Pensijų pokyčiai: iš gyventojų paims pinigus, kad senatvėje geriau gyventų kiti?

Tai reiškia, kad kas mėnesį visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais kiekvienam kaupiančiam II pakopoje bus pervedama 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, kas 2025 m. sudarys 30,33 euro. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Įspėja turinčius vaikų: nepateikę prašymo galite prarasti 928 eurus

Aktualu daugiabučių gyventojams: už galimybę statyti mašiną – papildomas mokestis?

Gyventojai pakraupę: po lietaus – geltonas vanduo iš krano

Nors kaupiančiųjų, tikėtina, po galimybės pasitraukti liks mažiau, paskata iš valstybės biudžeto (t.y. visų mokesčių mokėtojų) toliau bus suteikiama. Tokį sprendimą vieni palaiko, kiti kritikuoja.

Tačiau ne visi pagalvoja, kad šiais pinigais iš bendro biudžeto bus „skatinami“ tie, kurie net neturės galimybės iš kaupimo išeiti.

Iš kaupimo pasitraukti negali, bet toliau skatinami

Seime svarstant pensijų kaupimo permainas, savo išvadas dėl jų pateikė ir skirtingų Lietuvos mokslo įstaigų atstovai.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai atkreipė dėmesį, kad nenorintiems dalyvauti ir neįsitraukusiems į II pakopos sistemą, ji yra savanoriška.

Tuo metu į kaupimą patekusiam asmeniui dalyvavimas jau tampa privalomas.

Anot jų, būtent privalomas dalyvavimas kartu su valstybės subsidijomis ir yra šios sistemos nonsensas, esą tai prieštarauja formaliai logikai.

„Dalis asmenų dalyvauja jau 20 metų, jiems neleidžiama pasitraukti, tačiau be jokio tikslo jiems dar mokama ir bus mokama iki pensinio amžiaus skatinamoji įmoka, kai nėra, dėl ko juos skatinti.

Kaip dalyviai galėtų keisti savo elgesį nepanaikinus privalomumo, bet panaikinus subsidiją? Niekaip. O, jeigu jau skatinama, tai <...> dalyvavimas turėtų būti savanoriškas. Nėra logiško paaiškinimo, kodėl užvėrus „langą“ toliau bus skatinami nebegalintys pasitraukti“ – akcentavo filosofijos specialistai.

Kodėl ši parama neskiriama visiems per „Sodrą“?

Universiteto atstovai atkreipė dėmesį, kad šiai finansinei paskatai skiriamos lėšos yra reikšminga valstybės biudžeto dalis (virš 300 mln. eurų), kuri šiuo metu galėtų būti nukreipta į prioritetinį tikslą – gynybą, taip pat socialinę ar sveikatos apsaugą.

„Jeigu norima dalį dabartinių gyventojų pajamų paimti iš dabartinio vartojimo ir perkelti ateičiai, tam puikiai tinka esamas „Sodros“ rezervas. Jis gali būti finansuojamas ir papildomomis privalomomis įmokomis, ir valstybės subsidijomis.

Jei galima jas nukreipti į II pakopą, kodėl negalima nukreipti į „Sodros“ rezervą kaupimui? Rezervas būtų visiems gyventojams, t. y. aprėptis būtų 100 proc.“ – siūlė Filosofijos fakulteto specialistai.

Anot jų, toks kaupimas nereikalautų tokių didelių administravimo išlaidų, kaip dabartinių pensijų fondų valdymo įmonių, ir būtų taikomas visiems gyventojams.

Mažai uždirbantys remia turtinguosius?

VU atstovai neslėpė, kad šiuo metu yra paradoksali padėtis.

Pasak jų, valstybės subsidija investuojant į daugiausia uždirbančių gyventojų ateitį yra mokama kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Tų, kurie net neturi pakankamai pajamų, kad patys galėtų papildomai kaupti senatvei ar investuoti į savo ateitį.

„Subsidija kelia susipriešinimą tarp gyventojų, kurie dalyvauja ir kurie nedalyvauja II pensijų pakopoje, tačiau taupo ateičiai, taip pat ir senatvei.

Dar daugiau – pastarieji susitaupę net ir senatvėje turi mokėti mokesčius nuo indėlių palūkanų, dividendų, kapitalo prieaugio ir turto nuomos pajamų“, – komentavo specialistai.

Jie pabrėžė, kad yra būtina atstatyti teisingumą panaikinant valstybės subsidiją.

Kokios pozicijos laikosi pensijų reformos sumanytojai?

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas patikino, kad ministerija atidžiai nagrinėjo ir įsiklausė į visus siūlymus dar projekto derinimo metu, po jo pristatymo sausio pabaigoje.

„VU Filosofijos fakulteto atstovų pasiūlymus matėme taip pat. Tačiau mūsų pozicija yra tokia – parlamentą ragintume priimti II pakopos reformos projektą tokį, koks buvo pristatytas parlamente pateikimo stadijoje ir kuriam prieš tai pritarė Vyriausybė.

Priminsiu, kad valdančiosios koalicijos partneriai yra sutarę, jog pensijų sistemos reforma turi būti priimta tokia apimtimi ir forma, kokia atkeliavo iš Vyriausybės“, – komentavo A. Dobrovolskas.

Jis paminėjo, kad valstybės subsidija buvo palikta projekte po derybų ir pokalbių su socialiniais partneriais, kaip skatinamoji priemonė žmonėms, norintiems likti II pensijų kaupimo pakopoje.

Tą yra sakiusi ir pati ministrė Inga Ruginienė: „Kad žmones iš tikrųjų skatintume kaupti papildomai, kaip kompromisinis variantas – subsidija arba valstybės paskata – lieka II pakopoje. Dėl to žmonės tikrai bus motyvuoti galvoti apie ateitį.“

Anot ministrės, šios reformos tikslas yra didinti gyventojų pasitikėjimą kaupimu, tad fondams bus puiki proga parodyti, kiek geri jų veiklos rezultatai ir ar tikrai verta likti kaupime.

Nuomonės dėl pensijų reformos – įvairios 

Žingsnį palikti valstybės paskatą teigiamai įvertino ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Anot jo, tai yra socialiai teisinga, kadangi ši valstybės pagalba yra pati naudingiausia uždirbantiems mažas pajamas – jiems paskatos įtaka yra didžiausia.

Vis tik, konservatorės Gintarės Skaistės vertinimu, kaupimas turi būti arba visiškai savanoriškas be valstybės pagalbos, arba su valstybės pagalba, bet privalomas visiems.

Dėl šios priežasties G. Skaistė teigė nesuprantanti šios reformos tikslo, kadangi matyti, jog pensijos bus mažesnės ne tik tiems, kurie išeina, bet taip pat ir tiems, kurie lieka:

„Nes anuitetas bus brangesnis, žmonės gaus mažesnes pensijas, net jeigu pasilieka sistemoje. Vis tiek poveikis yra negatyvus jų būsimoms pensijoms.“