Užsienio reikalų ministras apie karą tarp Rusijos ir NATO: mes jam planuojamės

Apie Lietuvos gynybos planus naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau pasakoja ministras K. Budrys.

Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvoje privaloma didinti gynybos finansavimą ir tą įgyvendinti yra įmanoma. Nors šis siūlymas sulaukė kritikos, neva skirti tokius pinigus kariuomenei ir gynybai yra nerealu, ministras atkerta – valstybė įsivertino savo galimybes ir mato, kad tai yra įgyvendinama.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Budrys sureagavo į Žemaitaičio pareiškimus apie Ukrainą: man rūpi, kokį poveikį tokie pasisakymai turi žmonėms

Užsienio reikalų ministras apie pinigų kariuomenei naudą: Trumpas mėgsta laimėtojus, o mes ne lūzeriai

Sirija išvarė Rusiją iš Tartuso: nutraukta sutartis, kurią Kremlius tikėjosi išsaugoti

„Ar didinti finansavimą atrodo nerealu, ar ir yra nerealu? Jeigu pirma reakcija yra, kad tai yra neįmanoma ir tada visus įtikini, kad tai yra neįmanoma, tada tai ir yra nerealu. Lietuvoje, kai prasidėjo diskusija dėl 4 proc., irgi buvo tų, kurie sakė, kad tai yra nerealu. <...> Keturi procentai šiemet bus. Ar ten trūks šimtosios dalies, čia ne tiek svarbu“, – teigia K. Budrys.

Ministras sako, kad, kalbant apie gynybos pramonę, Europa galimai grėsmei ruošiasi per lėtai. Taip įvyko, nes tik prasidėjus karui Ukrainoje visos valstybės galvojo, kad neramumai greitai pasibaigs – dėl to pramonės įmonės sugalvodavo priežasčių, kodėl nereikia statyti naujų gamyklų ir rūpintis gynybos pramone. Šalys optimistiškai manė, kad gynybai išlaidų nereikės skirti daug.

„Dabar, kai ateina dar didesnis spaudimas planuotis gynybos išlaidas ir didinti savo ginkluotąsias pajėgas ilgesniame laikotarpyje, tai ir bus pagrindinis argumentas įmonėms taip pat plėsti savo gamybos bazę, – laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalba užsienio reikalų ministras. – Mūsų interesas yra tai, kad tos gamybos atsirastų kuo daugiau Lietuvoje, kad kuo daugiau tų pinigų, kurių dalį mes tikrai skolinsimės, liktų Lietuvoje, kurtų Lietuvoje darbo vietas, kurtų pridėtinę vertę, technologijas, kurias mes galėtume po to eksportuoti į pasaulį ir kad tai būtų dar viena sėkmės priežastis.“ 

Ministras apie karo grėsmę: „Mes jam planuojamės“

Ministras tiesiogiai neatsako, ar tiki, kad gali kilti karas tarp Rusijos ir NATO valstybių. Tačiau jis neneigia, kad NATO intensyviai ruošiasi atgrasymams ir blogiausiems scenarijams.

„Mes jam planuojamės. <...> Jeigu mes galvotume, kad tai yra kažkas nerimto ir manytume, kad yra rimtesnės grėsmės kylančios iš teroristinių organizacijų, <...> būtų visai kitokia kalba“, – sako K. Budrys.

Jis prideda, kad Rusijos ketinimai pulti NATO yra realūs, o puolimo tikimybė priklauso nuo mūsų minkštumo. Dėl to labai svarbus yra atgrasymas. Jis, pasak pašnekovo, yra skirtas paveikti priešininko smegenis ir sprendimo priėmimą.

„Šimtus metų tiktai taip ir vyko. Yra kas nors kaimynystėj minkštas, jie atakuoja ir pasiima arba bent jau bando visą laiką klibinti, kad nebūtų vienybės. <...> Mes turime būti kieti, turime būti vieningi, daug ir intensyviai dirbti su savo sąjungininkais, kad visi tokie būtume, o ne vienas ar keli“, – teigia K. Budrys.

Visą pokalbį su K. Budriu išgirskite vaizdo įraše, esančiame interviu pradžioje.

„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.