Už pinigus iš pensijų fondų – protezai, kelionės: ekspertai rėžė, ką galvoja apie tai

Kaupimą nutraukti ketina vilnietis Dainius. Į II pakopos pensijų fondus jis buvo įtrauktas prieš 9 metus, kai jam buvo 19.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pinigų atsiėmimas iš pensijų fondų: kiek gausite, kada ir ką reikės daryti?

Seimas nusprendė: gyventojai iš privačių pensijų fondų laisvai trauktis galės dvejus metus

Pensijų pokyčiai: iš gyventojų paims pinigus, kad senatvėje geriau gyventų kiti?

Tuo metu atsisakyti kaupimo nebuvo galima, nebent pakeisti fondą. To Dainius nepadarė, todėl liko kaupti tame fonde, į kurį jį įtraukė. 

Seimui priėmus pakeitimus dėl II pakopos pensijų fondų, Dainius ketina nutraukti kaupimą, tačiau atsiimti dalies savo įmokų kol kas neketina.

„Iš fondo daug neatsiimsi, todėl man nėra skirtumo, ar susistabdyti, ar atsiimti“, – sako jis. 

Aš galvoju, kad nutraukti kaupimą yra svarbiausia, nes daug nuima nuo algos, tačiau prognozuojama, kad grąža bus žymiai mažesnė“, – pasakoja pašnekovas.

Šiuo metu Dainius dar neapsisprendė, ar naudos kitus finansinius įrankius, kai nutrauks kaupimą II pakopoje. Visgi, jeigu atsiimtų savo įmokų dalį, juos vilnietis greičiausiai taupytų. 

Gyventojai atsakė, kur dės atsiimtus pinigus

Priėmus naujus pakeitimus, žmonės galės nutraukti kaupimą II pakopoje, taip pat turės galimybę atsiimti ne daugiau nei 25 proc. savo sukauptos sumos (kai kurie – visą). Naujienų portalas tv3.lt uždavė klausimą skaitytojams, ką jie darytų su pinigais, jeigu juos atsiimtų II pakopos pensijų fondų.

Balsavo 894 gyventojai, iš jų daugiausiai – 30,6 proc. – nurodė dar nežinantys, 30,3 proc. teigė, kad investuotų savarankiškai (į nekilnojamąjį turtą, akcijas ir pan.).

Didžiausia dalis atsakiusiųjų – 39,1 proc. – pinigus tiesiog išleistų. Iš jų 19,3 proc. išleistų kelionėms, laisvalaikiui, pirktų automobilį ar kitą pirkinį. Likę 19,8 proc. pinigus panaudotų kitoms reikmėms. 

Taigi, bent jau iš eksperimentinės apklausos matyti, kad dauguma neturi ilgalaikio plano – vieni pinigus tiesiog išleis, o ne investuos, kiti apskritai dar nežino, ką su jais darys.

TV3 Žinių kalbinti panevėžiečiai taip pat pasidalijo, kur išleis sukauptus tūkstančius eurų: 

„Vienai kelionei užteks. Į kokią tolimą šalį, dar nežinau, nesugalvojau.“ 

„Sveikatai gal, ateičiai.“ 

„Į sveikatą kažkiek.“ 

„Nežinau, daug prisiklausiau visokių, nežinau, ką darysiu. Pensija dar toli.“ 

„Nebent kelionei, daugiau niekur neturiu, per gyvenimą viską susikaupusi.“ 

„Pinigai neturėtų būti vėjais išleisti, reikėtų teisingai investuoti, į trečią pakopą perdėti, atsakingai pagalvoti apie tai.“ 

Profesorius apie Seimo sprendimą: nei šis, nei tas

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis neigiamai vertina Seimo sprendimą leisti pasitraukti iš II pakopos. Jis teigia girdintis argumentus „už“, tačiau, jo nuomone, reikėjo ne lengva ranka leisti nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus, o reformuoti pačių fondų veiklą.

„Tokiu būdu paprasčiausiai reikia reformuoti tuos fondus, grąžinti žmonėms pinigų dalį, kurią galima grąžinti, grąžinti „Sodrai“, kas norėtų grąžint „Sodrai“, ir atitinkamai uždaryti fondų veiklą. Dabar nei šis, nei tas“, – teigia profesorius.

„Trūksta paprasčiausių tematinių sprendimų. Jeigu jūs matote, kad grąža yra maža, turite aiškų standartą, su kuo lyginate, tai ir pasakykite fondams: jeigu jūsų fondas per tam tikrą laikotarpį neužtikrina tokios grąžos, kad žmonėms apsimokėtų, tai susitarkite. Aš nesakau, kad reikia primesti iš viršaus – susitarkite kartu su fondų valdytojais garantuoti žmonėms, kad sukauptos lėšos kompensuotų infliaciją arba nors 80 proc. infliacijos.

Ir jeigu matome per 2–3 metus, kad fondai neužtikrina šitų komponentų arba per tą laiką nesumažina administracinių kaštų, paprasčiausiai uždarome tą veiklą. O dabar formaliai jų veikla jau susilpnina žmonių, kurie pasiliks, galimybes kaupti“, – dėsto B. Gruževskis.

