Psichoterapeutas pasakoja, kad žodyne lytinio iškrypimo sąvoka nėra vartojama. Yra vartojama parafilijos sąvoka. Tai lytinis elgesys, pasireiškiantis tam tikroje kultūroje, nepriimtinais būdais, kitaip išeinantis už kultūros nustatytų seksualinio lytinio elgesio ribų.
Žmogus seksualinio elgesio išmoksta
„Nereikia tikėtis, kad mūsų visuomenė būtų susipažinusi su moksline seksologija, todėl norėjau pradėti nuo šios sąvokos. Plačioji visuomenė dažnai viską supranta supaprastintai. Labai akcentuojama yra tai, kas įgimta. Dėl to noriu paminėti Harry Harlow aprašytus žiaurius eksperimentus su beždžionėmis.
Beždžionės buvo padalintos į tris grupes: pirmoje grupėje gyveno vienos beždžionėlės, kitoje gyveno su motina, kuri jas maitino, o trečiosios gyveno prie pliušinio meškino, prie kurio galėjo prisiglausti, jį apkabinti.
Kas yra svarbu, kad tos, kurios augo su motina, jos užaugo kaip normalios beždžionės, tos, kurios gyveno vienos, jos neužaugo kaip patinai ar patelės, jos nesugebėjo poruotis, o tos, kurios užaugo prie meškino, jos užaugo per pusę, vienos poruotis mokėjo, o kitos ne.
Žmogaus seksualinis elgesys nėra primityvus, kaip vabzdžių, kurie turi programą ir ją vykdo. Žmogus seksualinio elgesio išmoksta, todėl kai kurie parafilijos nukrypimai vienose kultūrose yra priimami, o kitose apibrėžiami kaip problema, kurią reikia spręsti. Taip pat statistika rodo, kad parafilijos yra labiau paplitusios tarp vyrų, o ne tarp moterų“, – aiškina G. Navaitis.
Nukrypimus suskirstė į dvi rūšis
Psichoterapeutas pasakoja, kad tai, kas šiandien dažnai laikoma priimtinu lytiniu elgesiu, dar palyginus neseniai buvo priskiriamas prie gydomų nukrypimų.
„Manau, kad skaitytojai nustebs sužinoję, kad dar 1950 metais Amerikoje, kai kur už masturbaciją dar buvo baudžiama kalėjimu, tačiau vėliau buvo atlikti masiniai tyrimai, kurie nustatė, kad tai yra visuotinė praktika ir kad reikia šio įstatymo atsisakyti.
Taigi, kartais parafilijos samprata labai smarkiai priklauso nuo kultūrinės aplinkos. Kalbant apie nukrypimus, tai jie gali būti suskirstyti į susijusius su sekso objektu arba susijusius su lytinio elgesio išraiškos formomis.
Sekso objektai daugelyje parafilijų pasireiškia fetišizmu, kai kokie nors negyvi objektai ar kokia nors žmogaus kūno dalis sukelia seksualinį susijaudinimą, pavyzdžiui, aukštakulniai. Yra nekrofilija – potraukis lavonams, yra pedofilija – potraukis vaikams, kai traukia lytinės nebrandos požymiai.
Neturintys tokio potraukio sunkiai gali suprasti, kas tai yra. Lytinio elgesio išraiškos gali būti lytinių organų demonstravimas, lytinių organų stebėjimas, sadizmas. Viso šio elgesio yra išmokstama. Jei nėra tinkamų aplinkybių – nėra ir išmokimo“, – apie nukrypimus kalba G. Navaitis.
Visos paralifijos yra retos, tai nėra plačiai visuomenėje paplitęs dalykas. „Seksualinis susijaudinimas yra siejamas su ugnimi. Dažniausiai paauglys jaučia seksualinę įtampą.
Pavyzdys gali būti toks, kad jis mato gaisrą, lekia gaisrinė, bėga žmonės ir jei jis tuo metu masturbavosi, jis gali vėliau tai prisiminti ir dėl to vėliau ateityje padeginėja tam, kad vėl patirtų seksualinį susijaudinimą.
Seksualinis susijaudinimas gali pasireikšti ir su kitais nepriimtinais elgesio būdais. Gali būti susietas su vagystėmis. Tai jaudina žmogų, ateiti ir kažką nepastebimai nugvelbti, pabėgti.
Tie žmonės, kuriuos jaudina vagystės – jiems tų daiktų net nereikia, juos po to išmeta. Jokiu būdu negalime sakyti, kad žmogus, kuris vagia dėl to, kad neturi pinigų turi šį nukrypimą. Tai jau nėra parafilija“, – kalba G. Navaitis.
Žmogus savo lytinius potraukius gali valdyti
Žmogų, kuris turi seksualinių nukrypimų, pastebėti nėra sunku. Jei suaugęs vyras nesidomi savo amžiaus moterimis ar yra nuolat matomas vaikų ar kitų nepilnamečių kompanijose, akivaizdu, kad derėtų susidomėti tokio elgesio priežastimis. Tokį žmogų gali išskirti ir jo apranga, kalbėjimo manieros, polinkis lankytis tam tikrose vietose.
Psichoterapeutas paklaustas, ar Lietuvos žmonės neima pavyzdžio iš užsienio gyventojų, nes Lietuvoje vaikų pagrobimų pasitaiko retai, atsako, kad neturint potraukio vargu ar kažkas gali pastūmėti žmogų šitaip elgtis:
„Pavyzdžiui, jei žmonių miniai parodysiu gražaus gyvūno nuotrauką, ar tai paskatins jų seksualines mintis? Tikėtina, kad atsiras keletas tokių žmonių, kurie tą potraukį gyvūnams – zoofiliją, jau turi. Todėl neturint potraukio, niekas to žmogaus nepaskatins.“
Įprastai žmonės, kurių lytiniai potraukiai skiriasi nuo kitų žmonių jau tai supranta, kad jie yra kitokie. „Šiuolaikinė visuomenė yra radusi būdų, patenkinti kai kurias parafilinio elgesio apraiškas. Jei vyriškis kažkur miške demonstruoja savo lytinius organus, tai jau yra nusikaltimas, bet jei jam užtenka proto tapti striptizo ereliu ir nusirenginėti scenoje, tai jo gyvenimo būdas tampa nekonfliktuojantis su visuomenės normomis.
Kai kurios parafilijos yra griežtai baudžiamos, o kitos persiintegruoja į visuomenę. Žmogus savo potraukius gali valdyti, jis yra atsakingas už juos ir jei jaučia, kad jie konfliktuoja su kultūrinėmis normomis, gali kreiptis specialios pagalbos. Todėl žmonės privalo save valdyti“, – teigia G. Navaitis.
