Prieš kelias dienas Vokietijos žvalgyba suėmė vieną iš savo specialistų, kuris, pasirodo, dirbo rusams. Dabar intensyviai aiškinamasi, kokia žala yra padaryta, kiek rusai sugebėjo perimti informacijos apie Ukrainą ir sąjungininkų pagalbą jai.
Aiškinamasi ar suimtas vokietis galėjo įspėti Rusiją apie jos pačios pažeidžiamumą ir atskleisti Vakarų žvalgybos rinkimo metodus ir galimybes. Amerikos ir Didžiosios Britanijos pareigūnai teigė bandantys nustatyti galimos žalos mastą Ukrainoje ir kitur. Vienas JAV pareigūnas sakė, kad visa ši situacija yra „didžiulis susirūpinimas" žvalgybų tarnyboms sąjungininkų tarpe.
Įtariamasis šnipas, kurį Vokietijos prokurorai įvardijo kaip Carsteną L., dirbo šalies Federalinės žvalgybos tarnybos signalų žvalgybos skyriuje, kuris vykdo elektroninį stebėjimą ir dirba su JAV Nacionalinio saugumo agentūra bei Didžiosios Britanijos vyriausybės komunikacijos štabu.
Prokurorai teigė, vyras buvo sulaikytas dėl įtarimo išdavus valstybę. Vokietijos žvalgybos tarnyba, žinoma kaip BND, patvirtino suėmimą, tačiau daugiau komentuoti atsisakė, remdamasi nacionalinio saugumo grėsme.
Amerikiečiai ir britai taip pat nenoriai komentuoja situaciją, bijoma, kad tuo gali pasinaudoti rusai. Kremlius į prašymą pakomentuoti taip pat neatsakė. Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba arba SVR irgi atsisakė komentuoti.
Vokietija nėra vadinamosios „Penkių akių“ žvalgybos bendruomenės, kurią sudaro JAV, Kanada, JK, Australija ir Naujoji Zelandija, narė, tačiau Berlynas iš tų šalių gauna neskelbtinos informacijos, ypač susijusios su karu Ukrainoje, sakė pareigūnai.
Carstenas L. dirbo su žvalgybos duomenimis, susijusiais su Rusijos karu Ukrainoje, įskaitant vokiečių karinių palydovų surinktą medžiagą, pranešė Vokietijos pareigūnai. Jo skyrius taip pat apdorojo įslaptintą Rusijos ir Ukrainos žvalgybos informaciją, kurią gavo kitos Vakarų šnipų agentūros, klausydamos elektroninių prietaisų, perimdamos telekomunikacijas ir palydovinius vaizdus.
BND, turintis 6500 darbuotojų ir įsikūręs itin saugomame miestelyje Berlyno centre, nuo karo pradžios daugiausia dėmesio skiria žvalgybos duomenų rinkimui ir analizei iš Rusijos ir Ukrainos, be to, tradiciškai aktyviai veikia ir Balkanuose, Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje.
Įtariamas Kremliaus įsiskverbimas į slapčiausią Vokietijos saugumo agentūrą yra naujausias Maskvos agresyvios taktikos Europoje įrodymas, kur Rusija buvo apkaltinta politinių oponentų žudymu, infrastruktūros sabotavimu ir bandymu pavogti pramonines paslaptis.
Apie dvigubą agentą Carsteną L. vokiečiai sužinojo ne patys, informaciją apie galimą šnipą tarnybos viduje jiems perdavė sąjungininkai. Taip buvo padarytą pastebėjus, kad Maskva turi duomenis iš Vokietijos. Tiesa, kaip tai buvo nustatyta yra neskelbiama.
Po vidinio tyrimo šnipo byla perduota federaliniam prokurorui, kuris praėjusią savaitę nurodė vyrą suimti. Šis atvejis gali būti blogiausias Rusijos įsiskverbimo į Vokietijos žvalgybos tarnybas pavyzdys nuo 1961 m., kai aukšto rango BND darbuotojas, šnipinėjęs Sovietų Sąjungai, atskleidė 100 CŽV šnipų tinklą, sakė Erichas Schmidtas-Eenboomas, parašęs keletą knygų apie BND.
Roderichas Kiesewetteris, opozicijos įstatymų leidėjas ir parlamentinės priežiūros grupės, kuri prižiūri Vokietijos žvalgybos agentūras, pirmininko pavaduotojas, sakė, kad atvejis gali būti stiprus smūgis Europos saugumui. Jis paragino Vokietiją sudaryti tyrimo komisiją, kuri ištirtų, kiek politikų ir aukšto rango valstybės tarnautojų galėjo susikompromituoti Rusija ir Kinija, ir išsiaiškinti, kaip sumažinti Vokietijos priklausomybę nuo abiejų šalių.
Anot J. Kiesewetter ir kitų ekspertų, Vokietija 2000-ųjų pradžioje sumažino kontršnipinėjimo pastangas ir tapo pažeidžiama.Tačiau aukšti Vokietijos žvalgybos pareigūnai sakė, kad karas Ukrainoje pažymėjo „paradigmos pokytį“ Vokietijos politikoje. Berlynas pradėjo susidoroti su Rusijos šnipinėjimu šiais metais po to, kai Maskva užpuolė Ukrainą.
Europos vidaus žvalgybos agentūrų vadovai balandžio pradžioje susitiko Paryžiuje, kad sukurtų bendrą kovos su Rusijos šnipinėjimu strategiją. Po susitikimo Europos vyriausybės išsiuntė iš savo šalių apie 600 Rusijos pareigūnų, iš jų 40 iš Vokietijos. Šis sprendimas buvo „svarbiausias strateginis smūgis Rusijos žvalgybos tarnyboms per pastarąją Europos istoriją“, lapkritį sakė Didžiosios Britanijos agentūros MI5 vadovas Kenas McCallumas.
Pasak kelių Vakarų pareigūnų, Rusija nuo to laiko siekė kompensuoti nuostolius suaktyvindama vadinamuosius giliosios priedangos agentus ir pasitelkdama neoficialius bendradarbius, taip pat verbavo valstybės tarnautojus, verslininkus, akademikus ir kitus kaip šnipus.
Tyrimas dėl Carsten L. nerado įrodymų, kad jis būtų gavęs mokėjimus iš Rusijos. Tyrėjai bando nustatyti, ar jis buvo šantažuotas, ar jį paskatino ideologiniai įsitikinimai, sakė su tyrimu susipažinę žmonės.
Pasak kelių Vokietijos pareigūnų, Rusijos grupuotės, įskaitant Kremliaus pasamdytas nusikalstamas gaujas, šiais metais naudojo kibernetines atakas, nukreiptas į Vokietijos kritinę infrastruktūrą, bandydamos įsilaužti į komunalines paslaugas, oro uostus ir medicinos įstaigas.
Pasak kontršnipinėjimo pareigūnų, Maskva taip pat perėjo prie pramoninio šnipinėjimo, nes bando kompensuoti prieigos prie Vakarų technologijų praradimą dėl sankcijų, ypač kosmoso, valdymo elektronikos, puslaidininkių ir pagrindinių tyrimų srityse.
Vokietijos pareigūnai įtaria, kad Rusija yra atsakinga už kelis sudėtingus sabotažo veiksmus, tokius kaip „Nord Stream“ gamtinių dujų vamzdynų sunaikinimas ir spalio mėnesį įvykdyta ataka geležinkelyje, laikinai sustabdžiusi visą geležinkelių eismą Vokietijos šiaurėje.
Rusija neigė dalyvavusi. Geležinkelio užpuolikai sužlugdė ir pagrindinį geležinkelio ryšio tinklą, ir jo atsarginį tinklą, beveik vienu metu nutraukdami du duomenų kabelius, esančius daugiau nei 300 mylių atstumu vienas nuo kito, teigia tyrėjai.
Kabeliai buvo specialaus šulinio viduje, iš kurių vienas buvo uždengtas sunkiu betoniniu dangčiu, todėl tas, kas atliko šį sabotažą, turėjo išsamių žinių apie tinklą, sakė tyrėjai.
„Laikinai suderintas dviejų pagrindinių taškų, nutolusių vienas nuo kito, puolimas, kai kabelių ryšulyje buvo nupjauti tiksliai reikiami segmentai nepalikdami jokių pėdsakų, buvo patyrusių specialistų darbas“, – sakė vienas iš tyrėjų.
Per incidentą, apie kurį anksčiau nebuvo pranešta, 2020 metais Vokietijoje buvo įsibrauta į kelių CŽV pareigūnų namus, kai kurie pareigūnai mano, kad tai buvo Rusijos slaptųjų tarnybų bandymas įbauginti.
Pasak JAV ir Vokietijos pareigūnų, įsilaužimai įvyko vienu metu ir niekas nebuvo pavogta. Tyrimo metu padaryta išvada, kad tai greičiausiai nusikalstamos gaujos darbas, nors įtariamieji nebuvo sulaikyti, pranešė JAV ambasados pareigūnai.
