Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, prognozės sumažintos įvertinus situaciją eksporto rinkose.
„Įvertinę sudėtingą situaciją eksporto rinkose bei galimą lėtesnį atsigavimą, šių metų Lietuvos BVP pokyčio prognozę mažiname nuo minus 5 proc. iki minus 6,5 procento, tačiau tai turėtų būti mažiausias nuosmukis tarp Baltijos šalių“, – pranešime sakė N. Mačiulis.
Estijos ekonomikos smukimo prognozė padidinta nuo minus 5 proc. iki minus 7 proc., Latvijos – nuo minus 5,8 proc. iki minus 7,5 procento.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Baltijos šalių ekonomikos nepatirs tokio nuosmukio kaip Pietų Europos šalys − švelnėjant karantino priemonėms jose jau stebimas vidaus paklausos atsigavimas. Ekonomistai įvardina net kelias priežastis, dėl kurių Baltijos šalys šios krizės metu neturėtų būti tarp labiausiai nukentėjusiųjų.
„Visų pirma, virusas Baltijos šalis palietė mažiau, išlikome pandemijos paraštėse. Narystė euro zonoje taip pat užtikrina palankias skolinimosi galimybes, o mažos valstybių skolos suteikia didesnių galimybių vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Stabili finansų sistema, aukšti bankų kapitalo pakankamumo rodikliai, paskolų garantijos leidžia tikėtis, kad kreditavimo srautas neišseks'", – tvirtino N. Mačiulis.
„Galiausiai, mažesnė priklausomybė nuo atvykstamojo turizmo bei eksporto struktūra taip pat leidžia tikėtis mažesnio smūgio“, − pridūrė jis.
N. Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos šalys krizę pasitiko neperkaitusios ir subalansuotos – nėra užsienio prekybos deficito, nekilnojamojo turto (NT) burbulo, įmonės ir gyventojai neturi perteklinių finansinių įsipareigojimų.
„Swedbank“ ekonomistai, stebėdami elektros vartojimą, atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, kreditavimo srautus bei registruojamus bedarbius, skaičiuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP traukiasi maždaug dešimtadaliu.
Prognozuojama, kad privatus vartojimas Lietuvoje šiemet susitrauks 6 proc., valdžios sektoriaus vartojimas – padidės 5 proc., tuo metu bendrojo kapitalo formavimas (investicijos) bus nulinis.
Vis tik, atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis rodo, kad švelnėjant karantinui gyventojų vartojimas atsigauna, o šios teigiamos tendencijos turėtų sustiprėti jau antrąjį šių metų pusmetį. „Swedbank“ ekonomistai mano, kad nedarbo lygis jau yra arti piko, tačiau įspėja, kad be papildomų priemonių bedarbių gretos gali dar labiau išaugti.
Šių metų nedarbo prognozę „Swedbank“ ekonomistai padidino nuo 8 proc. iki 8,9 procento.
„Didžioji naujų bedarbių dalis atėjo iš turizmo, apgyvendinimo, maitinimo bei prekybos sektorių. Čia blogiausia jau turbūt praeityje ir matoma stabilizacija, tačiau užimtumo augimo tikėtis kol kas anksti. Be to, iki metų galo su iššūkiais susidurs ir daugelis eksportuojančių pramonės įmonių, todėl galima ir nauja darbą prarandančių asmenų banga“, − teigia N. Mačiulis.
Prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet turėtų trauktis beveik dešimtadaliu, bet neatmetama ir blogesnio scenarijaus galimybė. Nors šių metų biudžeto deficitas turėtų siekti apie 7,5 proc. BVP, „Swedbank“ ekonomistai to nedramatizuoja, ir mano, kad tai yra siekiamybė.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, be anticiklinės fiskalinės politikos – didesnių valdžios sektoriaus išlaidų ir mažesnių mokesčių – ekonomikos nuosmukis ir nedarbo lygis būtų gerokai didesni. Skolinantis už artimas nuliui palūkanas, skolos aptarnavimo išlaidos galvos skausmo ateityje nesukels.
„Visgi šiuo metu reikia galvoti ne tik apie mokestines bei kitas priemones, leidžiančias užkirsti kelią tolimesniam nedarbo didėjimui, bet jau ir apie tai, kaip mes galime paskatinti vidaus ir užsienio investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą“, − sakė N. Mačiulis.
Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs 4,5 proc. (ankstesnė prognozė – 5 proc.), Estijos – 5 proc. (prognozė nepakeista), Latvijos – 4,3 proc. (ankstesnė prognozė – 5,8 proc.).
„Swedbank“ prognozuoja, kad viso pasaulio ekonomika šiemet susitrauks 3,8 proc., euro zonoa – 6,9 procento. Daugiausiai ekonomika turėtų susitraukti tose valstybėse, kurios krizę pasitiko nepasiruošusios, labiausiai nukentėjo nuo pandemijos ir turi ribotus išteklius kovai su jos pasekmėmis. Italijos BVP prognozuojamas net 9 proc. susitraukimas
