Ministrei pirmininkei nesutikus priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti į tai sureagavo dalis politikų ir visuomenės veikėjų.
Progos pakomentuoti susiklosčiusias politines intrigas socialinėje paskyroje nepraleido ir buvusi valstiečių narė Agnė Širinskienė. Reaguodama į konservatorės Rasos Juknevičienės palinkėjimą, kad visiems, įskaitant ir politinius bendražygius, reikia išsimiegoti, A. Širinskienė išreiškė pastebėjimą, kad kilęs didelis triukšmas politinėje arenoje galiausiai parodė tai, kad G. Landsbergis ir Skuodis – nepelnytai išsaugojo postus, o visą kaltę prisiėmė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška. Pasak politikės, jau aišku, koks likimas laukia ir konservatoriaus Žygimanto Pavilionio.
Štai iškart po sprendimo paskelbimo Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė:
„Vis tik Juknevičienė vakar numatė ateitį kaip koks graikų orakulas.
VISIEMS reikia išsimiegot. Iš didelio Šimonytės triukšmo gavosi mažai lietaus, o ir tas link vidurnakčio. Žygis po savo žygių dabar ilgai svarstys, ar jam trauktis, nes frakcija gi liepė pasvarstyt. Tai žinant jo svarstymus, jau aišku, kad susvarstys likt ir vadovaut komitetui. Du ministrai išnešė sveiką kailį. M. Bartuška paaukotas kaip tas avinėlis.
Ir čia ne šiaip kotletukai, apie ką pusę metų buvo kalbos. Čia jau visi kotletai milijonų ir sąstatų su trąšomis pavidalu. Ir paskui mes norim, kad mus kažkas gerbtų, kai mes patys savęs negerbiam“.
Kritikos premjerės sprendimui negailėjo ir jo pranešimo turinui Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas. „Facebook‘e“ jis taip rašė, kad šitaip situacijos „atpirkimo ožiu“ tapo M. Bartuška.
„Svetimos gėdos jausmas apima matant kaip išspręstas atsakomybės dėl JAV sankcijų įgyvendinimo klausimas.
Nemalonu ir dėl to, kad Lietuvos žmones bandoma laikyti kvailiais, kai premjerė bando pasakyti, kad ji ir ministrai neturėjo reikalingos informacijos apie sandorius apie Lietuvos Geležinkelių įsipareigojimus.
Argumentai švelniai tariant neįtikina ir nuvilia. Atpirkimo ožiais padaryti žmonės (Lietuvos geležinkelių vadovas), kurie yra žemiausioje (paskutinėje) sprendimų dėl sankcijų įgyvendinimo grandinėje. Jų veiksmus tiesiogiai nulemia politiniai sprendimai, kurių, sprendžiant iš Premjerės paaiškinimų, tiesiog nebuvo“, – savo socialinio tinklo „Facebook paskyroje rašė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.
Siūlo pažiūrėti plačiau
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas siūlo į situaciją pažiūrėti plačiau nei pranešimo paskelbimo laikas. Jo teigimu, vertinant pranešimą būtina žiūrėti ir į antradienio dienos įvykių seką.
„Girdėjome, kad bus svarstymai galimai atsitraukti visai Vyriausybei. Tuomet ryte sekė Tėvynės sąjungos pareiškimas dėl Žygimanto Pavilionio prašymų pasitraukti. Buvo tikslas duoti pauzę žiniasklaidai visai šiai žinutei ištransliuoti kiek įmanoma plačiau. Matėme diskusijos dėl biudžeto, kurios Ingridai Šimonytei baigėsi sėkmingai, buvo ir Gitano Nausėdos pasakymas, kad Vyriausybė turėtų nepriiminėti karštakošiškų sprendimų – sąmoningai pasirinkta pauzė, kad naujienos būtų ištiražuotos“, – sako jis.
Po šių naujienų sekė pranešimas apie „Lietuvos geležinkelių“ vadovo pasitraukimą, kas, eksperto nuomone, galėjo signalizuoti I. Šimonytės sprendimą: „Visoms toms žinutėms reikėjo laiko, kad jos būtų ištransliuotos viešai“.
