sam

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė svarbiam pokyčiui – nuo kitų metų kai kuriuos ortodontinius aparatus vaikams, turintiems įvairių dantų bei žandikaulių anomalijų, galės skirti ir gydytojai odontologai. Šis sprendimas leis gerokai sutrumpinti paslaugų laukimo eiles. Iki šiol ortodontinius aparatus galėjo skirti tik gydytojai ortodontai, o pacientams tekdavo ilgai laukti jų konsultacijų eilėje.

Inkstų ligomis sergantys prašo kuo skubiau atšaukti jų gyvybėms grėsmę keliantį buvusio sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Pažymima, kad valstybei mažinant paslaugų apmokėjimą ir prieinamumą, sergančiųjų inkstų ligomis gyvybėms iškyla tiesioginis pavojus.

Po paviešintos 33-erių vilniečio Adomo Bukausko istorijos, kai dėl Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) medikų aplaidumo liko paralyžiuotas ir neįgalus visam gyvenimui, vėl kilo diskusijos, kas apskritai gina pacientą nuo nekokybiškos medicinos. Pažymima, kad nors nuo klaidų niekas neapsaugotas, sveikatos sistema vangiai iš jų mokosi. Kaip pasakojo A. Bukauskas, medikų aplaidumas ir neveiksnumas jo istorijos atveju jau buvo įrodytas visų instancijų teismuose Lietuvoje.

Dėl nepakankamo dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai bei gydymui Lietuvos valstybė nuo 2000-ųjų metų jau neteko daugiau nei 0,5 milijono gyventojų, o šalies ekonomika kasmet praranda apie 1,4 mlrd. eurų, rodo statistika ir tarptautinių tyrimų duomenys.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia pakeitusi kardiologų ir slaugytojų konsultacijų teikimo tvarką širdies nepakankamumu sergantiems pacientams. Gydytojai kardiologai ir slaugytojai nuo šiol konsultacijas galės teikti ir tiems pacientams, kurie baigė aktyvųjį ambulatorinį gydymą.

Patvirtinta burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose, šitaip užtikrinant pacientams didesnę tikimybę pasveikti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad taip pat bus sutrumpintas paciento kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ką tik pasidalino džiugia žinia – kitais metais įsigaliojus naujai tvarkai tikimasi, kad taip reikalingas kardiologo paslaugas gyventojai galės gauti arčiau namų. Patys ligoninių vadovai tik kraipo galvomis ir sako, kad jau dabar nėra kam dirbti, tad sunku tikėtis, kad eilės sumažės. Siekiant nuo eilių pas kardiologus atkimšti tokias tretinio lygio gydymo įstaigas kaip Santaros ar Kauno klinikos valdžia ėmėsi pokyčių.

Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad klausimas dėl pacientų eilių mažinimo bus vienas iš pagrindinių naujosios Vyriausybės prioritetų. Visgi, anot jos, tikėtis greitų šios ilgalaikės problemos sprendimų nereikėtų. „Eilių mažinimo klausimui skirsime prioritetą. (...) Tačiau problema yra gili ir ilgalaikė, todėl ypatingai greitų sprendimų neturėtume tikėtis.

Pacientams, kuriems po kasos pašalinimo pasireiškia cukrinis diabetas, nuo šiol bus kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės (MPP), skirtos cukrinio diabeto kontrolei, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad pakeitimas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gavus pacientų kreipimąsi ir Lietuvos endokrinologų draugijos rekomendaciją.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė nustatyti kriterijus gydymo įstaigoms, norinčioms teikti skubiąją medicinos pagalbą. Kitaip sakant, jei po kelių metų atitinkamo tipo skubios pagalbos skyrius neužtikrintų tam tikro pacientų kiekio bei neatitiktų kitų kriterijų, jis būtų uždarytas.  Sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko aiškinimu, šiais pakeitimais siekiama efektyvinti skubiosios pagalbos sritį.

