Viliaus Ogensko mama Ina Ogenskienė yra anesteziologė-reanimatologė. Savo tinklaraštyje vyras pasakoja, kad jo mama – ypatingas žmogus.
„Ji puiki gydytoja, kartu su ja atlikinėjau praktiką ligoninėje ir mačiau kaip ji dirba – tikra profė. Prieš atlikdama procedūras juokauja, plepa, tačiau atėjus laikui dirbti kaip mat pasikeičia – surimtėja, susikaupia, atrodo tampa kitu žmogumi ir staiga – vėl juokauja ir plepa apie beleką. Niekada nesureikšmino fakto, kad yra gydytoja ir gelbėja gyvybes.
Nežinau, ar kiekvienas gali taip pasakyti apie savo mamą, bet manau ji yra nuostabus žmogus. Ji užsispyrusi, kartais net per daug, tiesmuka, dažnai nesupranta kitų žmonių ribų ir nepagalvoja, kaip kitas gali pasijausti išgirdęs jos žodžius.
Mėgsta ir klausytis istorijų. Vaikystėje ji turėjo kantrybės išklausyti visų mano pasakojimų. O aš irgi daug kalbu. Labai. Ji mokėjo drakonų kovos veikėjų vardus ir kiek stadijų turi super sajanai. Palaikė mano paaugliškas madas ir pati man pirko pankiškus drabužius. Nepamiršdavo pridėti – aš irgi paauglystėje maištavau. Tada sekdavo istorija apie jaunystę“, – rašo Vilius Ogenskas
Netikėta diagnozė – ketvirtos stadijos vėžys
Viliaus Ogensko šeimą krizė užpuolė prieš 10 metų. Vyras pamena, kad tuo laikotarpiu dar studijavo Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Vilius prisimena, kad turėjo chirurgijos praktiką, kai eidamas per ligoninės koridorių prie mamografijos (krūtų rentgeno) kabineto netikėtai pamatė savo mamą.
„Ji sėdėjo susirūpinusi, bet pamačiusi mane šyptelėjo ir pamojavo lyg niekur nieko. Atsisukęs dar kartą pamačiau vėl nuliūdusį jos veidą“, – pasakoja vyras.
Vilius prisimena, kad mama Ina jokių ligos simptomų nejautė, tačiau vieną vakarą užčiuopė guzelį, tad kaip ir kasmet, nuėjo profilaktiškai išsitirti.
V. Ogenskas sako, kad iki galutinės diagnozės, Inai teko praeiti ne mažai varginančių tyrimų. Moteris mėnesį bandė išsiaiškinti kokio tipo auglys yra jos kūne, tačiau viskas paaiškėjo tik po auglio šalinimo operacijos.
Vyras pamena, kad žinią apie vėžį pranešė telefonine žinute. Viliaus teigimu, net ir tokioje situacijoje ji neprarado savo optimizmo.
„Ji man parašė: „Man atrodo man onkologija.“ – neprarado savo stiprybės, tad žinutė buvo paprasta, lyg prašytų parnešti pietų.
Toliau sekė kiti tyrimai, visa diagnostika ir procedūros, o tada paaiškėjo galutinė diagnozė – krūties vėžys, ketvirta stadija. Net taikant gydymą penkių metų išgyvenamumas siekė vos 3 procentus“, – pasakoja vyras.
V. Ogenskas sako, kad pažiūrėjęs kokia yra išgyvenimo statistika, sergant ketvirtos stadijos vėžiu, į situaciją žiūrėjo pesimistiškai.
„Pradėjau galvoti, kad kartu reikia praleisti paskutiniąsias akimirkas. Buvo labai sunku matyti mamą tokioje būsenoje: seniau ji buvo energinga, veikli. Nors ji jautėsi blogai, atėjus svečiams, vis tiek keldavosi iš lovos ir eidavo paruošti maisto“, – pasakoja vyras.
Vėžys Inai – ne nuosprendis
V. Ogenskas prisimena, kad po diagnozės prasidėjo gydymas. Viliaus teigimu, vėžys yra tokia liga, kai žmonės kartais miršta ne nuo jos, o nuo taikomo intensyvaus gydymo.
„Kai atliko operaciją, buvo daroma chemoterapija, spindulinė terapija, nuo kurios atsirado didelės žaizdos, o tuomet neteko plaukų.
Būdavo dienų, kai ji pasijausdavo blogai tačiau vis tiek į ligos iššūkius žiūrėdavo optimistiškai“, – sako vyras.
Nors dabar moteriai jau ataugo plaukai, vyras prisimena, kad seniau mama bandė nešioti peruką – net ir tada į situaciją Ina žiūrėjo pro juoko prizmę.
„Ji sakydavo, kad juokingai atrodo su peruku, tad jį nusiėmė ir daugiau nebenešiojo“, – teigia jis.
Vyras teigia, kad į šią situaciją mama visada žiūrėjo optimistiškai. Visgi liga moteriai atvėrė naują galimybių kelią – ji pradėjo keliauti ir mėgautis gyvenimu.
„Ji vis sakė: „Kiek duota, tiek duota.“ Vėliau pradėjo visur keliauti, susirado įvairių pomėgių, atsivėrė visoms pasitaikiusioms galimybėms, nes sakė, kad nežino, kuri diena yra paskutinė“, – pasakoja Inos sūnus.
Vyras prisimena, kad mama Ina neprarado humoro jausmo ir savito asmenybės žavesio. Vilių stebino, kaip ji sugebėdavo tarp chemoterapijos seansų savaitgaliais vis išskristi į Milaną, Barseloną, Paryžių ar kitą miestą, ironiškai vis klausdama – „įdomu, ar čia paskutinė mano kelionė?“
„Mane žavi ne tik tai. Ji liko dirbti gydytoja. Ir, kaip dauguma gydytojų, dirba keliose įstaigose. Nors ir turi neįgalumą.
Niekada nepamiršiu, kai laukdama eilėje prie chemoterapijos kabineto besitaisydama peruką (labai juokingai su juo atrodė) paklausė savo daktarės: „O kiek laiko čia užtruksim? Nes man reikia į darbą.“ Šalia sėdinti irgi chemijos laukianti moteris neteko amo: „Jūs dar dirbate?“
„Aišku. O ką dar veikti? Gailėti savęs?“ – su nuoširdžia nuostaba atsakė mano mama“, – šypsosi vyras.
Visgi V. Olenskas pasakoja, kad po 10-ies metų palaikomosios chemoterpijos kruso, prieš kelis mėnesius, Inai sulaukus anūko, gana netikėtai į šeimą vėl atėjo krizė.
„Vaizdinio tyrimo metu pastebėtas naujas aktyvus vėžio židinys. Vėžiniai markeriai išaugę 100 procentų. Iki šiol taikytas gydymas nutrauktas kaip neveiksmingas. Dabar rekomenduojama atnaujinti spindulinę terapiją ir skirti naują chemijos rūšį“, – sako jis.
Inai reikalingi ypatingi vaistai
Inos sūnus pasakoja, kad vaistas, kurį nori skirti mamai Lietuvoje yra neregistruotas ir nekompensuojamas ligonių kasų. Jį tektų pačiai pirktis iš užsienio ir toks gydymo kursas, priklausomai nuo veiksmingumo ir trukmės, gali kainuoti daugiau nei 50 000 eurų, be jokių garantijų, jog padės.
„Kadangi Inai buvo taikoma palaikomoji chemoterapija, vėžio rodikliai visada buvo aktyvūs – buvo aišku, kad ji neišgijo.
Suradus naują vėžio židinį, senoji chemoterapija yra nebeveiksminga, tad mamai reikalingi vaistai, kurių nėra Lietuvos rinkoje.
Buvo neaišku, kurioje vietoje yra vėžio židinys, o dabar radus naują židinį reikalingi nekompensuojamieji vaistai. 2019-ais metais europiečiai išleido vaistą, skirtą šio tipo vėžiui gydyti. Šiuo metu, tai geriausias galimas gydymas. Ypač, kai supratome, kad senasis yra nebeveiksmingas, nes liga atsinaujino“, – sako vyras.
Vilius pasakoja, kad vaistas vienam seansui kainuoja nuo 2-ų iki 4-ų tūkst. eurų. Vyro teigimu, šiuos seansus reikia kartoti kas tris savaites.
„Neaišku kiek kursų gali reikėti, tačiau dabar žinome, kad pusantro mėnesio gydymo seansas kainuos maždaug 6 tūkst. eurų“, – informuoja Inos sūnus.
Mama apie iniciatyvą nieko nežinojo
Vyras pasakoja, kad nieko nesakęs savo mamai, paskatintas ir padrąsintas savo žmonos, nusprendė palinkėti Inai sveikatos: visus žmones, pažįstamus ir nepažįstamus, gimines, draugus, kolegas, mamos pacientus ar atsitiktinius skaitytojus kvietė prisidėti prie žodinės ar finansinės pagalbos.
V. Olenskas sako, kad vyrą nustebino, kai per mėnesį pavyko surinkti apie 8 tūkst. eurų: „Manęs nestebina, kad žmonės nori padėti, nes ji iš tiesų labai geras žmogus. Tačiau galvojau, kad šios akcijos dėka pavyks surinkti vos 1-ą tūkstantį eurų (juokiasi).
Žinoma, nuo paaukotos sumos turėsime sumokėti mokesčius, realių pinigų bus kiek mažiau, tačiau tai vis tiek reiškia labai daug.“
Vyras pasakoja, kad apie pagalbos iniciatyvą mamai nesakė, tad apie tokį mano planą sužinojo tik iš socialinio tinklo „Facebook“.
„Ji jautė dvejopus jausmus: niekada neprašė pagalbos, tad jai sunku, kai žmonės ją gali pamatyti pažeidžiamoje būsenoje, tačiau taip pat sakė, kad manimi didžiuojasi“, – sako jis.
Prisidėti prie Inos Ogenskienės sveikatos gerovės galite paspaudę šią nuorodą.
Turi profesionalė pagalba
Šaunuolis sūnus
Laiminga mama
