Apklausos rezultatai rodo, kad nors kai kurie gyventojai yra girdėję apie paciento priemokų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensavimą bei priemokų krepšelio kaupimą, vis dar išlieka didelė žinių spraga – didžioji dauguma gyventojų nežino, kaip veikia ši sistema ir kaip ja pasinaudoti praktiškai.
Paklausti apie vaistinių pareigą užtikrinti, kad pirkėjai nepermokėtų už kompensuojamuosius vaistus, gyventojai dažniausiai teigė žinantys, jog vaistininkas privalo kompiuterio ekrane parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus – tai nurodė 26 proc. apklaustųjų.
Beveik tiek pat (23 proc.) pažymėjo, kad vaistininkas pirmiausia turi pasiūlyti tą vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. Tik nedidelė dalis respondentų (6 proc.) žinojo, kad jeigu tą dieną vaistinėje nėra mažiausios priemokos vaisto, jis turi būti užsakytas ir pristatytas į vaistinę. Vos 22 proc. apklaustųjų turėjo pakankamai žinių, kad tinka visi šie atsakymai, o net 33 proc. nežinojo nė vieno iš jų. Tai rodo, kad net trečdalis gyventojų gali permokėti už gydymą vien dėl informacijos stokos.
Mažai žino apie vaistų priemokų krepšelį
Dar ryškesnė informacijos spraga atsiskleidė kalbant apie kasmet kaupiamą kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelį. Tik 13 proc. respondentų teigė žinantys, kad sumokėjus 59,04 euro už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, vėliau iki metų pabaigos už juos mokėti nebereikia, dar 22 proc. sakė, kad apie tai yra kažką girdėję. Tačiau net 65 proc. apklaustųjų apie tokią galimybę nieko nežinojo. Ši priemonė sukurta tam, kad apsaugotų žmones nuo didelių išlaidų vaistams, tačiau ji negali veikti efektyviai, jei du trečdaliai gyventojų nežino apie savo teises.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad žmonėms nėra aišku, kam paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus yra visiškai padengiamos valstybės. 11 proc. respondentų manė, jog ši pagalba taikoma 75 metų ir vyresniems apdraustiesiems, 7 proc. – neįgaliesiems, gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų, 6 proc. – senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems mažas pajamas gaunantiems žmonėms.
Tik penktadalis (20 proc.) apklaustųjų žinojo, kad visoms šioms gyventojų grupėms priemokų mokėti nereikia, o net 59 proc. prisipažino apskritai nežinantys atsakymo. Tai reiškia, kad net ir tie gyventojai, kuriems priklauso valstybės pagalba, dažnai stokoja informacijos apie galimybes ja pasinaudoti.
VLK atstovai pabrėžia, kad tyrimo rezultatai yra svarbus signalas dėl tolesnio informavimo poreikio. Jei gyventojai nežino apie paciento priemokų kompensavimą ar krepšelio kaupimą, jie rizikuoja už vaistus permokėti. „Tik žinodami savo teises žmonės gali išvengti permokėjimo ir pasinaudoti visomis valstybės teikiamomis garantijomis. Mūsų pareiga – ne tik užtikrinti kompensavimo mechanizmus, bet ir pasirūpinti, kad žmonės apie juos žinotų. Tuomet ši sistema veiks efektyviai ir užtikrins realią pagalbą pacientams“, – teigia VLK Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.