Dabar dauguma žmonių ketina nutraukti kaupimą II pakopoje, o kai kurie – ar atsiimti leidžiamą dalį, tačiau, kaip rodo apklausos, gyventojai arba nežino, kur dėti atsiimtus pinigus, arba ketina juos išleisti trumpalaikėms gėrybėms.

B. Gruževskis pabrėžia, kad fondų pingiai nėra nenumatyti kasdieniniam vartojimui.

„Šitie fondai numatyti ilgalaikiam kaupimui, kad tai yra pensiniai fondai. Jų vertė susikuria tik po 20 metų kaupimo ir tų pinigų vertė pasireiškia tada, kai jūs jau turite pensinį amžių, kai jau nebegaunate pajamų ir pakankamai galimybių papildomai užsidirbti. Čia visai kita logika“, – paaiškina jis.

Nerijus Mačiulis: atsisakyti kaupimo nėra optimali strategija

Galvojantiems apie egzotiškas keliones, naują buitinę techniką ar automobilį už pinigus iš savo pensijų fondo sąskaitos, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis primena nepamiršti svarbių niuansų.

„Nusprendus nebekaupti II pensijų pakopoje, ne visos fonduose sukauptos lėšos atsidurtų jūsų sąskaitose. Priklausomai nuo to, kaip, kiek ir nuo kada kaupėte, tik apie 60–75 proc. lėšų atitektų jums. Likusi suma būtų pervedama į Sodrą, iš kurios galėtumėte tikėtis didesnės pensijos senatvėje. Bet ir čia yra niuansų“, – žiniasklaidai atsiųstame komentare cituojamas ekspertas.

Apskritai pensijų kaupimas yra susijęs su visuomenės senėjimu – dėl žemo gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, o pensinio amžiaus gyventojų yra vis daugiau. Paprastai kalbant, darbingo amžiaus žmonių yra per mažai, kad iš jų sumokėtų socialinio draudimo įmokų būtų užtikrintos pensijos pensininkams.

„Ši demografinė problema yra itin ryški Lietuvoje. Šiuo metu vienam pensininkui tenka trys dirbantieji, o daugelio institucijų projekcijos rodo, kad už poros dešimtmečių šis rodiklis Lietuvoje bus vienas prasčiausių ES – vieno pensininko pajamomis rūpinsis mažiau nei du dirbantieji.

Tai reiškia, kad atsisakyti kaupimo ir pasikliauti vien „Sodros“ galimybėmis mokėti solidžias pensijas nėra optimali strategija. Matematika čia negailestinga, tikėjimui ir įtikinėjimams nepasiduoda“, – pabrėžia „Swedbank“ ekonomistas.

Primena Estijos pavyzdį

Kol kas 1,4 milijono gyventojų turi priimti sprendimą – kaip elgtis su savo santaupomis pensijų fonduose? Neatsakingas vartotojų elgesys skaudžiai smogė Estijai.

„Apie galimą lietuvių elgseną šiek tiek sufleruoja Estijos gyventojų patirtis, kuomet 2021 metais liberalizavus kaupimą II pensijų pakopoje, maždaug trečdalis iki tol kaupusių nusprendė, kad jiems to nebereikia. Tik maždaug penktadalį atsiimtų lėšų estai nukreipė į ilgalaikes finansines investicijas, o apie ketvirtadalį santaupų išleido vartojimui.

Estijos centrinio banko ekonomistų atliktas tyrimas rodo, kad jaunimas (iki 35 metų) su santaupomis nesielgė labai atsakingai – daugiau nei pusė lėšų buvo išleista per tris mėnesius, o dauguma nesiėmė alternatyvių taupymo ar investavimo strategijų, taip pakenkdami savo ilgalaikėms finansinėms perspektyvoms“, – komentuoja N. Mačiulis.

Savo ruožtu B. Gruževskis pastebi, kad viešojoje erdvėje piešiamas vaizdas, neva gyventojai tuos pinigus tiesiog pragers, yra klaidingas.

„Vidutinis Lietuvos vidutinis pilietis tikrai yra pakankamai išprusęs, skaičiuoja pinigus ir moka juos naudoti. Pirmiausia, 85–9 proc. žmonių neturės kitos alternatyvos tuos pinigus kaupti, ypač kalbant apie jauną žmogų.

Jis fiziškai gali kaupti tada, jeigu galvoja apie ateitį, bet jis ir galvoja apie ateitį: moka „Sodrai“, galvoja apie nekilnojamąjį turtą, kaip įsigyti savo būstą. Todėl tas (pensijų kaupimo – red. past.) mechanizmas kaip tik ir būtų šalia, jis niekam netrukdytų“, – komentuoja profesorius.

Suprantama, kad žmonės, ypač gaunantys mažesnes pajamas, turi norų ir tikslų, kuriems įgyvendinti 1000 ar daugiau iš pensijų fondo pasiimtų eurų labai praverstų. Vis dėlto pensijų fondas ir yra vadinamas „pensijų“, vadinasi, jis yra skirtas užsitikrinti pragyvenimą senatvėje, kai jau nebedirbsime.