Nuo šiol išsamias gydytojų kardiologų konsultacijas bus galima gauti arčiau namų – sveikatos centruose, o sunkiais atvejais pacientai bus siunčiami į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas.

Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiausiai trims paroms.  Tiek pat laiko savarankiškai turėtų būti tiekiama šiluma, ryšio ir informacinių technologijų maitinimas, nepritrūkti geriamojo vandens, maisto bei deguonies, biotualetų.

Nuo kitų metų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Planuojama, kad šis ministerijos sprendimas praplėsti amžiaus ribas, norint išsitirti nuo minimos ligos, papildomai pareikalaus apie 3,5 mln. eurų per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Žvynelinės gydymą vaistais galės pratęsti ir antrinio lygio paslaugas teikiančių gydymo įstaigų gydytojai dermatovenerologai, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot ministerijos, iki šiol psoriazės gydymas moderniais vaistais galėjo būti skiriamas, keičiamas arba nutraukiamas tik tretinio lygio dermatovenerologijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo dermatovenerologo sprendimu.

Pacientai jaučia neteisybę – kaip renkasi šeimos gydytoją, taip norėtų rinktis ir odontologą bei gauti jiems priklausančią, nors ir nedidelę, bet valstybės kompensuojamą išlaidų dalį. Ministerija teigia, kad diskusijos dėl to vyksta, tačiau nėra aiškaus modelio, kaip tai galėtų veikti. Odontologų rūmų vadovė gi kalba dar griežčiau – apskritai siūlo atsisakyti iliuzijų apie „nemokamą“ gydymą ir viskas pastangas nukreipti į prevenciją.

Milžiniškose eilėse pas gydytojus laukiantiems (kai kada ir nebesulaukiantiems) gyventojams politikai per rinkimus nešykštėjo pažadų apie šviesesnį rytojų. Kalbų apie tai netrūksta ir dabar, tačiau ko konkrečiai imsis į sveikatos politikos formuotojų kėdes ateinantys asmenys? Ilgos eilės, netolygus medikų pasiskirstymas, ypač apsunkintas patekimas pas gydytojus rajonuose, medikų krūviai ir darbo sąlygos – įsisenėjusios problemos veja viena kitą.

Įgyvendinant bandomąjį projektą, kurio tikslas nauju centralizuotu organizavimo modeliu pritraukti į onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programas daugiau gyventojų, priklausančių tikslinėms grupėms, asmeniniai kvietimai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio jau buvo išsiųsti daugiau nei 39 tūkst. šalies gyventojų. Nuo lapkričio mėnesio laiškais, el. paštu ir SMS žinutėmis gyventojai bus asmeniškai kviečiami pasitikrinti ir dėl storosios žarnos vėžio.

Jei jums prireikė šeimos gydytojo pagalbos, nenustebkite, jei kitą kartą jums tereikės slaugytojo konsultacijos. Siekiant palengvinti naštą gydytojams per šiuos metus slaugytojams suteikta teisė ne tik teikti savarankiškas konsultacijas, bet ir išduoti nedarbingumą, išrašyti vaistų receptus. Tiesa, kaip pastebi pačios įstaigos, kol kas pasiteisino ne viskas. Tokių pokyčių sveikatos politikai ėmėsi siekdami sumažinti eiles pas šeimos gydytojus ir didinti slaugytojo profesijos prestižą.

Lietuvoje kasmet išrašoma keliasdešimt milijonų receptų įvairiems medikamentams įsigyti. Sveikatos priežiūros įstaigoms sėkmingai pereinant prie vieningos elektroninės sistemos, e-sveikata, naudojimo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo kiek netikėtą sprendimą – į vaistines žmonių vis dar atsinešami popieriniai receptai turės būti perrašyti į elektroninius pačiose vaistinėse.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia gerą žinią – medikų atlyginimai kitąmet kils 10 proc., o daliai slaugytojų – realiai net 20 proc. Vis tik pačios medikų profesinės sąjungos neslepia nusivylimo, kad susitarti pavyko ne dėl visko. Be to, realybėje tiek, kiek žadama, algos pakils ne visiems, o kiti dar turės pakovoti su įstaigų vadovybe.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nuo kitų metų vasario Lietuvoje įteisinti savanorišką sterilizaciją. Kaip rašoma SAM parengtame įsakymo projekte, to pageidaujantis žmogus turėtų kreiptis į sterilizaciją teikiančioje medicinos įstaigoje dirbantį gydytoją akušerį ginekologą arba gydytoją urologą. Pacientui būtų skiriamas trijų mėnesių laikotarpis galutiniam sprendimui dėl sterilizacijos priimti. Jeigu po trijų mėnesių paciento nuomonė nepakistų, būtų sudaroma sutartis.

