Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc. visų pretendentų į universitetus, palyginti pernai jų buvo 1,24 proc. Šiemet tai yra pati nepopuliariausia studijų pasirinkimo kryptis.
Į kolegijų technologinės krypties studijas pirmu pageidavimu pretendavo 3,03 proc. visų besirinkusiųjų kolegijas, palyginti pernai jų buvo – 3,49 proc.
Renkasi lengviausią kelią
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria tris priežastis, kodėl smuko abiturientų susidomėjimas tiksliaisiais mokslais.
„Šiek tiek šiemet padidino krepšelių skaičių į socialinius mokslus, tai pirma priežastis. Antroji priežastis – matematikos privalomas egzaminas dar visai šviežias dalykas, anksčiau jis būdavo neprivalomas, daugelis nesirinkdavo jam ruoštis sustiprintai“, – tv3.lt kalbėjo G. Sarafinas.
Būtent dėl pastarosios priežasties tik kitąmet galime tikėtis išvysti geresnius rezultatus, mat moksleiviai matematikos egzaminui jau bus ruošęsi sustiprintai.
„Matematikos egzaminas privalomas dvejus metus. Tas ciklas vaikų pasirinkimo irgi tęsiasi dvejus metus – jie 10 klasėje nusprendžia, o 11 ir 12 klasėse mokosi. Tai kitais metais pamatysime tuos vaikus, kurie 10 klasėje pasirinko sustiprintą matematiką. Galima prognozuoti, kad bus pagerėjimas matematikos ir tiksliųjų dalykų ugdyme“, – prognozavo pašnekovas.
O štai trečioji priežastis – abejingas jaunuolių požiūris tiksliesiems mokslams, mat šie yra sudėtingi.
„Jaunuoliai visada renkasi lengviausią kelią. Visi stengiasi, jeigu galima, išvengti visokių fizikų, chemijų, matematikų. Daug jaunuolių 10 klasėje renkasi nuo 11 klasės sustiprintai mokytis tikrai ne fiziką, ne matematiką, informatiką ar chemiją, o nori lengvesnių dalykų. Todėl jie negali stoti į technologijų ar gamtos mokslus, nes negali laikytis egzaminų ir žinių neturi. <...> Kai nuvažiuoji į mokyklas, dauguma jaunuolių numoja ranka, kam man ta matematika, kam ta fizika. Tai jie paprastą kelią renkasi. O jeigu mokytojai dar abejingi...“, – pastebėjo G. Sarafinas.
Mokytojų klausimas tebeišlieka opia problema. G. Sarafinas teigia šią savaitę kalbėjęs su vienų stipriausių Lietuvos mokyklų – Vilniaus licėjaus, Vilniaus Žirmūnų ir Mykolo Biržiškos gimnazijų – vadovais, kurie rūpinasi nerandantys tinkamų matematikos mokytojų.
„Jie pasimetę, nusigandę, nes visiškai neranda matematikos mokytojų. Jeigu neranda gero matematikos mokytojo gimnazijos, aš neįsivaizduoju, ką daryti regionų silpnoms mokykloms. Ten yra iš viso badas gerų mokytojų. Tarsi valstybės švietimo sąrangoje viskas gerai, kad stengiasi išmokyti matematikos vaikus, bet nėra, kas moko“, – sakė G. Sarafinas.
Panašūs iššūkiai ir kitose šalyse
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atkreipia dėmesį, kad stojimo rezultatai dar yra labai preliminarūs, skaičiai gali kisti po studentų sutarčių su universitetais pasirašymo ir vėlesnių priėmimo etapų.
Anot ministro patarėjo Andriaus Zaličio, šiuo metu matomi pokyčiai nėra vienareikšmiai. Ministerijos duomenimis, šiemet kiek paaugo stojančiųjų skaičius į universitetines inžinerijos studijų krypčių grupių programas – 9,39 proc. 2019 m. ir 9,26 proc. 2018 m.
Kolegijose taip pat yra daugiau besirenkančių inžinerijos mokslus (17,36 proc. 2019 m. ir 17,28 proc. 2018 m.), fizinius mokslus (0,23 proc. 2019 m. ir 0,13 proc. 2018 m.). Šiemet inžinerijos mokymo programos pačios populiariausios tarp pretenduojančių į profesines mokyklas: jas rinkosi daugiau nei 22 proc. pateikusiųjų prašymus.
„Žinoma, pokyčiai aukštojo mokslo sektoriuje nėra tokie, kokių norėtųsi – tiksliųjų, technologinių, inžinerinių mokslų specialistų reikėtų daugiau. Tačiau tai nėra tik Lietuvos išskirtinumas, kitos Europos šalys taip pat susiduria su tais pačiais iššūkiais – socialiniai mokslai yra kur kas populiaresni už tiksliuosius“, – atsakyme tv3.lt rašė A. Zalitis.
Jis pažymi, kad pastaraisiais metais mokyklose labai skatinamas technologinių, fizinių, gamtos mokslų mokymasis per praktiką ne tik baigiamosiose klasėse, bet nuo pat pradinės ir pagrindinės mokyklos.