„Žmonės gyvena šia diena ir jiems labai sunku pasikeisti. Jiems atrodo, kad šiandien ta skalbimo mašina, kurią planuoja pirkti, yra labai svarbi. Negalima jų kaltinti. Jie jaučiasi ir elgiasi racionaliai.

Tačiau tai prieštarauja idėjai, dėl ko buvo sukurta II pakopa. Žmonės tikrai gali racionaliai panaudoti pinigus, bet ši politika numatyta tam, kas bus po 10–12 metų, kai pas mus amžiaus pokytis bus labiausiai kritinis, kai į pensiją išeis apie 20 tūkst. daugiau žmonių negu ateis į darbo rinką. Tokie skaičiai bus kiekvienais metais“, – akcentuoja B. Gruževskis.

Norite nebekaupti? Štai kur geriausia dėti pinigus

Nusprendusiems visgi nebekaupti II pakopos pensijų fonduose arba atsiėmusiems pinigus, N. Mačiulis pataria per daug neatsipalaiduoti, o toliau investuoti savarankiškai.

„Daug galvoti apie senatvę ar pajamas po dviejų dešimtmečių nėra nei įprasta, nei labai įdomu. Tačiau nebandžiusiems rekomenduoju – vienas maloniausių „pirkinių“ yra ne čia ir dabar išleisti pinigai ne pirmojo būtinumo prekėms, o investicijos į savo ir šeimos ateities poreikius. Finansinio saugumo jausmas ramina ir atpalaiduoja ne blogiau nei egzotiški paplūdimiai“, – teigia ekonomistas.

B. Gruževskis taip pat atkreipia dėmesį, kad pinigus galima panaudoti įvariai, bet svarbu, kad jie neštų kiek įmanoma ilgalaikę naudą. 

„Jeigu žmogus atsiims didesnę sumą, tuos pinigus galima įdėti į indėlį. Labai gerai pirkti auksą. Dar geriau, pavyzdžiui, padaryti būsto remontą, jeigu galite – įsigyti saulės baterijas. Labai sumažinsite savo išlaidas ateityje.

Galima naudotis ir kitais finansiniai įrankiais, pavyzdžiui, pirkti vertybinius popierius ir pan. Žodžiu, naudotis tuo, kas turėtų jums ilgą laiką grąžą“, – sako profesorius.

Apklausa parodė, kas labiausiai skubėtų atsiimti pinigus 

Naujausios „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatai parodė, kad, atsiradus galimybei atsiimti lėšas iš II pakopos, taip potencialiai padarytų iki dviejų trečdalių respondentų.

Į klausimą, ar atsiimtų sukauptus pinigus iš II pakopos, jei tokia galimybė atsirastų, teigiamai atsakė 47 proc. žmonių. Dar 19 proc. kol kas nėra apsisprendę ir tik trečdalis (34 proc.) patvirtino, kad sukauptas lėšas ir toliau paliktų pensijų fonduose.

Didžiausia dalis atsiimsiančiųjų lėšas, pasak apklausos rezultatų, būtų tarp mažiausiai uždirbančiųjų ir žmonių su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.

Respondentų grupėje, kurioje vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenka iki 400 eurų pajamų, sukauptas lėšas atsiimtų du trečdaliai asmenų, o tarp neturinčiųjų vidurinio išsilavinimo ši dalis didėja net iki 78,9 proc.

Šiek tiek dažniau lėšas iš II pakopos taip pat atsiimtų sukūrusieji šeimas (48,3 proc.) – palyginti su vienišiais (40,4 proc.) – ir gyvenantieji mažesniuose miestuose bei rajonų centruose (51,1 proc.), palyginti su gyvenančiais kaimo vietovėse (46,8 proc.) ir didmiesčiuose (44,4 proc.).

Be lėšų atsiėmimo galimybės, respondentų buvo klausiama ir apie tai, ar, pakeitus pensijų sistemą pagal naujuosius siūlymus, jie ir toliau kauptų lėšas II-oje pakopoje. Atsakymo į šį klausimą rezultatai rodo labai panašias tendencijas.

Kad tikrai liktų II-oje pakopoje ir toliau kauptų joje savo pensijos dalį, atsakė vos 32 proc. respondentų. 36 proc. pareiškė, kad kaupimą joje nutrauktų, dar 11 proc. – kad liktų II pakopoje, bet kaupimą laikinai sustabdytų. Penktadalis respondentų atsakymo į šį klausimą kol kas neturi.

Didžiausia dalis nurodžiusiųjų, jog tęstų dalyvavimą II pakopoje, yra tarp vyriausių, 56-erių metų ir vyresnių, respondentų.

Pati jauniausia grupė (18–25 m.) dažniau linkę kaupimą nutraukti, 26–35 m. grupėje rezultatas panašus į bendrą visų gyventojų t.y. nuostatos išeiti iš kaupimo silpsta.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie dalyvavimą II pensijų sistemos pakopoje buvo atliekama 2025 m. vasario 17–27 dienomis, joje dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.