ii pakopa

Vis garsiau diskutuojama apie galimybę atsisakyti automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą ir sudaryti galimybę daliai asmenų iš jo pasitraukti savo noru. Ar matysime dar vieną reformą ir ar reikėtų priimti Estijos modelį, naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje atsakė socialdemokratas Algirdas Sysas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visuomeninis patarėjas Audrius Bitinas.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Prieš šio pensijų kaupimo 1,5 proc. prisideda ir valstybė, tačiau ar tai efektyvu? Į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Įsivaizduokite, kad sąskaitoje sukaupėte 3,5 tūkst. eurų, nuo kurių kasmet mokate nustatyto dydžio komisinius, o kai pinigų prireikia ir norite juos pasiimti – bankas neduoda. Skamba gal absurdiškai, bet būtent taip Lietuvoje veikia II pensijų kaupimo sistema, kurioje dalyvauja daugelis dirbančių žmonių. Kas mėnesį į sąskaitą fonde nuo jų atlyginimo nuskaičiuojama ir pervedama tam tikro dydžio eurų suma.

Daugelis gyventojų kaupia būsimai pensijai papildomai. Kiekvieną mėnesį nuo jų atlyginimo nuskaičiuoti pinigai pervedami į II pakopos pensijų valdytojų sąskaitą. Net jeigu kaupiančiajam bus diagnozuota rimta liga ir, norint išgyventi, prireiks papildomų pinigų ar galiausiai nusipirkti karstą, fonde sukaupto turto jis naudoti negalės.

Šių metų pradžioje atsiradusia galimybe sustabdyti kaupimą II pakopos pensijų fonde jau pasinaudojo apie 40 tūkst. žmonių. Dar keliolika tūkstančių lietuvių, kurie į II pakopą buvo įtraukti automatiškai, taip pat jau pranešė apie norą iš jos išeiti. Kaip tv3.lt teigė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia apie 1,3 mln. žmonių.

Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdo daugiau kaip 3 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų. 2008 metais pasaulį supurčiusi ekonominė krizė mūsų šalies finansų sektoriui kainavo du bankus ir priminė, kad iki 100 tūkst. eurų dydžio indėliai yra apdrausti, o banko žlugimo atveju indėlininkams bus grąžinti. Pensijai kaupiamos lėšos nėra indėliai, bet nepaisant to – ne mažiau apsaugotos.

II pensijų pakopa nėra patogi, o tie žmonės, kurie nori kaupti pensijai privačiai, daug laisviau gali jaustis naudodamiesi III–ąją pakopa. Tokios nuomonės laikosi kai kurie ekspertai, piktindamiesi ir tuo, esą nemažą dalį pensijų fondų prieaugio suvalgo jų administravimo mokesčiai. Patys pensijų fondų valdytojai tokią kritiką atmeta. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, II pensijų pakopa, žiūrint iš vartotojo perspektyvos, neturi perspektyvos.

Visai neseniai startavus pensijų reformai, net ir papildomą kaupimą prieš kelerius metus sustabdę asmenys bus grąžinami į privačius pensijų fondus. 2013-aisiais pensijų fonduose asmenys kaupdavo po 2,5 proc. nuo savo draudžiamų pajamų. O nuo 2013-ųjų kaupimui pritaikytos naujos sąlygos: jei žmogus pasirinkdavo, įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą mokėtos iš trijų šaltinių: iš „Sodrai“ sumokėtos įmokos, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšų.

Seimo priimta pensijų reforma daug klausimų kelia ne tik tarp pačių parlamentarų ar žmonių, bet ir finansų ekspertų. Baiminamasi, kad nauja anuitetų išmokėjimo tvarka taps politikų žaidimų aikštele. Su pensijų kaupimo įstatymu buvo nuspręsta, kad nuo 2020 metų centralizuota anuitetų teikėja taps „Sodra“. „Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės.