo keliamas aukščiausiems pareigūnams.
Bet pabrėžiama, kad JAV sankcijos yra pirminės, kitaip tariant, jos taikomos tik Jungtinių Valstijų įmonėms ir „Belaruskalij“. Kodėl Lietuva turi elgtis lygiai taip pat kaip Amerika, taikyti tuos pačius standartus ir vadovautis Jungtinių Valstijų vyriausybės sprendimais, o ne savo?
Tai teisinė, techninė, formalioji plotmė, aš akcentuoju politinio reikalo aspektą. Turėjo dėl politinių dalykų, dėl politinio solidarumo, simbolikos ir politinio reikalo svarbos. Kaip tai politiškai atrodo? JAV sankcijas taiko, o tos trąšos per Lietuvą į visą pasaulį toliau rieda ir Lietuva nieko realiai nedaro, kad tai pakeistų.
Čia yra visa esmė. Apie tai politinės atsakomybės, ir politinių standartų taikytojai dešinieji – konservatoriai – šiomis dienomis itin mažai kalbėjo, o todėl, nes jiems tai nemaloniausias ir skaudžiausias momentas.
Pradeda virtualiai riedėti „Lietuvos geležinkelių“ vadovo galva. Kaip manote, ar jis tikrai yra atsakingas už tai, kas įvyko, ar tai tiesiog rastas atpirkimo ožys?
Šioje politinėje situacijoje jis yra paverstas iešmininku. Šiuo konkrečiu atveju, nors tas procesas ir institucija kaip parlamentinis tyrimas yra beveik galutinai diskredituotas, aš vis dėlto pasisakyčiau už opozicijos iniciatyvą pradėti parlamentinį tyrimą šiuo klausimu, kad būtų duoti visi aiškūs techninio ir procedūrinio siužeto atsakymai.
Ar Vyriausybė artimiausiu metu mėgins pasitikrinti pasitikėjimą Seime?
Jei jie galvojo, norėjo tai padaryti, geriausias momentas buvo dabar – kad premjerė atsistatydintų ir eitų naują pasitikėjimo Seime balsavimą. To tikriausiai nedarė dėl šventos ramybės ir rizikos baimės, kuri yra pagrįsta kaip rodo kitų metų biudžetas, kuris buvo priimtas vieno Antano Rimkaus balsu.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