Slaugos specialistų trūkumas ir jų darbo sąlygos Lietuvoje – neišgyvenamas skaudulys ir viena kritiškiausių problemų sveikatos sektoriuje. Be siūlymų didinti paslaugos įkainius, algas, reguliuoti darbo krūvius, keliama ir idėja iš trečiųjų šalių pritraukti jaunus žmones mokytis Lietuvoje ir įgalinti juos pasilikti čia dirbti slaugytojais.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams bus kompensuojami dar trys brangieji genetiniai tyrimai, kurie padės tiksliau diagnozuoti onkologines ligas ir parinkti kiekvienam pacientui geriausiai jam tinkantį gydymą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad augant valstybės galimybėms labai svarbu, kad jų nauda tiesiogiai pasiektų pacientus.

Nuo šiol slaugytojai, įvertinę pacientų sveikatos būklę, galės savarankiškai pratęsti gydytojo paskirtą lėtinių ligų gydymą ir išrašyti receptą vaistams. Apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), plėsdama bendrosios praktikos slaugytojų profesines veiklos sritis.

Pagal registruotą sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektą, Lietuvoje ruošiamasi įteisinti savanorišką sterilizaciją. Ją būtų galima atlikti nesant medicininių indikacijų ir pageidaujant pačiam pacientui. Tokia paslauga būtų mokama. Tiesa, gydytojas galėtų atsisakyti atlikti tokią operaciją.  Sterilizacija – operacija, po kurios vyras arba moteris gali tapti nevaisingi, bet neprarasti lytinio potraukio.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto apmokėti dalį gydymo įstaigų išlaidų už viršsutartines paslaugas. „Apie tai galvojame, bet viskas priklausys tiek nuo finansinių galimybių, tiek nuo logikos, kodėl tą turėtume daryti, nes gydymo įstaigos turi labai aiškias sutartis, labai aiškias kvotas, jos reguliuoja savo pacientų srautus, ypač stacionarinių pacientų didžiąją dalimi gali reguliuoti“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

Šį rudenį įsigaliojo ne viena naujovė pacientams. Prieinamais tapo daugiau vaistų ir medicinos priemonių, praplėstos nemokamai skiepijamų žmonių grupės. Taip pat žadama, kad atsivers daugiau galimybių atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytojus. Portalas tv3.lt primena, apie kokias naujoves šį rudenį svarbu žinoti pacientams.

Šalies savivaldybės, gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimą, per penkerius metus į vietos gydymo įstaigas, planuojama, pritrauks beveik 1,5 tūkst. medikų. Tam bus panaudota apie 17 mln. eurų. „Per artimiausius penkerius metus šalies savivaldybės sulauks realios pagalbos pritraukiant ir išlaikant medikus – priemonė prisidės net prie beveik pusantro tūkstančio įvairių specializacijų specialistų motyvavimo rinktis darbą konkrečioje gydymo įstaigoje ar savivaldybėje.