„Pastaraisiais metais mokytojų rengimas keičiasi, tampa lankstesnis. Priimama ne tik į pirmą bakalauro kursą, bet ir į profesines pedagogikos studijas, į kurias stoja jau turintieji dalyko bakalauro arba magistro laipsnį ir aiškiai apsisprendę tapti mokytojais. Šiemet, kaip ir pernai, profesinėms studijoms skirta apie 200 vietų, pernai visos vietos buvo užpildytos. Numatoma didinti priimamųjų skaičių ir kartu taikyti specialias paskatas, pavyzdžiui, tikslines stipendijas, taip pat padengti jaunų mokytojų įsikūrimo išlaidas savivaldybėse“, – ministerijos planus vardino ministro patarėjas.
Prie problemų prisideda ir tėvai
Kauno technologijos universitetas (KTU) taip pat pastebi mažesnį studentų susidomėjimą minėtomis sritimis, tačiau tai labai lėmė sumažėjęs gyventojų bei abiturientų skaičius. Šiemet abiturientų sumažėjo rekordiškai daug – 7,2 proc., kai, pavyzdžiui, 2018 ir 2017 metais šis skaičius neperkopdavo 3,3 proc. mažėjimo.
Be to, anot KTU studijų prorektoriaus Jono Čeponio, 3 proc. sumažėjo ir matematikos brandos egzaminą laikančių abiturientų skaičius, o valstybinį brandos egzaminą neišlaikiusiųjų dalis buvo dar didesnė nei pernai (pernai egzaminą išlaikė daugiau nei 87 proc., šiemet – 82 proc.).
„Dar liūdnesnė padėtis kitų tiksliųjų, gamtos mokslų egzaminų, atveriančių kelią į technologines studijas, skaičiuose – mažėjimas svyruoja nuo 5 iki beveik 9 proc. Malonia išimtimi galime laikyti tik informatikos egzaminą, kurį rinkosi laikyti kiek daugiau nei 1,5 proc. daugiau moksleivių, lyginant su pernai“, – atsakyme tv3.lt rašė J. Čeponis.
Tarp kitų priežasčių, lemiančių mažėjantį technologinių programų populiarumą: daugiau galimybių studijuoti užsienyje, prastėjantys Lietuvos moksleivių tiksliųjų mokslų mokymosi rezultatai, prastas mokytojų parengimas, aiškios valstybės strategijos dėl technologinių ir inžinerinių specialistų rengimo strategijos trūkumas.
„Nesuklysime teigdami, kad daugumai vaikų, norint perkasti tiksliuosius mokslus, reikia įdėti daug pastangų ir darbo. Tuo metu mokytojai, kurie dirba perkrautose klasėse, nes trūksta mokytojų, ne visada sugeba skirti reikiamą dėmesį ne itin tiksliesiems mokslams gabiam vaikui. Tėvai taip pat linkę nuolaidžiauti, sakydami, kad „mano vaikas bus humanitaras, nes matematikos jis nesupranta“. Tai yra netiesa – viskas yra įmanoma, tik reikia įdėti šiek tiek daugiau darbo. Tikrai yra būdų sudominti vaiką tiksliaisiais mokslais“, – pastebėjo KTU prorektorius.
Specialistų dar netrūksta
Vis dėlto studentų trūkumas nebūtinai reiškia, kad rinkoje šiuo metu trūksta technologijų specialistų. Anot J. Čeponio, geriausias indikatorius, nusakantis, ar trūksta specialistų – naujų technologinių, inžinerinių investuotojų atėjimas į Lietuvą.
„Verslas visada pamatuoja – atlieka analizes prieš priimdamas sprendimus. Jei jie nematytų ir netikėtų, kad sugebėsime parengti reikiamų technologinių mokslų specialistų skaičių, tiesiog neateitų. Investuotojai mato mūsų studentų technologines kompetencijas, kūrybiškumą, puikų anglų kalbos, o dažnai ir antrosios užsienio kalbos, mokėjimą, matematinį, IT raštingumą ir darbštumą. Tai yra šios savybės, dėl kurių jie šiandien yra Kaune, kur kyla daugybė naujų biurų“, – teigė J. Čeponis.
KTU studijų prorektorius pažymi, kad technologijos ir inovacijos – vienas svarbiausių, pagrindinių visuomenės pažangos kelių, todėl jis nori tikėti, kad šioje srityje ir ateityje viskas bus gerai.
„Imkime programavimą – geras jo išmanymas šiandien yra raktas į asmeninę sėkmę ir gerovę. Tą supranta ne tik valstybė, bet ir studijas besirenkantis jaunuoliai – daugiausiai Lietuvoje kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose šiemet vėl sulaukė KTU Programų sistemų studijų programa“, – pastebėjo pašnekovas.
Nežymiai mažiau stojančiųjų
Nors brandos atestatus gavusiųjų, palyginti su pernai, sumažėjo 2,6 tūkst. (iš viso išrašyta 26,1 tūkst. brandos atestatų), Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje šiais metais įsiregistravo vos pusantro šimto stojančiųjų mažiau negu pernai: šiemet 34 940, pernai – 35 116 pretendentų. Iš jų prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė 26 789 (2018 m. – 27 269) norintieji studijuoti šalies universitetuose ir kolegijose.
Preliminariais duomenimis, aukščiausiu pageidavimu dažniausiai nurodomos Verslo ir viešosios vadybos, Sveikatos mokslų studijų krypčių grupių programos, nors pastarųjų populiarumas kiek sumažėjo, lyginant su praėjusiais metais. Kolegijose pasirinkimo tendencijos išliko labai artimos praėjusiems metams, o universitetų sektoriuje kiek padidėjo trauka į socialinių mokslų studijų krypčių programas. Ir kolegijose, ir universitetuose sumažėjo susidomėjimas teise.
