sam

Seimo Audito komitetas išsamiai išnagrinėjo Valstybės kontrolės vertinimo informaciją apie pacientų galimybes registruotis pas sveikatos priežiūros specialistus ir susidariusias eiles laukiant vizitų. Šokiruoja faktas, kad tik dalis, t. y. 62 proc. pirminių ir 57 proc. specializuotų, sveikatos priežiūros įstaigų teikia ne pilnos apimties informaciją apie laisvus pacientų registracijos laikus, o likusi dalis jų visai neteikia.

Valdantieji svarsto trečiadienį skubiai šaukti nenumatytą Seimo posėdį dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymo viešosioms įstaigoms teikti prioritetą apmokant už suteiktas sveikatos paslaugas.

Problemų sveikatos sistemoje sprendimų paieškos – amžinas klausimas politikų darbotvarkėje. Nors pažadų ir pasiūlymų neretai būna kaip iš gausybės rago, rasti kompromisą pavyksta ne visada. Skubios medicinos pagalbos gydytojo Karolio Kilčausko įsitikinimu, šiandien viena esminių bėdų – negebėjimas pasirinkti aiškios krypties, kur link Lietuvos medicina turėtų sukti.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) ir Vyriausybė pritarė 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos sudarys apie 4,3 mlrd. eurų, tai yra 9,4 proc. (369 mln. eurų) daugiau nei 2025 m. patvirtintame biudžete. Lyginant su faktiniu šių metų pajamų vykdymu, biudžetas didėja apie 8 proc. (321 mln.

Jau netrukus įsigalios atnaujinta receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) pardavimo tvarka. Pokyčių iniciatoriai viliasi, kad bus patogiau ne tik gydytojams, farmacininkams, bet ir pacientams. Nuo lapkričio 7 dienos įsigalioja pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo ir pardavimo.

Dantų problemos ir apsilankymai pas odontologus retam kelia daug džiaugsmo. Ypač jei procedūra sudėtingesnė, vargu ar po jos tą dieną jaučiamės darbingi. Nors nedarbingumo pažymėjimą įmanoma gauti ir po dantų gydymo, vis tik realybė tokia, kad lankantis privačiose įstaigose tokios praktikos laikomasi retai.  Ko gero, retas gali pasigirti patiriantis malonumą lankydamasis pas odontologus.

Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.  Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Ligonių kasomis leistų reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministras Danielius Naumovas trečiadienį teigė, kad netrukus gydymo įstaigose bus diegiamos išmaniosios technologijos, kurios leis šeimos gydytojui fotografuoti paciento akį ir siųsti nuotraukas akių gydytojams, tokiu būdu išvengti vizito pas oftalmologą ir dalį regos sutrikimų diagnozuoti anksčiau. „Mes girdime, kad pas gydytojus, akių gydytojus tikrai eilės yra didelės ir tą problemą reikėtų spręsti.

Sveikatos sistemoje ruošiami dideli pokyčiai – Seime toliau juda įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas.  Šiems Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotiems įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarta Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje po ilgai trukusių diskusijų.

Šiandien vyko oficialus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriaus atidarymas, kuriame dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, vyskupai Arūnas Poniškaitis ir Darius Trijonis, Seimo ir Vyriausybės, respublikinių ligoninių ir Vilniaus miesto poliklinikų atstovai.

Nuo registracijos pas gydytojus iki visos sveikatos istorijos – viskas vienoje vietoje. Tokias galimybes suteikia nuolat tobulinama E. sveikatos sistema, prie kurios kiekvienas gyventojas gali nesunkiai prisijungti ne tik naudodamasis interneto naršykle, bet ir mobiliąja programėle. Be to, nuo lapkričio laukia sistemos atnaujinimai.

Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.  Vertinant visus lėšų šaltinius, visų 169 viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas šių metų pirmąjį pusmetį buvo teigiamas – siekė +3 mln. eurų, o vertinant tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą – nežymiai neigiamas ir sudarė -3 mln. eurų.

Seime įsibėgėjant vadinamųjų priemokų gydymo įstaigose uždraudimo svarstymui, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) atstovai įsitikinę, kad socialdemokratų ruošiama reforma eilių ne tik nesutrumpins, o pailgins. Kartu jie viešai teikia savo pasiūlymus, kaip gelbėti sveikatos sistemą. Apklausų duomenimis, 73 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, kad eilės ir paslaugų neprieinamumas yra didžiausia problema sveikatos sistemoje.

Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos šūkis – fizinė sveikata negalima be psichikos sveikatos. Statistika negailestinga: kas penktas žmogus, išgyvenęs nelaimę, konfliktą, ekstremalią situaciją, stichinę nelaimę, patiria psichikos sveikatos sunkumų. Todėl labai svarbu, rengiantis įvairioms išorės grėsmėms, didinti gyventojų psichologinį atsparumą. Tai gelbsti gyvybes, padeda išlikti emociškai stabiliais ir susidoroti su iškilusiais sunkumais.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuose – medikų ir pacientų ilgai laukti nedarbingumo tvarkos pokyčiai. Svarstoma, kad žmogui lengvai susirgus, pavyzdžiui, peršalus, dėl pirmų ligos dienų jis galėtų susitarti su darbdaviu, o ne skubėtų pas gydytoją. Nors darbdaviai baiminasi piktnaudžiavimo, ministerija ramina, kad rizika maža. Susirgote įprastu peršalimu, tačiau ir vos dėl kelių ligos dienų esate priverstas eiti pas gydytoją ne pasikonsultuoti dėl gydymo, o tik „biuleteniui“ gauti.

Dar pavasarį pacientai pasijuto kaip gavę šlapiu skuduru per veidą, kai sužinojo, kad pavėžėjimo paslauga beveik visiškai sustabdyta. Valdantieji argumentavo, kad praėjusi valdžia paslaugai nesuplanavo pakankamai lėšų. Dabar ketinama ieškoti pinigų ir jau derinama, kaip galėtų atrodyti nauja tvarka.

„Nemuno aušrai“ ketinant pateikti naują kandidatą į kultūros ministrus, socialdemokratė Rasa Budbergytė mano, kad „aušriečiams“ bus sunku rasti pareigoms tinkantį žmogų. Todėl, pasak jos, socialdemokratai turėtų susikeisti ministerijomis su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama politine jėga. Visgi, pati Seimo vicepirmininkė šio klausimo šeštadienį vyksiančiame partijos tarybos posėdyje kelti neketina. „Tai gali būti kitas žingsnis ir nuo to gal valdančiajai koalicijai būtų net ir lengviau.

Seime svarstant siūlymus dėl įstatymų pakeitimų, kuriais siekiama panaikinti neteisėtas priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, aiškėja, už kokias paslaugas galėtų išlikti galimybė prisimokėti, o už ką tektų pakloti pilną kainą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti įstatymo pakeitimai pirmadienį svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.

Seimui planuojant naikinti priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas medicinines paslaugas, parlamento konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo palikti galimybę pacientams savo iniciatyva pasirinkti brangesnį gydymą. Tokiu atveju jie turėtų sumokėti tik valstybės kompensuojamos ir brangesnės paslaugos kainų skirtumą.  Ji įregistravo tai numatantį pasiūlymą Seime svarstomoms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms.

Siekdamos sudaryti palankesnes darbo sąlygas sveikatos sektoriaus darbuotojams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos penktadienį pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) imasi svarbaus žingsnio, skatinančio išdrįsti pranešti apie įstaigoje pastebėtus galimus pažeidimus. Didžiausia šalyje kraujo donorystės įstaiga tapo viena pirmųjų Lietuvoje, kuri galės skirti piniginį atlygį darbuotojams už pateiktą vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio pažeidimus įstaigoje.

Parlamentarams svarstant iniciatyvą panaikinti priemokas už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas, Seimo socialdemokratės Orinta Leiputė ir Jurgita Šukevičienė siūlo leisti pacientams savo lėšomis sumokėti už nemedicinines aptarnavimo paslaugas. Jos įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomoms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms.

Siekdama gelbėti situaciją sveikatos sistemoje naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė visas pajėgas nusprendė sutelkti viešajam sektoriui sustiprinti. Dėl to užsimota ne tik pažaboti neteisėtas priemokas, bet ir prioritetą teikti paslaugoms valstybinėse įstaigose. Skeptikai tokias priemones vertina kaip miglotas.

Spalio 6 d. nuo pareigų laikinai nušalinamas Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nuorodo ministerija, šis sprendimas priimtas pradėjus Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo atžvilgiu tyrimą dėl galimo M. Pauliuko darbo pareigų pažeidimo. „Nušalinimas yra laikina priemonė, užtikrinanti objektyvų ir nešališką tyrimo atlikimą, kol bus nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės.

Pasklidus informacijai dėl padėties Zaporižios atominėje elektrinėje (AE), gyventojai sunerimo – ne vienas atskubėjo į vaistines teirautis kalio jodido tablečių, kurių galėtų prireikti radiacijos atveju. Valdžia gi ramina, kad preteksto nuogąstauti visiškai nėra. Ką tik skelbta, kad dėl karinių veiksmų pažeidus vienintelę Zaporižios AE elektros tiekimo liniją, reaktorių aušinimui jau kelias dienas yra naudojami dyzeliniai generatoriai.

Pasklidus informacijai apie avarinę situaciją Zaporižios (Ukraina) atominėje elektrinėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad Lietuvos gyventojams dėl situacijos Zaporižios atominėje elektrinėje nerimauti pagrindo nėra, net jei ten ir įvyktų koks incidentas, nes ji yra per tolimu atstumu. Dėl to ir suskubti įsigyti kalio jodido tablečių nėra pagrindo, o juo labiau negalima jų vartoti savo nuožiūra.