Nuo spalio 1 d. plečiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis papildomai apmokamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektras, kad šeimos gydytojai galėtų skirti daugiau svarbių tyrimų pacientams.  Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad sprendimas turės reikšmingų pokyčių paciento keliui. „Įgalinsime šeimos gydytojus jau pirminiu kontakto su pacientais etapu skirti daugiau tyrimų, taip gerinant diagnostiką ir gydymą.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų. Šis biudžetas atspindi valstybės pastangas stiprinti sveikatos apsaugos sistemą ir užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų lengviau prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarė pritarti 31,9 mln. eurų skyrimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies. Šios lėšos bus panaudotos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad augant finansinėms galimybėms, plečiamos ir kompensacijų gyventojams už vaistus apimtys. „Turime dvi geras žinias.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimu į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti vaistai, skirti cistinei fibrozei gydyti. Šiuos kompensuojamuosius vaistus gydytojui paskyrus pacientai galės įsigyti vaistinėse nuo spalio 7 d. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad vaistai sergantiems cistine fibroze valstybės lėšomis bus kompensuojami pirmą kartą. „Porą metų trukusį procesą vainikavo sėkmė. Pagalbos sulauks dešimtys šia liga sergančių žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) patvirtinus pirmąjį diagnostinį „b raupų“ (angl. mpox) testą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako dar vertinanti šią informaciją ir tik tuomet spręs dėl testo įsigijimo. „Informacija apie diagnostinius testus yra visiškai nauja, tai ministerija dabar susipažįsta su ja – susipažinusi, svarstys dėl įsigijimo galimybių“, – BNS sakė ministro atstovas Tomas Bagdonas. Testus „Alinity m MPXV“ gamina „Abbott Molecular Inc.

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) – itin gera žinia. Kaip skelbiama, sudarytos visos sąlygos jau kitą savaitę vaistinėse atsirasti sergančiųjų taip ilgai lauktiems vaistams cistinei fibrozei gydyti. Sergančiųjų šeimos sako sulaukusios tikro stebuklo, tik prašo, kad jo neužtemdytų biurokratinė pekla. Kaip pranešė sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius, sutartis su gamintoju jau pasirašyta, o vaistai fiziškai jau yra Lietuvoje.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) giriasi, kad paslaugų apimtys pagaliau grįžo į priešpandeminius laikus, o didžioji dalis pacientų eilėse laukia tiek, kiek numatyta įstatymu, patys pacientai tokias kalbas deda į šuns dienas. Jie piktinasi net metus siekiančiomis eilėmis ir svarsto, ar specialiai nėra stumiami privačios medicinos link.

Lietuvoje kaip ant mielių augant sergamumui COVID-19 ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis keičiasi ir nedarbingumo išdavimo tvarka – tą bus galima padaryti nuotoliniu būdu. Gydytojai pažymi, kad tvarka, kai karščiuojantys pacientai turi tą pačią dieną gyvai prisistatyti į polikliniką, siutina tiek pačius ligonius, tiek apsunkina darbą gydymo įstaigoms.

Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja projektą, skirtą psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų diegimui bei psichologinio vertinimo instrumentų adaptavimui. Pranešama, kad finansavimas šiam projektui sieks kone 4 mln. eurų. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tam bus panaudotos Europos socialinio fondo+ bei bendrojo finansavimo lėšos.

Nors medikas užsienietis, norėdamas dirbti gydymo įstaigoje Lietuvoje, privalo mokėti valstybinę kalbą, gyventojai stebisi susiduriantys su kiek kitokia realybe. Iš Druskininkų su sūnumi dėl skubios odontologinės pagalbos atskubėjusi moteris neteko amo – Žalgirio klinikoje budėjęs gydytojas ir slaugytoja nekalbėjo lietuviškai. Pati įstaiga gi teigia, kad ukrainietė asmens priežiūros specialistė lietuviškai kalba, tad nupasakota situacija atrodo miglota.

Gydytojus rengiantiems universitetams prakalbus apie poreikį valstybės lėšomis finansuoti daugiau rezidentūros studijų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad šiuo metu galimybė rezidentūros pakopoje studijuoti nemokamai yra sudaryta visiems medicinos studentams. „Medicinos rezidentūros studijoms kiekvienais metais skiriama 365 valstybės finansuojamos vietos ir 110 valstybės nefinansuojamų vietų.

