Kodėl jaučiamės blogai ir kaip padėti sau, pataria psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.
Baigėsi žiemos šventės: su kokiomis problemomis žmonės susiduria dabar?
Pošventinis laikotarpis turi daug iššūkių. Visų pirma, dienos šviesos kiekis yra labai mažas dėl trumpų dienų. Be to, orai lemia, kad saulė šviečia ypatingai trumpai. Saulės šviesa yra svarbus cirkadinio ritmo, vitamino D gamybos faktorius, tad jos trūkumas gali daryti reikšmingą neigiamą įtaką. Tiek šventiniu laikotarpiu, tiek jam pasibaigus, daug žmonių skundžiasi nuovargiu – ilgos kelionės pas artimuosius, dovanų ieškojimas, gausus bendravimas gali stipriai išvarginti ir tas nuovargis dažnai geriausiai jaučiamas jau pasibaigus šventėms.
Šiuo laikotarpiu žmonės dažnai nustoja laikytis savo įprasto dienos ritmo, todėl dažnai padaugėja sunkumų susijusių su miegu – tampa sunku užmigti, atsiranda dažnesni prabudimai. Daliai žmonių iššūkius kelia ir finansinės problemos, kurios išryškėjo po švenčių, kai dėl dovanų pirkimo banko sąskaita ištuštėja ir tenka laukti kito mėnesio atlyginimo. Kiti, labiau žemiškesni dalykai – alkoholio vartojimas ir nesveika dieta arba persivalgymas. Daugelis žmonių švenčių laiku vartoja didesnį alkoholio kiekį, valgo mažiau subalansuotą maistą ir šie faktoriai gali prisidėti prie prastesnės savijautos pošventiniame laikotarpyje.
Kokios žmonių grupės yra labiausiai pažeidžiamos?
Labiausiai pažeidžiami yra žmonės, kurie turi psichikos sutrikimus – nuotaikos ar nerimo sutrikimą. Dažnai rudens ir žiemos laikotarpiu aktyvuojasi sezoninis nuotaikos sutrikimas (angl. SAD, Seasonal Affective Disorder), kuris vadinamas „žiemos depresija“ arba „pavasario depresija“, priklausomai nuo to, kada žmonės jaučia simptomus.
Jeigu kalbant tiesiog apie pošventinį liūdesį – juo dažniau skundžiasi vieniši ir artimuosius praradę žmonės, ypač jeigu žmogus turėjo netekčių šiais metais. Taip pat labiau pažeidžiami yra žmonės, turintys finansinių sunkumų ir nežinantys, kaip su jais susitvarkyti.
Galbūt pastebėjote, kad šį sausį situacija yra prastesnė nei praeitą?
Ar žiemą sulaukiate daugiau besikreipiančių klientų? Nepasakyčiau, kad situacija šiais metais yra prastesnė. Konkrečių statistinių duomenų dar teks palaukti. Kuo toliau, tuo labiau žmonės nebijo kreiptis į specialistus. Daug žmonių nejaučia jokios stigmos kreipdamiesi į psichoterapeutą. Tarp geresnės socioekonominės padėties žmonių, psichoterapija tampa įprasta psichikos higienos dalimi. Tai kartais iškreipia vaizdą ir gali atrodyti, kad vis daugiau ir daugiau žmonių serga psichikos sutrikimais.
Svarbu paminėti, kad laikini emociniai ir psichologiniai sunkumai dar nėra depresija. Kaip atskirti ir kada vertėtų sunerimti?
Tikrai svarbu atskirti. Net ir kalbant apie „žiemos depresiją“, tai nėra konkrečiai susiję šventėmis, o labiau su saulės šviesos, cirkadiniais pakitimais, kurie nulemia hormonų pakitimus – melatonino, seratonino. Tai nulemia sezoninės depresijos atsiradimą ir yra iš dalies nulemta genetikos.
Depresija įprastai trunka ilgiau, bent 2 savaites, iš karto pasireiškia daugiau simptomų vienu metu. Prie prislėgtos nuotaikos, sumažėjusio malonumo pojūčio prisideda motyvacijos trūkumas, jėgų trūkumas, miego sutrikimai, nerimas, beviltiškumo jausmas, kaltė ir menkavertiškumas, dėmesio koncentracijos sutrikimai, mintys apie savižudybę arba mirtį. Šie simptomai turi reikšmingai sutrikdyti kasdienę veiklą. Pošventiniu laikotarpiu žmogus gali jausti normalius nerimo, liūdesio ar vienišumo jausmus, kurie būna išprovokuoti anksčiau paminėtų priežasčių.
Dažniausiai prislėgta būsena praeina per kelias dienas, priklausomai, kiek žmogus turi resursų sau padėti. Jeigu tokia būsena užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, atsiranda daugiau skundų ir jie reikšmingai trukdo žmogui, vertėtų kreiptis į specialistą, kuris įvertintų situaciją ir rekomenduotų atitinkamą gydymą – psichologo k-jas, psichoterapiją arba medikamentinį gydymą.
Ar tinkama būtų nieko nedaryti ir laukti, kol liūdesys praeis savaime? Ar nutinka taip, kad ignoruojami simptomai užsitęsia ir tampa liga?
Iš tikrųjų, kylantys nemalonūs jausmai dažniausiai praeina praėjus kažkiek laiko – toks emocijų reguliavimo būdas yra gana paplitęs, nors ir labai neefektyvus.
Tikrai nėra verta tiesiog laukti kito mėnesio, galima bandyti padėti sau įvairiais būdais. Na o jeigu prasideda depresijos epizodas, rekomenduočiau nieko nelaukti ir kreiptis į specialistą, kuris padės greičiau atsistatyti.
Koks šiuo laikotarpiu būtų jūsų patarimas žmonėms?
Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, todėl tai labai pasiūlyčiau aptarti su savo psichoterapeutu. Labai svarbu pasirūpinti savimi:
- Dalintis sunkumais su artimaisiais, paprašyti jų pagalbos, jeigu to reikia. Pasidalinimas emocijomis gali būti svarbiausias dalykas, kuris leis pajusti atjautą ir palaikymą.
- Atstatyti normalų miego ritmą. Beje, miego ritmą atstatyti reikia nuo stabilaus kėlimosi laiko, o ne ilgesnio miego arba miegojimo dienos metu, ką dažnai daro žmonės.
- Toliau grįžti prie įprastas dietos, vengti alkoholio.
- Skirti pakankamai laiko poilsiui ir malonioms veikloms. Iš tikrųjų, kai nuotaika būna prasta, sunku prisiversti užsiimti maloniomis veiklomis, tad tokiu atveju galima sakyti reikia save „prisiversti“ tai daryti – dažniausiai nuotaika po tokių veiklų pagerėja.
- Skirti daug laiko judėjimui – fizinis aktyvumas yra pats pigiausias antidepresantas ir turi nedaug nepageidaujamų reiškinių.
- Daugiau laiko leisti lauke, sugaudyti kuo daugiau saulės spindulių, kurių taip trūksta žiemą.
- Tirtis vit. D koncentraciją ir naudoti vit. D papildus esant trūkumui.
Teksto autorė: praktiką atliekanti Eivina Belousovaitė.
