Šio kultūrinio karo atgarsius patyrė požeminė Vilniaus perėja, kurioje atsirasdavo tai vaivorykštės vėliava, tai trispalvė. O šeštadienį laukia didysis šeimos gynimo maršas Vingio parke.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, filosofas Alvydas Jokubaitis mano, kad tradicinių vertybių gynėjai vienijasi ir dėmesio reikalauja dėl kelių priežasčių: pirma, jie nemato, kad kuri nors parlamentinė partija atstovautų jų interesams, antra, jie nori užkirsti kelią Laisvės partijos iniciatyvoms, kurių kiti valdančiosios koalicijos partneriai negali išvengti dėl trapios daugumos, trečia, bendrą situaciją paaštrino pandemija.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, sociologė Milda Ališauskienė pažymi, kad Lietuvai bei kitoms Rytų ir Vidurio Europos valstybėms, turėjusioms sovietinės autoritarinės patirties, būdingas tam tikras neįsisąmonintas įsivaizdavimas, jog visuomenė turėtų būti daugiau mažiau homogeniška bei vieninga, o tradicinių vertybių puoselėtojai mano esantys dauguma, kuri tarsi turi tiesos monopolį.
Nesijaučia turintys savo atstovus?
Pasak filosofo, pastaruoju metu Lietuvos politinėje sistemoje įvyko tam tikrų slinkčių, kurios lėmė, jog tradicinių vertybių puoselėtojai nebesijaučia, kad jiems kas nors atstovautų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai jau anksčiau buvo kaltinami liberalėjimu, krikdemiškasis partijos sparnas nuolat dėl to nerimavo. Suformavus trapią valdančiąją daugumą su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija, krikdemai, atstovaudavę tradicinių vertybių puoselėtojams, tapo mažuma.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuo požiūriu irgi yra dvilypė: vienas jos sparnas, kuriam atstovauja pirmininkas Ramūnas Karbauskis, pasižymi tradicionalistinėmis vertybėmis, tačiau kitas, prie kurio galima priskirti Seimo narį Tomą Tomiliną, moralinėje srityje pabrėžia liberalesnes kairiąsias idėjas. Taigi partija vieningos pozicijos neturi. Socialdemokratai yra susilpnėję ir šiuo metu nelinkę dalyvauti kultūriniuose karuose.
Paprastai tradicinėmis vertybėmis suprantamas polinkis daugiau mažiau vadovautis ankstesniais elgesio modeliais, svarbos suteikimas religijai ir bendruomenei, stengiamasi riboti visuomenėje tokius reiškinius kaip skyrybos, abortai, labiau pabrėžiama visuomenės ir valstybės pirmenybę prieš individo siekius ar troškimus.
„Dešinė pusė liko tuščia. Šitas šeimos gynimo maršas greičiausiai nėra rengiamas vien dėl šeimos, bet tai greičiausiai politinis brendimas dešinėje politinio spektro pusėje. Tai greičiausiai taip lengvai nenurims. Konservatoriai jų nereprezentuoja, kiti nereprezentuoja ir žmonės ieško, kas jiems atstovautų“, – sako profesorius A. Jokubatis.
Pasak A. Jokubaičio, situaciją stabilizuoti Lietuvoje padėtų, jeigu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai imtųsi aiškiai reprezentuoti tradicinių vertybių rėmėjus, tačiau šiuo metu tai neįmanoma, nes valdančioji dauguma parlamente vienija vos 73 parlamentarus – dauguma yra labai trapi.
Profesorius taip pat teigia, kad situaciją labai paaštrino koronaviruso pandemija, nes ribojimai beveik prilygo nepaprastajai padėčiai, o tokiais laikotarpiais geriausia nepriiminėti jokių sprendimų, dėl kurių nesama bendro sutarimo.
„Bet vietoje to, Laisvės partija nutarė, kad jiems reikia padirbėti“, – pažymi pašnekovas, pabrėždamas, kad Laisvės partija per rinkimus sulaukė viso labo tik 9,11 proc. balsų daugiamandatėje apygardoje ir laimėjo 3 mandatus vienmandatėse apygardose, tačiau spaudžia valdančiąją daugumą priimti sprendimus tais klausimais, kurie kelia daug aistrų visuomenėje.
Kaip žinoma, valdančioji dauguma į Seimo darbotvarkę buvo įtraukusi Stambulo konvencijos, siekiančios mažinti smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, ratifikavimą, bet kilus pasipriešinimui sumanymo laikinai atsisakė. Kiek vėliau pasiūlyta įtraukti į darbų sąrašą dvikalbystės įteisinimą tautinių mažumų dominuojamose savivaldybėse bei neapykantos kalbos ribojimą lengviau skiriamomis administracinėmis baudomis, o ne pradedant ikiteisminius tyrimus pagal Baudžiamąjį kodeksą. Bet ir nuo šių sumanymų teko atsitraukti.
Šiuo metu Laisvės partijos iniciatyva diskutuojama netaikyti baudžiamosios atsakomybės, jeigu asmuo turi mažą kiekį narkotinių medžiagų ir nesiekia jų platinti, bei dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo, kad tokią sąjungą galėtų sudaryti tiek heteroseksualios, tiek homoseksualios poros.
„Paprastai liberaliose demokratinėse valstybėse buvo nusistovėjęs principas, kad jeigu kuriais nors klausimais labai stipriai nesutariama, tuomet tai paliekama privačiai sferai. Pavyzdžiui, nesutariama dėl Dievo – gerai, paliekama privačiai erdvei, kiekvieno asmeniniam apsisprendimui. Nesutariama dėl moralinių klausimų – pasitraukiame ir paliekame, nežiebiame ugnių. Dabar turime liberalus, kurie metėsi į kovą“, – teigia profesorius.
