Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė MMA didinimui, kuris yra jau trečias nuo 2012-ųjų pabaigos, kai dirba dabartinė koalicinė socialdemokratų, tvarkiečių ir darbiečių Vyriausybė. Nuo to laiko MMA yra padidėjusi 79 eurais.
„Lietuvos laisvosios rinkos institutas nepritarė minimalios mėnesio algos didinimui, tačiau noriu akcentuoti tai, kad Trišalės tarybos sprendimu balandžio 21 dieną buvo pritarta dėl minimaliosios mėnesio algos didinimo. Projektui įgyvendinti numatytos valstybės biudžeto lėšos“, - Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
LLRI specialioji ekspertė Rūta Vainienė skeptiškai vertina MMA didinimą. Anot jos, sprendimas bus skaudžiausias smulkiesiems verslininkams, be to, realiai didesnį MMA gaus tik dalis žmonių, o kita dalis bus atleista iš darbo. Anot jos iš MMA uždirbančio gyventojo „dosnioji“ valdžia paima 35,4 proc. atlyginimo mokesčiais.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė anksčiau taip pat tvirtino, kad smulkiesiems verslininkams po šio sprendimo padidės valstybei mokami mokesčiai - tai esą palies maždaug 250 tūkst. smulkiųjų prekybininkų.
Z.Sorokienės nuomone, MMA didinama per greitai, tačiau jeigu kartu didėtų ir neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), tuomet žmogui būtų naudingiau.
Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko MMA didinimą 25 eurais, nes jis pakeliamas ir verslui, valstybės biudžetui, be to, skurdo mažinimo politikos prasme tai pagrindinis instrumentas, kuris mažina skurdą ir atskirtį.
Lietuvos pramonininkai mano, kad minimalios algos kėlimas 25 eurais neturės įtakos didelėms įmonės, tačiau gali paveikti smulkųjį verslą, ypač paslaugų įmones rajonuose.
Lietuvos darbdavių konfederacija, Trišalėje taryboje balandį pritarusi MMA didinimui, tai padarė tik su išlyga, jog ateityje jis bus siejamas su ekonominiais rodikliais - vidutiniu darbo užmokesčiu, darbo našumu, vidutiniu metiniu vartotojų kainų indekso pokyčiu, bendrojo vidaus produkto augimu bei vidutiniu metiniu nedarbo lygiu.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pranešęs, kad nuo kitų metų sausio siūlys MMA didinti iki 350 eurų. Seimo valdantiesiems priklausantys „darbiečiai“ jau yra užregistravę siūlymą minimalią algą iki 2016 metų liepos padidinti daugiau nei 100 eurų - iki 437 eurų.
Paskutinį kartą minimali alga didėjo nuo 2014 metų spalio - 10,1 euro iki 300 eurų.
Statistikos departamento duomenimis, pernai spalį 19,4 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau, iš jų daugiau negu pusė dirbo ne visą darbo laiką. 300 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 211,4 tūkst., iš jų 124,7 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką.
Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį sudarė 9,2 proc. (86,8 tūkst.) ir per metus sumažėjo 1,3 procentinio punkto.
Vyriausybė pritarė simboliniam pensijų didinimui
Vyriausybė trečiadienį pritarė simboliniam senatvės pensijų didinimui, kuriam šiemet papildomai reikės 26,8 mln. eurų valstybės lėšų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, dėl šio sprendimo vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti 5 eurais, tačiau kiekvienu atveju ji didės individualiai, atsižvelgiant į asmens darbo stažą ir iki pensijos turėtas draudžiamąsias pajamas.
„Nutarimo įgyvendinimui iš „Sodros“ biudžeto lėšų reikės 22,86 mln. eurų, iš valstybės biudžeto - 3,94 mln. eurų“, - Vyriausybės posėdyje sakė A.Pabedinskienė.
Bazinė pensija nuo liepos 1-osios didės 3 eurais iki 108 eurų, draudžiamosios pajamos - taip pat 3 eurais iki 434 eurų. Be to, nustatytas naujas maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis - 236 eurai (dabar - 229 eurai).
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šis sprendimas palies visus pensijų, išskyrus našlių, gavėjus – apie 867 tūkst. asmenų. Padidinus bazinę pensiją, maždaug 141 tūkst. žmonių gaus didesnes pašalpas.
Paskutinį kartą pensijos simboliškai padidėjo nuo šių metų pradžios, perskaičiuojant jų bazinius dydžius į eurus - bazinė pensija ūgtelėjo 0,7 proc. (0,74 euro), o maksimali neperskaičiuota pensija - 1,1 proc. (2,52 proc.).
Vidutinė senatvės pensija šių metų kovą buvo 241,97 euro, o turint būtinąjį stažą - 251,58 euro.
Lietuvoje išlaidos pensijoms pernai padidėjo 25,7 mln. eurų (1 proc.) iki 2,5 mlrd. eurų, tačiau jų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), sumažėjo nuo 7,2 proc. 2013 metais iki 7 proc. 2014 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