Palangos savivaldybei su Klaipėdos universiteto ligonine (KUL) vis dar neradus sutarimo, kaip įstaigos teiks paslaugas po reorganizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas Aurimas Pečkauskas viliasi, kad jam moderuojant įstaigų derybas, pavyks suderinti tiek Palangos, tiek KUL interesus. Kaip nurodo ministerija, A. Pečkauskas ir KUL bei Palangos miesto atstovai susitiks spalio pradžioje.

Patikslinus psichiatrijos paslaugų teikimo reikalavimus numatyta, kad jos taps labiau prieinamos esant sunkiau gydomoms būklėms, o nėščiosioms ir žindančioms pacientėms sudaromos sąlygos jas gauti žaliojo koridoriaus principu. Taip pat nuo kitų metų daliai pacientų bus pradedamas finansuoti farmakogenetinis – vaistų tolerancijos – tyrimas, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvoje startuoja naujas peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 sezonas. Šalį jau pasiekė naujoms atmainoms pritaikyti skiepai, tad didžiausios rizikos gyventojai raginami paskubėti skiepytis. Pasiskiepyti nuo abiejų ligų galima ir vienu kartu, bet naujovė ta, kad vakciną nuo gripo nemokamai galės gauti ir 2–7 metų amžiaus vaikai.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) svarstymui taikyti baudas apie neatvykimą pas gydytoją nepranešusiems pacientams. Anot jos, siekiant mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, derėtų mąstyti apie žmonių gerovę. „Vertinčiau labai neigiamai tokį pasiūlymą. Nepasimokome iš pandemijos valdymo klaidų.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) bus pristatyta šio žiemos sezono skiepijimo strategija – galimybė skiepytis nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu, taip pat šių metų šaltajam laikotarpiui įsigytų vakcinų skaičius. Nors gripo sezonas dar neprasidėjo, pastaruoju metu Lietuvoje augo užsikrėtimų koronavirusu skaičius –pirmąją rugsėjo savaitę Lietuvoje registruoti 2799 COVID-19 užsikrėtę pacientai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

Dėl eilių pas medikus netrumpėjimo ne vienus metus pabarami ir patys pacientai. Skaičiuojama, kad kai kur net kone 20–30 proc. pacientų neatvyksta į vizitą pas gydytoją apie tai iš anksto neįspėję. Tačiau dabar aiškėja, kad neretai taip nutinka ne dėl piktos valios – pasirodo, atšaukti vizitą pas gydytoją gali tapti ne mažesne užduotimi, nei pas jį užsiregistruoti.

Institucijoms toliau ieškant sprendimų, kaip mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius pripažįsta, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą nepranešusiems pacientams taikyti baudas. Vis dėlto, tai būtų kraštutinis sprendimas, pažymi viceministras. „Baudos variantas visąlaik sklando mūsų galvose ir tai yra vienas iš variantų, kurį galima būtų taikyti.

Nors sunkiai pas gydytojus prasibraunančių gyventojų skundai nesiliauja, naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad ministerija nemiega – turi planą eilėms pas gydytojus mažinti. Vis tik palyginęs, kad svetur paslaugų tenka laukti ir 4–5 mėnesius, jis konstatavo, jog pacientams laukimo laikas pas medikus visada atrodys per ilgas.

Ilgos eilės pas gydytojus – vienas didžiausių ir, atrodo, vis dar sunkiai išsprendžiamų skaudulių sveikatos sistemoje. Ministerija aiškina, kad eilės trumpėja, o šiemet suteiktas konsultacijų skaičius yra rekordinis. Vis tik patys gydytojai ir pacientai atkerta, kad graži statistika – tik „akių dūmimas“, o problemų – nors vežimu vežk.

Nuo sausio 1 d. vairuotojų laukia pokyčiai – neturint galiojančios vairuotojo pažymos vairuoti nebus galima, mat vairuotojo pažymėjimas negalios. Asmenų, kurių pažyma negalioja ar nustos galioti iki metų pabaigos dar yra 163 tūkst. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu.