Baltarusijos opozicijos stebėjimo grupės „Belaruskij Hajun“ duomenimis, Baltarusijai tikrinant savo kovinį parengimą, mažiausiai 20 tankų yra perkeliami į poligoną šalia Gardino miesto Baltarusijos šiaurės vakaruose.
Tankai netoli Lietuvos
Be to, antrąją „kovinės parengties patikros“ dieną į jį pradedami įtraukti nauji Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai ir junginiai.
„Iš 11-osios brigados (atskiroji mechanizuotoji brigada – aut. past.) iki šiol į patikrą buvo įtrauktos 2 7-ojo atskirojo tankų bataliono tankų kuopos – tai mažiausiai 20 tankų T-72B“, – rašo „Belaruskij Hajun“.
Baltarusijoje autoritariško prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu antradienį buvo netikėtai pradėtas kariuomenės kovinio pasirengimo patikrinimas, pranešė baltarusių Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Taip pat skelbiama, kad vyksta kovinio parengimo patikrinimui bus statomi pontoniniai tiltai per Nemuną greta Druskininkų ir Baltarusijos gilumoje, taip pat bus praktikuojamasi statyti pontoninius tiltus per Bezeninos upę, kuri teka per Baltarusiją, arčiausiai prie Ukrainos sienos ši upė priartėja per 80 km.
Pasklidus šioms žinioms pasisakė ir Krašto apsaugos ministras. Jis savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad neverta krūpčioti dėl kiekvieno baltarusių judesio.
„Kai po Baltarusiją, link sienos su Ukrainą ar poligonus juda viena ar kita baltarusių karinių pajėgų kuopa, ar keliolika šarvuočių ar tankų, tai neverta kiekvieną kartą skelbti didelių antraščių. Ir krūpčioti. Mūsų kariuomenė (ir sąjungininkai) visada budri ir skiria tikrus ar tik menamus pavojus.
Mes matome kas vyksta mūsų kaimynystėje (šiuo atveju 50-200 km nuo sienų), kas kur juda ir kokiu tikslu. Nuolatinės grėsmės lygiai būna ir keičiasi, bet ne šiuo atveju“, – rašė ministras.
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad šios pratybos yra ne kas kita, kaip psichologinio spaudimo priemonė, tokia taktika anksčiau buvo artima Rusijai.
„Patys turėtų suprasti, kad tokiais veiksmais nieko labai neišgąsdins, bet, matyt, bandoma daryti psichologinį spaudimą, esą štai mes čia kažką darome, visko gali būti“, – svarstė politikos apžvalgininkas.
Anot jo, pratybos nėra naujiena, tai noras parodyti raumenis. O provokacijos, kurių galimybės nereiktų atmesti, paprastai vyksta ne pratybų metu.
„Provokacijos daromos kitaip. Mes dar nuo „Zapad“ pratybų laiko sakydavome, kad va štai pratybos, gali būti ir provokacijų. Aš sakyčiau atvirkščiai, jei vyksta pratybos provokacijų tikimybė tuo momentu mažėja, dėl paprastų priežasčių, jos atkreipia dėmesį. Ne tik kariuomenės, bet ir žvalgybų. Ir ne tik Lietuvos. Tai kam daryti provokaciją, kai visi į tave žiūri?“, – sakė M. Laurinavičius, pabrėžęs, kad visiškai atsipalaiduoti nederėtų, nes Rusija ir Baltarusija ką nors iškrėsti gali visada.
Kitas portalo tv3.lt kalbintas saugumo specialistas sakė, kad teoriškai prieš rengiant pratybas Baltarusija turėtų pranešti. Yra nustatytos taisyklės, kaip tai padaryti. Visgi praktiškai senokai taip nebevyksta, o jei ir praneša, tai meluoja dėl skaičių, pratybų dydžio, tikslo.
„Nieko dabar jau nestebina tokie dalykai, ir anksčiau buvo panašiai. Vyksta pratybos, bet sakoma, kad čia daug mažų, o ne vienos didelės. Kariai išskaidomi, informacija nesidalijama. Tas buvo iki karo Ukrainoje pradžios, o dabar, matyt, visai nesidalija.
Mes sužinome per savo kanalus: Krašto apsaugos ministeriją, diplomatus, karinę žvalgybą. Tai darome ne mes vieni, sąjungininkai taip pat stebi. Tylus pajudėjimas kur nors, kad ir pratybų metu, galimas, kai yra nedidelė karių koncentracija. O jei pajėgų yra daugiau, tai judėjimas yra matomas, prognozuojamas. Žinoma, svarbu ir tai, kaip jis bus vertinamas. Mažam pajudėjimui, žinoma, užtektų ir mažų pajėgų“, – sakė saugumo specialistas.
Marširuoja ir prie Ukrainos sienos
Baltarusija antradienį netikėtai surengė savo ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, pranešė šalies Gynybos ministerija po pakartotinių Ukrainos perspėjimų apie grėsmę, kurią kelia jos šiaurinė kaimynė.
„Pradėtas skubus kovinės parengties patikrinimas“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad tai padaryti įsakė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Ministerija teigė, kad kariai turės kuo greičiau patekti į „paskirtąsias teritorijas“. Jie sieks „organizuoti saugumą ir gynybą bei nutiesti tiltų perėjas per Nemuno ir Berezinos upes“, teigiama pranešime.
Anot pranešimo, ministerija planuoja perkelti karinę įrangą ir personalą, o tai „laikinai apribos piliečių judėjimą... tam tikrais viešaisiais keliais ir vietovėmis“.
Ukraina pareiškė atidžiai stebėsianti pratybas. „Ukrainos gynybos pajėgos stebi šią situaciją, kad suprastų, kokią grėsmę ji gali kelti mūsų šaliai“, – žurnalistams sakė ukrainiečių sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
„Tokie veiksmai kaip bendros pratybos, regioninės karių grupės dislokavimas, kovinės parengties patikrinimai rodo, kad Baltarusija aktyviai bendradarbiauja su Rusija ir veikia pagal jų bendrą planą“, – teigė jis.
Nuo 1994 metų valdžioje esantis A. Lukašenka yra ilgametis Kremliaus sąjungininkas. Vasario 24 dieną Rusijos kariai į Ukrainą įžengė iš kelių krypčių, taip pat ir iš Baltarusijos teritorijos. Prieš pradėdama puolimą Maskva surengė karines pratybas Baltarusijoje. Nuo to laiko Kyjivas stiprina savo šiaurinės sienos su Baltarusija ir Rusija gynybą. Visgi pats A. Lukašenka ne kartą yra sakęs, kad neketina siųsti savo karių į Ukrainą.
O kai JAV ambasados iš Lenkijos ir Lietuvos paskambins Lukašai ir paprašys pažiūrėti dangun į atsklendantį "paukštuką", Lukaša per tokius rūmus jau bus nepajėgus perbėgt...
Beje, Putkai -uilo irgi galimas toks variantas...
O tam niršiui Medvediai reikia paaiškinti, kad yra Kijevo-rusia iki Uralo, kuri priklauso Kijevui ir Sibiras, kur vyko trėmimai... Ir tai dvi skirtingos pusės.