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai.

„Nežinau, ar būčiau stojęs į mediciną, jei būčiau žinojęs, kaip viskas šioje sistemoje veikia“, – neslėpdamas apmaudo dėl labiau nei žmogaus gyvybės vertinamų pinigų, valdžios ir biurokratijos, atviravo žinomas šalies gydytojas Martynas Gedminas. Prieš mažiau nei metus trenkęs Joniškio ligoninės durimis buvęs jos vadovas, skubios medicinos pagalbos gydytojas pasakojo ne tik „atsikandęs“ politizuotos medicinos.

Skundai apie tai, kaip sveikatos sistemoje trūksta pinigų, girdimi nuolat. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius sutinka – reikėtų mažiausiai 2 mlrd., kad situacija Lietuvos pacientų atžvilgiu šiuo metu būtų teisingesnė. Vis dėl to nors nemažai Europos šalių papildomas vizito pas gydytoją mokestis nėra neįprastas, jo teigimu, kalbėti apie tai mūsų šalyje būtų galima tik išpildžius bent vieną sąlygą.

Naujuoju sveikatos apsaugos viceministru tapo iki šiol ministrės Marijos Jakubauskienės patarėju buvęs Skirmantas Krunkaitis, pareigas paliko viceministrė Jelena Čelutkienė. S. Krunkaitis patarėju buvo paskirtas sausį, jis buvo atsakingas už sveikatos apsaugos sistemos atsparumo ekstremaliems ir ypatingiems civiliniams įvykiams, hibridinėms bei karinėms grėsmėms formavimą.

Dėl ruošiamų įstatymo pakeitimų, kuriais siūloma uždrausti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, toliau verda aršios diskusijos. Šįkart medikų organizacijos kėlė klausimą, ar išties priėmus įstatymus bus išgelbėta 5000 gyvybių, o, jei pavyks, susigrąžinti 13 proc. medikų išgelbės viešąją sistemą.

Cituodama gautą pacientės skundą dėl šiandien sunkiai prieinamų paslaugų, sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė dabartinę situaciją apibūdino kaip kritiškai reikalaujančią pokyčių. Skeptikai gi atkerta, kad norai – gražūs, tačiau abejoja, ar pasirinktos priemonės padės pasiekti tikslus ir dar visko kaip tik nepablogins.

„Panaudoti politinius argumentus sunaikinant sveikatos sistemą, apskritai neskiriant jai finansavimo, kad ji tiesiog kritiškai nusilptų, žaisti tuo politine prasme yra didžiulis neatsakingumas prieš Lietuvos gyventojus“, – emocingai kalbėjo paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė Seime, atsakydama liberalui Eugenijui Gentvilui į jo samprotavimus dėl pozicionuojamos ideologijos.

Nuo penktadienio visose šalies vaistinėse gyventojai galės įsigyti koronaviruso gydymui skirtą valstybės kompensuojamą vaistą „Paxlovid“, kurio sudėtyje yra nirmatrelviro ir ritonaviro, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Dėl šio pakeitimo naudą pajus ne tik pacientai, kuriems bus paprasčiau ir patogiau įsigyti vaistą nuo COVID-19 ligos, bet ir gydytojai, kurie galės jį išrašyti kaip bet kurį kitą kompensuojamąjį vaistą“, – pranešime sakė sveikatos viceministras Danielius Naumovas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomi pokyčiai pacientams pablogins paslaugų prieinamumą, o medikams – darbo užmokestį, dėl to gali augti šešėlio ir korupcijos rizikos, skelbiama antradienį pristatytame tyrime. Vertinimą atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ analitikai. Tyrimą užsakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija.

Atnaujintos vardinių vaistų įsigijimo taisyklės, kurios pagerins tokių vaistų prieinamumą, užtikrins jų kokybę, sumažins administracinę naštą gydytojams ir farmacijos specialistams, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Gydytojai galės skirti inovatyvius, dar nė vienoje valstybėje neregistruotus vaistus, kurie kai kuriais atvejais gali būti vienintelė pasirinkimo galimybė gydant pacientą. „Vaistų registravimas yra būtina procedūra, kuri padeda užtikrinti pacientų saugumą.

Nors rudeniški darganoti orai įsivyrauti neskuba, Lietuvoje jau nuo rugpjūčio pabaigos stebimas susirgimų COVID-19 augimas. Plintantis variantas nėra labiau grėsmingesnis,  tačiau užkrečiamumas nemažas, mat daugelio imunitetas šiam virusui yra išblėsęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje 37-ąją, tai yra praėjusią, savaitę siekė 181 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius.

Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai – enteriniai mišiniai – pradėti kompensuoti 100 procentų bazinės kainos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Taip mažinama finansinė našta pacientams, kuriems enterinis maitinimas yra vienintelis būdas gauti pakankamai maistinių medžiagų bei energijos.

Vasaros pabaigoje ir rugsėjį jau įsigaliojo ne viena atnaujinta tvarka, turinti palengvinti pacientų gyvenimą. Dar kiti pakeitimai rudenį tik laukia, vienas svarbesnių – pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo. Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įvyko pastaruoju metu ir kas dar laukia.

Naujo sujudimo tarp pacientų įnešė siūlymas įteisinti galimybę medikams dirbti nuotoliu, tai yra tuo metu nebūnant pačioje gydymo įstaigoje. Nors viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą medikai dabar konsultuos iš paplūdimio, jie patys pasiūlė „nusileisti ant žemės“ ir labiau įsigilinti, kam reikia tokių pakeitimų.

Lietuvos medikų profesinės sąjungos sukilo – dar rugpjūčio 28 d. pateikė visus reikalingus dokumentus kelti kolektyvinį ginčą dėl intereso prieš Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), nesutariant derybose dėl Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties (NSSŠKS). Dar 2025 m. liepos 9 d. visą Lietuvos medikų bendruomenę sukrėtė derybų dėl NSSŠKS nutraukimas, kai šios derybose dalyvaujančios profesinės sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijai išsiuntė Nesutarimo protokolą...

Po šią vasarą žiniasklaidai išplatinto anoniminio skundo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojams taikomo mobingo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) institucijoje pradėjo tyrimą, rašo portalas „15min“. „Suprantama, kad anoniminis kreipimasis nėra tvirtas pagrindas informacijai pateikti, nes paaiškėjus besiskundžiantiems asmenims, valstybės tarnyboje vietos rasti bus sunku net kitose ministerijoje ar valstybinėse įstaigose.

Antradienį iš stažuotės Ukrainoje sugrįžo aštuntoji Lietuvos medicinos srities darbuotojų komanda. Šiais metais tai buvo jau paskutinė pirmojo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuoto ciklo stažuotė, kurioje medikai bei kiti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai galėjo susipažinti su darbu karo sąlygomis. Tiesa, šią iniciatyvą tikimąsi tęsti ir tolimesnių ciklų metu.   „Šiandien yra nepaprastai jautri ir jaudinanti diena.

Sveikatos apsaugos ministre pretenduojanti likti Marija Jakubauskienė tikina, jog esama ženklų, kad eilės pas gydytojus specialistus kai kuriose gydymo įstaigose mažėja.  „Jau matome pirminius gerus ženklus, kad kai kuriuose gydymo įstaigose eilės, laukimo laikas pas gydytojus specialistus – trumpėja“, – pirmadienį, po susitikimo su šalies vadovu, kalbėjo M. Jakubauskienė.

Nuo 2019 metų Lietuvoje suteikta teisė moterims gimdyti ne ligoninėje, o su specialia priežiūra savo namuose. Visgi, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacijos skyriaus patarėjo Julijano Gališanskio, kol kas šia galimybe nepasinaudojo nė viena gimdyvė. Tuo metu kitose Europos šalyse kasmet namų aplinkoje įvyksta po kelis šimtus gimdymų, o šalyse, kur tokios teisės nėra, bandoma net  apeiti įstatymus.

Nuo šiol pacientai, norėdami gauti receptą lėtinių ligų gydymui, neprivalo kiekvieną kartą registruotis pas šeimos gydytoją. Slaugytojai, dirbantys šeimos gydytojo komandoje, gali pratęsti gydytojo paskirtą gydymą ir išrašyti receptą vaistams, jei paciento būklė yra stabili. „Šiuo žingsniu stengiamės didinti pasitikėjimą slaugytojais ir jų kompetencijomis.

Daugiau nei pusė gyventojų svarstytų gydytis kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, jei ten galėtų greičiau gauti reikiamas kompensuojamas medicinos paslaugas, parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter research“ naujausias tyrimas. Apklausa taip pat atskleidė, jog gyventojai neigiamai vertina daugelį šalyje planuojamų pokyčių sveikatos sistemoje.

Daugiau nei 7 iš 10 Lietuvos gyventojų nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planams panaikinti galimybę pacientams registruotis pas konkretų gydytoją ir savo iniciatyva pasirinkti papildomas paslaugas bei geresnes sąlygas gydymo įstaigose už jas susimokant. Šiuos duomenis atskleidė naujausias rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter research“ tyrimas. 79 proc.

Atnaujinta receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarka, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodoma, paankstintas recepto galiojimas, galimybė įsigyti vaistą arba kompensuojamąją MPP dalimis, be galiojančio recepto ir pagal poreikį bei kitos naujovės pagerins vaistų ir kompensuojam...