Pasak A. Jokubaičio, blogieji visuomenių susipriešinimo pavyzdžiai yra JAV ir Lenkija, kur kovos vyksta dėl kiekvienos smulkmenos ir ten sutarimo pasiekti nebeįmanoma beveik jokiais klausimais. Tačiau pašnekovo nuomone, kol kas Lietuva iki to nepriėjo.
Supriešinta visuomenė – geras kąsnis nedraugiškoms jėgoms
Vilniaus universiteto profesorius atkreipia dėmesį, kad visuomenių susipriešinimu geriausiai pasinaudoja išorės jėgos. „Ko reikia, kad Lietuvoje nebeveiktų demokratija? Reikia padalinti šalį į dvi dalis. Ir viskas. Lenkija yra tokia, Amerika tokia pat, tuoj Prancūzija bus tokia“, – pažymi A. Jokubaitis.
Apie tai kalba ir Valstybės saugumo departamentas, pabrėždamas, kad „visuomenės supriešinimas, nepasitikėjimo demokratijos institucijomis skatinimas bei demokratinių vertybių neigimas gali pasitarnauti nedraugiškų Lietuvai valstybių interesams“.
Tiesa, visuomenę priešinančios iniciatyvos nebūtinai turi būti susijusios su konkrečiomis nedraugiškų valstybių pastangomis arba kišimusi. Pavyzdžiui, pasiteiravus apie didžiojo šeimos gynimo maršo organizatorius ir koordinatorius, Valstybės saugumo departamentas atsakė neturintis skelbtinų duomenų apie kokias nors jų sąsajas su nedraugiškų užsienio valstybių žvalgybos ar saugumo tarnybomis.
Tačiau departamento pareigūnai atkreipia dėmesį į kai kurių maršo rėmėjų viešuose kvietimuose minimas sąvokas kaip „karas“, „kontroliuojamas chaosas“, „naujoji pasaulio tvarka“ ir panašiai. Tai gali reikšti, kad prie maršo šliejasi įvairių asmenų, kurių pirminiai tikslai nebūtinai susiję su tradicinių vertybių išsaugojimu.
„Valstybės saugumo departamentas įstatymo rėmuose ir pagal savo kompetenciją stebi ir vertina su šiuo renginiu susijusią situaciją bei perduoda informaciją sprendimų priėmėjams ir kompetentingoms valstybės institucijoms. Departamentas keičiasi informacija ir bendradarbiauja su Lietuvos policija, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą nuo destruktyvių ir agresyvių veiksmų renginio metu“, – sakoma departamento atsakyme portalui Tv3.lt.
Sociologė M. Ališauskienė: šeimos samprata realybėje jau senokai pasikeitė
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė M. Ališauskienė pabrėžia, kad Lietuva iš dalies patiria pasaulinių tendencijų vėjus, bet tuo pat metu mūsų visuomenei būdingas įsivaizduojamo vieningumo siekis, kuris gali būti susijęs su autoritarinio režimo patirtimi. Jos nuomone, pusę amžiaus per okupaciją patyrus „vieną tiesą“, mūsų piliečiams dabar sunku susitaikyti, kad kai kuriais klausimais vienos nuomonės tiesiog nebus.
Pasak sociologės, daugiausia sunkumų susitaikant su visuomenės skirtybėmis, priimant kitokius ir kitaip mąstančius asmenis, kyla tai visuomenės daliai, kuri mano esanti dauguma. „Įsivaizduojama dauguma mano, kad ji gyvena komforto būsenoje ir kad turi tiesos monopolį. Bet iš tiesų šiuolaikinė visuomenė negali būti vienalytė ir sutarianti visais klausimais“, – teigia pašnekovė.
Anot M. Ališauskienės, pastaruoju metu Lietuvoje konstruojama „šeimos griūties“ problema ir siekiama rasti kaltuosius, bet sociologiniai tyrimai rodo, kad šeimos samprata jau seniai yra pakitusi, o šeimos tapo įvairios.
Pavyzdžiui, vienas reikšmingiausių pokyčių nuo nepriklausomybės pradžios, kad santuokos svarba šeimų gyvenime vis labiau mažėja, jos įtaka žmogaus laimei akcentuojama vis mažiau. Su kiekvienu tyrimu stebimas švelnesnis skyrybų vertinimas, nebesilaikoma pozicijos, kad vyro ar moters gyvenimą turi būtinai įprasminti vaikai, po truputį keičiasi lyčių vaidmenys. Apie tai kalbama sociologų Rūtos Žiliukaitės, Arūno Poviliūno ir Aidos Savickos monografijoje „Lietuvos visuomenės vertybių kaita per dvidešimt nepriklausomybės metų“.
„Šeimos santykiai jau seniai yra išėję iš to „tėtis, mama ir vaikai ribų“, šeimų įvairovė yra žymiai didesnė ir platesnė. Taigi tikrovė jau yra kitokia. Žinoma, turėti šeimą kaip orientyrą yra vienas dalykas, bet ar tai reiškia, kad visi tie, kurie gyvena kitaip, yra užribyje? Tai jeigu jie atsiduria užribyje, tai sociologai pasakys, jog užribis yra didesnis nei branduolys, apie kurį kalbate“, – teigia sociologė.
