Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas mano, kad Lietuvos verslininkus jau turėjo užgrūdinti pamokos iš 1990-ųjų ar 2008-ųjų metų, kuomet šalies ekonomikoje buvo kur kas daugiau nežinomybės.
Verslas užsigrūdino sunkiems laikams
„Užaugo karta, kuri moka kovoti, įveikti sunkumus. Ta karta tai perduoda ar savo vaikams, ar kitiems darbuotojams. Tai istoriškai, kalbant apie gebėjimą įveikti sunkumus, mes stipresni, ko gero, nei Vakarų verslininkai, kurie ilgą laiką gyveno šiltomis sąlygomis“, – tv3.lt kalbėjo D. Arlauskas.
Kalbėdamas apie Covid-19 infekciją, D. Arlauskas pastebi, kad kai kurie verslai krizės sąlygomis sugebėjo persitvarkyti, nors ir teko atleisti dalį darbuotojų. Tiesa, jo teigimu, daliai verslų tenka laukti geresnių laikų.
„Mes šiaip nemėgstame apie valdžią gerai šnekėti, nes valdžia iš prigimties yra blogis, ar ne? (Juokiasi – aut. past.) Bet reikia sutikti, kad buvo padaryta daug labai gerų sprendimų. Aš nekalbu apie finansinius instrumentus, tuos 6 mlrd. eurų.
Bet tai dar labiau parodo mūsų verslo stiprumą, kad verslas neskubėjo lįsti į valstybė kišenę, nes ten buvo tam tikri įsipareigojimai. Jis galvojo, gal savo jėgomis bus geriau atlaikyti Covid-19“, – sakė D. Arlauskas.
Reiktų išmokti plauti rankas
Darbdavių atstovas taip pat pastebi, kad iki šiol Lietuvos ekonomika buvo labai orientuota į vartojimą, o Covid-19 pandemija tai kiek pristabdė.
„Mes per daug įpratome prie greitų, pigių pinigų ir labai didelio vartojimo. Per daug kalbėjome – vartok, vartok, vartok, BVP, BVP, BVP. Tai aš sakyčiau, kad pereiname į tvaresnę fazę, mums reikia tikresnių dalykų, mes išmokome dirbti nuotoliniu būdu. Matykime šitame blogio daugiau sukuriamo gėrio“, – svarstė D. Arlauskas.
Paklaustas, kaip dar Lietuvos verslininkai galėtų ruoštis antrajai Covid-19 bangai, jei jos sulauksime, D. Arlauskas įvardino darbdavių orientaciją į žmones ir higienos užtikrinimą darbo vietose.
„Šitoje vietoje reikia galvoti apie pagalvę, kuri labai reikalinga, jeigu dalis darbuotojų išeis į prastovas, nebus, iš ko mokėti. Visada reikia galvoti, iš kur tu gausi pinigų išlaikyti savo svarbiausią turtą, tai yra žmones. Žmonėms reikia gyventi, jie šeimas turi, o santaupų žmonės vidutiniškai turi tik dviem mėnesiams išgyventi krizės atveju.
Antras dalykas, ko verslas iki galo dar neišmoko, tai saugoti savo sveikatą. Aš irgi kai kur užeinu, dezinfekcinis skystis voliojasi kažkur. Nėra „stop, valykis, plaukis rankas“. Juk tai nemokama! Tai elementarūs, bet labai svarbūs dalykai. Rankų plovimas – nekvestionuojamas dalykas. Tai padeda sumažinti susirgimo grėsmę. Šitų pamokų, aš galvoju, mes dar iki galo neįsisavinome, tai netapo įpročiu“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Griežto karantino gali ir nebeprireikti
Valstybei nebūtina aukoti piliečių gyvybių tam, kad išgelbėtų verslą, ar aukoti verslo tam, kad išgelbėtų gyvybes, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, pirmoji Covid-19 banga Lietuvoje įrodė, kad esame pajėgūs užtikrinti ir verslo gerovę, ir gyventojų saugumą.
Todėl, pasak ekonomisto, Lietuvos verslui bus kur kas lengviau įveikti antrąją Covid-19 bangą, jei jos sulauksime.
„Visų pirma, sveikatos apsaugos institucijos, jeigu iki šiol neturėjo pakankamai priemonių, neturėjo patirties, nežinojo, kaip valdyti tą situaciją, tai dabar situacija yra visai kitokia. Turi ir kaukių, ir ventiliatorių, ir gali praplėsti intensyvios terapijos skyrius, jeigu yra poreikis. Jau dėl to nėra tokio poreikio taip griežtai reaguoti į viruso plitimą, jeigu jis pasikartotų.
Lygiai taip pat prisitaikė ir verslai, ir visuomenė. Parduotuvėse yra skydeliai, kurie užtikrina, kad neplistų virusas tarp pardavėjų ir pirkėjų, yra saugaus atstumo taisyklių laikymasis, yra kaukės. Tai dėl šios priežasties, jeigu visuomenė sąmoningai elgiasi, laikosi tų taisyklių, viruso plitimas labai greitai yra pristabdomas, ką mes matėme daugelyje valstybių šių metų pavasarį“, – tv3.lt kalbėjo N. Mačiulis.
Būtent dėl šių priežasčių, kaip teigia N. Mačiulis, mažai tikėtina, kad antroji Covid-19 banga smogtų Lietuvai stipriau nei pirmoji. O jeigu situacija pasikartotų, pakaktų užtikrinti saugų atstumą dar gyventojų bei grąžinti prievolę dėvėti kaukes.
Pinigų stygiaus nejaučiame
Paklaustas, ar Lietuva būtų finansiškai pajėgi atlaikyti antrąją Covid-19 bangą, N. Mačiulis akcentuoja, kad euro zona turi neribotas finansines galimybes.
„Tą jau pademonstravo Europos centrinis bankas, atspausdindamas daugiau nei trilijoną eurų ir pasiruošęs tą toliau tęsti. Dar Europos vadovų taryba greičiausiai priims sprendimą dėl ekonomikos gelbėjimo paketo (sprendimas priimtas antradienį – aut. past.). Esant poreikiui, gali jį dar labiau praplėsti. Tai mes pamatėme, kad nė viena valstybė euro zonoje nesusidūrė su pinigų trūkumo problema.
Tai mes galime pasidžiaugti, kad pačiu laiku tapome euro zonos nariais prieš penkerius metus ir dabar galime naudotis galimybe arba skolintis nemokamai, arba gauti paramą, arba kitomis priemonėmis skatinti ekonomiką“, – sakė N. Mačiulis.
Būtent dėl šios priežasties, pasak ekonomisto, finansų rinkos nepanikuoja ir ramiai stebi kai kur jau matomą antrąją Covid-19 bangą.
Jau grįžome į senąsias vėžes
N. Mačiulis net neabejoja, kad Lietuvos ekonomika jau atsigavo po sukrėtimo, kurį visu smarkumu pajuto pavasarį. Tai, ekonomisto teigimu, demonstruoja mažmeninės prekybos ir vartojimo apimtys.
Taip pat N. Mačiulis pastebi, kad stabilizuojasi ir situacija darbo rinkoje – liepos mėnesį, palyginti su kovu, kaip rodo „Sodros“ duomenys, išaugo samdomų darbuotojų skaičius.
„Iškalbingesnis šiuo metu ne nedarbo rodiklis, bet būtent užimtumo rodiklis. Tai gerai iliustruoja, kad ekonominė krizė iš esmės Lietuvoje buvo labai trumpa ir paliko labai mažai pasekmių“, – patikino ekonomistas.
Birželio mėnesį registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 12,1 proc. Palyginimui, praėjusį birželį šis rodiklis siekė 8 proc. Vis dėlto, anot N. Mačiulio registruoto nedarbo augimą lėmė dvi priežastys.
„Kai kurie savarankiškai dirbę asmenys galėjo prarasti darbą ir pajamas, tai jie užsiregistravo. Bet pagrindinė priežastis, kodėl Užimtumo tarnyboje taip daug registravosi bedarbių pastarąjį mėnesį, tai, kad nuo birželio vidurio yra suteikiama laikina darbo paieškos išmoka, siekianti 200 eurų. Tai daug bedarbių, kurie anksčiau neieškojo darbo, nedalyvavo legalioje bent jau darbo rinkoje, jie užsiregistravo, kad gautų tą išmoką“, – sakė ekonomistas.
Ekonomikos nebeuždarinės
Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, jog sulaukus antrosios Covid-19 bangos griežtai apriboti verslų nebeprireiktų.
Ministro teigimu, Lietuvai kovojant su pirmąja Covid-19 banga, dalies verslų veiklos apribojimas buvo neišvengiamas, tačiau tikimasi, kad to nebeprireiks, jei susirgimų koronavirusu skaičius Lietuvoje išaugs.
„Nemanau, kad būtų tinkamas kelias vėl uždarinėti ekonomiką. Pradžioje tas buvo reikalinga tam, kad galėtume valdyti pandemiją. Tam buvo būtinas uždarymas, būtinas laikas, kad sveikatos sistema galėtų per trumpą laiką persitvarkyti.
Kai kalbuosi su kitais ministrais tokių ketinimų, net ir hipotetinių, jei pradėtų užsikrėtusiųjų skaičius augti, vėl uždarinėti ekonomikos, kaip buvo pradžioje, tokių pageidavimų iš kitų ministrų negirdžiu“, – žurnalistams prezidentūroje kalbėjo V. Šapoka.