Nesulaukus visų šių žinučių ištransliavimo per žiniasklaidą ir aptarimo viešojoje erdvėje, anot A. Katausko, būtų buvęs strategiškai neteisingas.
Jam antrina ir politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Belinis.
„Tranzito problema yra susieta ne tik su Lietuva, bet ir su užsieniu. Mano galva, tos konsultacijos ir užėmė sudėtingą laiko tarpą iki galutinio sprendimo, jau nekalbant apie tai, kad buvo laukiama „Lietuvos geležinkelių“ valdybos sprendimo, kas taip pat buvo savotiškas veiksnys. Laukimas atrodė dramatiškas, nes mes labai įsijautėme į jį, bet iš esmės tai tik techninis veiksmas“, – sako jis, pabrėždamas, kad priimti sprendimą nepasikonsultavus, neapsvarsčius visų aspektų būtų daug blogiau.
Viešojoje erdvėje iškilus diskusijoms, kad I. Šimonytė laukė pranešimo apie „Lietuvos geležinkelių“ vadovo apsisprendimą tam, kad žinia apie G. Landsbergio ir M. Skuodžio likimą būtų priimta lengviau, komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas teigia nematantis pagrindo tuo spekuliuoti ir manyti, kad „komunikacija antradienį pradėjo veikti tiksliai kaip laikrodis“.
„Jeigu sudėtinga buvo sukoordinuoti trąšų gabenimą tarp įvairiausių institucijų, tai galvoti, kad pranešimas specialiai suorganizuotas, būtų šiek tiek naivu. Manyčiau, kad tiek tie, tiek teikė veikė atskirai. Juo labiau, kad „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus būsimas pasitraukimas buvo ne vien jo, bet ir visos valdybos pasitraukimas. Jie tarėsi, jie galvojo, jie rinko formuluotes. Jei atvirai, tai mane tų formuluočių formulavimas nuvylė gerokai labiau nei Šimonytės komunikavimas“, – sako ekspertas.
„Premjerė laukė valdybos sprendimo, nes tie argumentai, kurie turėjo buvo išsakyti, jie turėjo būti išsakyti. Jie buvo svarbūs premjerei priimant galutinį savo sprendimą. Kita vertus, šitame valdybos pranešime mes nematėme aiškaus atsakymo, ar buvo informuoti ministrai, ar nebuvo informuoti – šis klausimas taip ir nebuvo išviešintas. Tai, kad valdyba to nepasakė, man atrodo, parodo, kad ministrai nebuvo pilnai informuojami“,– M. Lapinską papildo L. Bielinis.
Pranešimo turinyje pasigedo atsakymų, ateities vizijų
Pažvelgę į premjerės pranešimo turinį ekspertai neranda jokių atsakymų į klausimus, kas turi prisiimti kaltę dėl trąšų tranzito krizės ir kaip ją kuo greičiau išspręsti.
A. Katausko teigimu, daug daugiau atsakymų, pateikia „Lietuvos geležinkelių“ valdybos sprendimas.
„Akivaizdu, kad ponas Bartuška buvo padarytas tam tikru atsakingu už šią situaciją asmeniu. Ko gero, jo vieno tikrai neužteks, bet tokios kritinės situacijos tikrai nėra sprendžiamos vienu pranešimu. Kitu atveju, reikia nuiminėti labai daug galvų ir labai aštriai tą daryti“, – sako jis
M. Lapinskas kritikuoja premjerę, kad ši aptardama Vyriausybės darbus ir kitų politikų kaltinimus „įsivelia į bergždžias diskusijas apie praeitį, dabartį“.
„Jei neišgirdome argumentų, tai mes juos puikiai nutuokiame, kodėl ji nenori neramumų ir netvarkos. Galbūt jeigu aš dėliočiau tą laišką, vis tik aš sukčiau apie ateitį, apie ateities darbus ir ateityje laukiančią gerą Lietuvos perspektyvą. Tame laiške ganėtinai daug konstatuota apie praeitį. Kuo labiau Vyriausybė kapstysis praeityje ir dabartyje, tuo sunkiau bus išeitis iš šios situacijos“, – dėsto jis.
Dviguba žinutė
Pirmadienį I. Šimonytė sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei. „Neatmetu šitos galimybės, tą aš galiu labai tiesiai pasakyti. Jeigu dėl Vyriausybės veiklos yra keliama tiek daug klausimų, tai galbūt Vyriausybė, jeigu nesugeba į tuos klausimus atsakyti, turėtų savo įgaliojimus pabaigti ir kažkokia kita Vyriausybė galėtų nuo nulio tą darbą pratęsti“, – LRT laidai „Dienos tema“ kalbėjo I. Šimonytė.
Tai, kad premjerė pirmiausia išsiuntė žinutę apie galimą Vyriausybės pasitraukimą, o po to priemė valdantiesiems palankų sprendimą neatstatydinant nei Vyriausybės, nei ministrų, anot ekspertų, visuomenėje kelia sumaištį.
„Ji nevengia aštrių žodžių ir pasakymų. Ko gero, tai stabilumui neprideda per daug. Bet iš kitos pusės, reikia nuraminti Lietuvos žmones, nes tokių pasakymų kiekis, kurį premjeras gali išreikšti, yra ribotas. Ji išnaudojo turbūt jau 70 proc. tokio tipo pasisakymų, tad greit jų visai neliks arba mes jų negirdėsime, nes niekas nebetikės“, – pabrėžia jis, primindamas, kad dar pernai I. Šimonytė yra sakiusi, kad jei nepatinka ši Vyriausybė, bus galima išsirinkti kitą.
A. Katauskas įsitikinęs, kad komunikacijai tarp trijų svarbiausių institucijų Lietuvoje ši krizė gali būti naudinga.
„Keletą mėnesių buvo paleistos komunikacijos vadžios. Ši situacija supurtė tiek Vyriausybę, tiek Seimą, tiek Prezidentūrą. Gali būti, kad ši situacija, iš kaltų ieškojimo pavirs į normalų darbą – sprendimai bus derinami, mes nematysime sprendimų aiškinimosi viešojoje erdvėje“, – sako jis.
Premjerė priėmė sprendimą dėl ministrų likimo
„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti.
Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – rašoma premjerės pranešime žiniasklaidai.
Premjerė taip pat sako tikinti, kad sprendimai dėl susidariusios situacijos bus priimti iki sausio 31 d.: „Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis. Viešumoje nuskambėjo daug kaltinimų strateginių partnerių nuvylimu. Neturiu pagrindo taip teigti ir nežinau, kokiu pagrindu tokie pareiškimai daromi. Man nėra žinoma apie kokius nors svarstymus šia tema ES, JAV ar kitų partnerių institucijose, o bendradarbiavimas yra tiek pat nuoširdus ir intensyvus, kaip buvo visus pastaruosius metus.“
Anot jos, buvo svarstytas ir asmeninės atsakomybės klausimas.
„Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą. Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį.
Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII-osios Vyriausybės programoje“, – rašo Ministrė Pirmininkė.
Pirmadienį šį klausimą premjerė aptarė kartu su prezidentu Gitanu Nausėda. G. Landsbergis atsistatydinimo pareiškimą I. Šimonytei išsiuntė dar penktadienį, M. Skuodis – sekmadienį. Abu ministrai prašė būti atleisti dėl baltarusiškų trąšų „Belaruskalij“ skandalo, kuris kilo praėjusią savaitę.
Ministrai dar praeitą ketvirtadienį viešai tvirtino esantys pasiruošę atsistatydinti, tačiau prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad negalima laukti, kol ministrų pasisakymai bus įvertinti premjerės.
Anot jo, įprastai politikai „pateikia atsistatydinimo pareiškimą ir tada kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“.
Trąšų tranzitas tęsiasi
Praėjusią savaitę įsigaliojo JAV sankcijos trąšoms „Belaruskalij“, tačiau jų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nors susisiekimo ministras anksčiau teigė, kad tai įvyks. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus. „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus. JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius.
Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios. M. Skuodis sakė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.
