Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas po uždaro komiteto posėdžio patikino, jog per artimiausius du mėnesius policija pažadėjo išspręsti narkotikų platinimo problemą Vilniaus Šeškinės rajone. Tačiau, ar tiek laiko pakaks problemai išnaikinti, galima spręsti susipažinus su Norvegijoje susidarusia panašia situacija.
Ko galime pasimokyti iš Norvegijos?
Kriminologas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir Lietuvos teisės instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas teigia, jog vien policijos pajėgų pastiprinimas sostinės gyvenamuosiuose rajonuose problemos neišspręs, ji tik persikels į kitą vietą.
Norvegijos Bergeno uostamiestyje narkotikų problema buvo sprendžiama stiprinant policijos pareigas tose vietose, kur vartojančių narkotikus kiekis buvo didžiausias. Anot M. Lankausko, atvira narkotikų vartojimo vieta mieste keitėsi tris kartus.
„Iš pradžių žmonės narkotikus vartojo centriniame miesto parke. Po gautų skundų policija padidino pajėgas toje miesto dalyje, tada pagrindiniai narkotikų platinimo centrai persikėlė į senamiestį. Tie žmonės emigravo iš parko į senamiestį. Kadangi senamiestyje daug žmonių, ten lankosi turistai, tai vietos gyventojams nepatiko ir jie skundėsi policijai. Policija vėl viešai narkotikus vartojančius žmones išstūmė. Tada narkomanai persikėlė į užmiestyje esantį tunelį. Ten jie niekam nekliūna, tad situacija labiau stabilizavosi“, – apie Bergeno miesto atvejį pasakoja kriminologas.
Specialistas svarsto, jog vienoje vietoje įmanoma užtikrinti saugumą sutelkus didesnes pajėgas, tačiau tokiu atveju yra tikimybė, jog pardavimo ir vartojimo taškai tik persikels į kitą miesto vietą.
Platinimo taškai keliasi į gyvenamuosius rajonus
Europos Sąjungoje atlikti tyrimai rodo, jog narkomanų, vartojančių švirkščiamuosius narkotikus, skaičius mažėja. 2022 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje nurodoma, jog pastarąjį dešimtmetį švirkščiamųjų narkotikų vartojimas Europoje mažėjo.
Tarp 2020 m. pirmą kartą specializuotą priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymą pradėjusių asmenų, kurių pagrindinis vartojamas narkotikas buvo heroinas, švirkštimąsi kaip pagrindinį vartojimo būdą nurodė 22 proc. pacientų, tuo tarpu 2013 m. tokį vartojimo būdą buvo nurodę 35 proc. Lietuvoje taip pat pastebima, kad situacija gerėja.
„Narkomanų skaičius nedidėja. Jei kalbame apie švirkščiamuosius narkotikus vartojančių žmonių grupę tai šis skaičius stabilus jau daug metų, pastaraisiais metais kiek apmažėjęs“, – aiškina kriminologas.
M. Lankauskas priduria, jog vieną pavojingiausių narkotikų – heroiną – pakeitė sintetiniai opioidai – fentanilis, karfentanilis. Tokių narkotinių medžiagų platinimo taškai, išnaikinus taborą, persikėlė į Vilniaus miestą.
„Vartojančių skaičius, koks jis buvo prieš uždarant taborą ir kiek po jo uždarymo liko, nežymiai pasikeitė. Čia kalbama apie prekybos pobūdį – pardavinėjimo taškai persikėlė daugiau į miestą, tačiau skaičius žmonių, kurie važiuodavo į taborą pirkti ir kurie perka naujose platinimo vietose, išliko panašus“, – teigia kriminologas.
Perdozavimo kambariai – saugesnis būdas vartoti, tačiau problemos nesprendžia
Šeškinės rajone gyventojus gąsdina atvirose vietose narkotines medžiagas vartojantys asmenys ir ant žemės besimėtantys švirkštai. Seimo Priklausomybių prevencijos komitete jau 2022 m. vyko diskusija apie perdozavimo kambarių įrengimą.
Dalyje Vakarų Europos valstybių įrengti perdozavimo kambariai – tai saugesnis narkotikų vartojimo būdas, kuomet asmenims su priklausomybe suteikiami švarūs švirkštai ir mažinama perdozavimo rizika, tačiau, anot M. Lankausko, tokių kambarių įsteigimas narkomanų skaičiaus nemažintų.
„Įsteigus tokius kambarius būtų užtikrinamas saugesnis vartojimas, tai reiškia, būtų mažiau perdozavimų. Būtų suteikiama pagalba ir kiek didesnė infekcinių ligų kontrolė, vartojimas būtų mažiau viešas. Jei dabar gyventojai susiduria su narkotikų vartojimu laiptinėse arba, kaip pasitaiko, kad randama švirkštų netoli vaikų darželių, tai šiuo atveju vartojimas vyktų kambariuose, o ne viešumoje. Tokie kambariai labiau būtų saugumo užtikrinimas gyventojams“, – tv3.lt aiškina kriminologas M. Lankauskas.
Viešumoje narkotines medžiagas vartojančių asmenų gyventojai baiminasi ir dėl galimo su narkotikais susijusių nusikaltimų augimo. Kriminologas neneigia, jog jei narkomanų skaičius gyvenamuosiuose rajonuose nemažės, tikimybė, jog nusikaltimai turtui – vagystės, apiplėšimai – gali didėti.
„Jei vartojimas augs, tai ir tokio pobūdžio nusikaltimų gali išaugti“, – aiškina M. Lankauskas.
Sužinojus apie nelegalių narkotinių medžiagų platinimo taškus gyventojai raginami nedelsiant apie tai pranešti policijai.
