sam

Ar yra pagrįstos priemokos privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, jei jos yra sudarę sutartį su Valstybine ligonių kasa ir gauna tokį pat finansavimą už suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kaip ir viešosios (valstybinės) asmens sveikatos priežiūros įstaigos? Ir ar tų priemokų uždraudimas galės sumažinti pacientų eiles pas gydytojus? Plačiau apie tai – Šeimos medicinos ekspertų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare.

Kelioms ministerijoms ir Vyriausybės kanceliarijai draudžiant darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tokios praktikos nebetaiko. Pasak ministrės Marijos Jakubauskienės, ministerija pasitiki viešajame sektoriuje teikiamomis paslaugomis.

Daliai ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijai perkant papildomą sveikatos draudimą darbuotojams, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad kitais metais tokia praktika taikoma nebebus. Pasak jo, valstybės tarnautojai bus skatinami piniginėmis išmokomis. „Toks sprendimas jau yra priimtas, yra tam tikri teisiniai įsipareigojimai, kuriuos reikia gerbti.

Audringos diskusijos dėl priemokų gydymo įstaigose naikinimo įgavo kūną. Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomoms įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti įstaigoms reikalauti iš siuntimą turinčio paciento prisimokėti papildomai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė keičianti Lietuvos gydymo įstaigų vertinimą, kuris yra pagrindinis rodiklis, skiriant sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimo kintamąją dalį.  SAM duomenimis, nuo šiol ministerija vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą pagal atnaujintus rodiklius – bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.

Vyriausybei ketinant svarstyti siūlymą uždrausti papildomas priemokas už gydymą, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikisi, jog po šio sprendimo viešosios gydymo įstaigos galės teikti daugiau paslaugų ir dėl to trumpės eilės.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys, ar pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Ministerijos registruotos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, draudžiančios už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio, jas patvirtinus, įsigaliotų nuo 2026 metų.

Balandį Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) įregistravus įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti papildomas priemokas už privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas, premjero Gintauto Palucko patarėjas Evaldas Navickas teigia, jog diskusija šiuo klausimu bus tęsiama. Pasak jo, artimiausiu metu tikimasi šį projektą pateikti Seimui. „Buvo labai prasmingas susitikimas tiek su privataus, tiek su viešo sektoriaus atstovais.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar prieš kelis mėnesius pasidalino džiugia žinia – nuo gegužės 25 d. įsigaliosianti tvarka turėtų palengvinti kardiologinių pacientų kelią. Žadama, kad daliai konsultacijoms nebereikės būtinai grūstis į Kauno ar Santaros klinikas, o reikiamas paslaugas galės gauti arčiau namų. Vis tik rajonų gydymo įstaigų atstovas nebuvo toks optimistiškas. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, štai balandžio mėnesį net beveik pusė pacientų (47,7 proc.

Siekdama užtikrinti geresnį naujų kompensuojamųjų vaistų prieinamumą sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pasirašė įsakymą dėl tvarkos pakeitimo, kuriuo supaprastinamas naujų, siūlomų kompensuoti vaistų vertinimas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Nurodoma, kad šie pakeitimai prisideda prie XIX Vyriausybės programos nuostatų, kuriomis siekiama kad, inovatyvūs kompensuojamieji vaistai taptų prieinami visiems pacientams, kuriems yra reikalingi.

Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) po padidinamuoju stiklu yra jau keletas metų – įstaigą purtė mobingo skandalas, didžiulis medikų trūkumas. Ministerija žeria priekaištus ir dėl neišpildomų kokybės reikalavimų bei nuostolingos veiklos. Įstaigos vadovas atkerta, kad ne viskas taip juoda, kaip piešiama.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus išgyvendinti priemokas gydymo įstaigose, patys pacientai ėmė nuogąstauti, ar nebus dar blogiau ir neteks pas gydytojus laukti dar ilgiau. Sveikatos politikus gi stulbina toks priešinimasis, mat lietuviai papildomai už sveikatos paslaugas Europoje ir taip sumoka kone daugiausiai. Seimui svarstyti dar net nepateiktas priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas pastaruoju metu medikų ir pacientų bendruomenėje kelia aršias diskusijas.

Neteisėtai imamų priemokų gydymo įstaigose naikinimo klausimas įsiūbuoja vis didesnes diskusijas. Nors nestinga nuogąstaujančių, kad priėmus pakeitimus už dalį paslaugų teks susimokėti visą kainą, o ne jos skirtumą, sveikatos apsaugos ministrė atkerta aiškiai – dabar nusipirkti eilės apėjimą nėra teisinga.

Parlamentas po pateikimo pritarė siūlymui atleisti nuolatinių pajamų neturinčius šauktinius nuo įmokų už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotomis įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad šauktiniai, neturintys nuolatinių pajamų, būtų apdrausti PSD valstybės lėšomis. Tokiu atveju jie gautų įprasta tvarka teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, nemokėdami draudimo įmokų.

Į kritikos laviną, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose eilės kaip tik išaugs, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė reaguoja ramiai. Ji atkerta, kad kalbos, jog papildoma priemoka gerina paslaugos kokybę, tėra manipuliacinė retorika, o paslaugų kokybė viešajame sektoriuje esą niekuo nenusileidžia privačiam. „Viskas arba nieko“ – tokia pozicija ne vienas bendruomenės atstovas pasitinka Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą siūlymą uždrausti priemokas gydymo įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vėl atidėjo naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams turėti atitinkamą aukštąjį išsilavinimą, šeštadienį pranešė LRT radijas.

Trečiadienį Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Sąžininga sveikatos sistema“ politikai ir gydytojai aiškinosi, kodėl Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad negalavimų palaužti žmonės verčiami „primokėti“ už teikiamas paslaugas, nors jas apmoka Valstybinė ligonių kasa.  Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti Sveikatos sistemos įstatymą, kad priemokų neliktų. „Priemokos imamos ir už tokius dalykus kaip „geresnis aparatas“, apranga, net šlepetės.

Siūlymas naikinti priemokas už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas medikų bendruomenėje ir visuomenėje sukėlė didelį šurmulį. Privatininkai ėmė grasinti, kad dalis paslaugų išvis nebeteiks, pacientai išsigando, jog eilės dar padidės. Viešųjų įstaigų atstovai pažymi, kad dabar situacija paprasčiausiai nėra sąžininga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo suteikti daugiau galimybių medikams teikti nuotolines paslaugas. Kaip trečiadienį pranešė SAM, teikiamuose įstatymų pakeitimuose numatyta tvarka teikti paslaugas iš nutolusių darbo vietų galiotų gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams. „Dabartinė tvarka numato, kad gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai paslaugas gali teikti tik konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Valdžia brandina nauja planą – siekiant valdyti eiles pacientams gali būti nebeleidžiama rinktis konkretaus gydytojo, bet jis būtų užregistruotas pas bet kurį jam reikiamos srities specialistą.

Šiuo metu dažnas pacientas, kuriam atliekami tokie tyrimai kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas, diskelį ar USB atmintinę su įrašyta tyrimo kopija pats turi pristatyti gydytojui. Dėl tokios tvarkos laukia pokyčiai. Sena ir, atrodo, sunkiai išsprendžiama problema – gydymo įstaigos vis dar negali tarpusavyje keistis rentgenologinių tyrimų vaizdais. Kaip aiškėja, laukia pokyčiai – nuo kitų metų balandžio, planuojama, tokia galimybė pagaliau atsiras.

Diskusijos apie siūlymą naikinti priemokas gydymo įstaigose įgauna pagreitį. Kol vieni pacientai piktinasi neteisėtu įstaigų lupikavimu, kiti gi nuogąstauja, kad prieinamos taps tik bazinio lygio paslaugos. Pozicija „viskas arba nieko“ kelia klausimų ir patiems medikams, mat valstybė ir taip nepakankamai finansuoja medicinos paslaugas.

Esminė privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų gyventojų teisė – gauti geros kokybės medicinos paslaugas, kurių išlaidas apmoka ligonių kasos. Vis dėlto nutinka, kad lankantis pas gydytoją specialistą, atliekant tyrimus ar operacijas pacientų prašoma susimokėti, ir jie klausia, ar tai teisėta. Europos pacientų teisių dienos proga į šį opų klausimą atsako ligonių kasos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės jau apmokėtas paslaugas toliau kursto diskusijas. Seimo opozicijos atstovams keliant klausimą, kas išties slypi už šių pataisų, ministrė atkerta tiesiai šviesiai: „Tai suteikia galimybę pacientams nebūti mulkinamiems“. SAM užmojis panaiknti pacientų priemokas, kai paslauga apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sutiktas nevienareikšmiškai.

Šią savaitę įstaigos įpareigotos pasiūlyti pacientams daugiau matomų vizitų laikų. Jau įsigaliojo reikalavimas gydymo įstaigoms E. sveikatos registracijos sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, toks sprendimas ne tik suteikia pacientams daugiau pasirinkimo ir galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir prisideda prie eilių skaidrumo ir trumpėjimo.

Vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones „Gyvastis“, perspėja šalies premjerą, Prezidentą ir Seimo pirmininką dėl SAM keliamos grėsmės visiems Lietuvos piliečiams.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tokios iniciatyvos yra pamatuotos ir gali palengvinti finansinę naštą šalies gyventojams. „Ministerijos pasiūlymas yra pamatuotas ir labai geras. Šiandien mes matome, kad daug žmonių yra priversti mokėti už tai, už ką yra sumokėję mokesčiais per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

Pacientų laukia pokyčiai – nuo balandžio 15 d. gydymo įstaigos privalės atverti keturių mėnesių vizitų pas gydytojus laikus. Kol pačios įstaigos neslepia, kad darbo įgyvendinant naują tvarką bus, pacientai viliasi, kad jei eilės ir nesumažės, skaidrumo bus daugiau.  Nuo šiol gydymo įstaigos bus įpareigotos e.sveikatoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų konsultacijų grafikus.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus, grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų apmokestinti vizitų pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Nepaisant pačių medikų pasvarstymų apie vizito net pas šeimos gydytoją mokestį (tokios ar panašios praktikos taikomos ir kitose šalyse, tarp jų – kaimyninėse Latvijoje, Estijoje), realybė tokia, kad jau dabar sveikatos sistema nėra nemokama.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti papildomas priemokas už gydymą neatlaiko kritikos, o ministerija reformai yra nepasiruošusi ir nesupranta jos pasekmių. „SAM planas atimti galimybę iš žmonių prisimokėti už paslaugas mus labai neramina.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gyventojams.  „Tas, kas padidina prieinamumą pacientams, gyventojams, gauti ir vaistus, ir paslaugas, visada yra sveikintina iniciatyva. Sureglamentavus tos praktikos saugų paslaugos teikimą, be abejonės, kad tai yra gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gyventojams“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministrė.

Pacientai gali prarasti teisę rinktis, pas kurį gydytoją specialistą gydytis. Jau kitą savaitę kelios šalies gydymo įstaigos registruos ligonius ne pas konkrečius gydytojus, o į kabinetą, pavyzdžiui, endokrinologo ar kardiologo konsultacijai. Koks tai gydytojas, žmogus sužinos prieš parą iki vizito. Tokiu būdu sveikatos apsaugos ministrė sako bandanti kovoti su eilėmis, tačiau yra besipiktinančių, jog tokiu ribojimu bus pažeista teisė rinktis gydytoją.

Naujieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymai dėl priemokų gydymo įstaigose uždraudimo įžiebė audringas diskusijas. Nuogąstaujama, kad negalėdami prisimokėti už tam tikras paslaugas pacientai bus priversti jas pilnai apsimokėti, mat bazinės valstybės paslaugos juos tenkina ne visada. Ministrė gi atkerta, kad jos yra pakankamai kokybiškos, o skaidrumo sistemoje trūksta.  Šie klausimai ketvirtadienį kelti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.

Įgyvendindama Vyriausybės programą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia įstatymų pakeitimus, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveiktos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė pažymi, kad vadinamosios priemokos tapo didele mūsų sveikatos priežiūros sistemos problema, kurią būtina nedelsiant spręsti.

Nuo šiol odontologijos ir burnos priežiūros studijų krypčių studentai praktiką atliks sveikatos priežiūros įstaigose, prižiūrimi praktikos vadovo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, nauja tvarka užtikrins, kad studentų teikiamos paslaugos pacientams būtų saugios ir kokybiškos, nes jas prižiūrės patirtį turintys specialistai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo, kad pirmąsias dvi nedarbingumo dienas žmogui nereikėtų eiti pas gydytoją išsirašyti pažymos, apie negalavimus pakaktų pranešti darbdaviui. „(Pirmąsias dvi dienas – BNS) niekas neišrašys pažymėjimo.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia rimtus pokyčius pacientams. Numatoma, kad gydymo įstaigos, kurios teikia valstybės apmokamas paslaugas, neturėtų teisės iš pacientų prašyti už jas prisimokėti.

Sveikatos apsaugos ministerija pristato teikiamus įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų priemokų už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Plačiau pokyčius pristato sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuo šiol bus kompensuojami nauji vaistai, skirti įvairių formų vėžiui gydyti. „Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa ir Valstybine vaistų kontrolės tarnyba deda visas pastangas, kad nauji veiksmingi vaistai nuo vėžio kuo greičiau pasiektų pacientus.

Praėjusių metų rudenį 50–55 metų amžiaus gyventojus nuo erkinio encefalito pradėjus skiepyti nemokamai, per penkis mėnesius šia vakcina pasinaudojo daugiau kaip 28 tūkst. asmenų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Per pirmuosius 5 mėnesius nemokama vakcina pasiskiepijo daugiau nei 28 tūkst. gyventojų“, – šią savaitę paskelbta SAM feisbuko paskyroje.

„Mūsų valstybė dabar primena pacientą, kuris turi didelio ligotumo požymių – dar nežinome tam tikrų ligų, bet požymių turi aibę. Tad turime sąžiningai pasakyti, kad atėjo laikas atlikti sistemos visapusišką ištyrimą – kraujo tyrimus, rentgeną, pasidaryti echoskopiją, pasiskirti lašelinę, dializę, išsivalyti, ir į rytojų eiti kitokiais žingsniais“, – kalbėdamas apie šiandienos sveikatos sistemos skaudulius tiesiai šviesiai sako gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tinklalapyje paskelbtas sąrašas vaistinių, kuriose gyventojai, turintys el. receptą, gali nemokamai atsiimti kalio jodido tabletes. Du vaistinių tinklai tablečių išdavimą pradeda šiandien, dar du prisijungs per artimiausią savaitę. Vaistinių sąrašą rasite čia. „Norėtume padėkoti vaistinių tinklams, kurie geranoriškai ir neatlygintinai sutiko dalyvauti paskirstant kalio jodido tabletes gyventojams, sudarydami galimybę jas atsiimti patogiai ir arčiau namų.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pirmadienį paskelbė apie naujus pokyčius, kaip nuo šiol bus galima nauju būdu užsiregistruoti pas gydytojus. Kaip pranešė ministrė, sukurta pirma nemokama sveikatos mobilioji aplikacija-programėlė, kuri pirmiausia pasitarnaus pacientams. „Jos ypatumai – tai patogiausias įrankis pacientui užsiregistruoti pas gydytoją.

Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė yra numačiusi svarbius pokyčius sveikatos sistemoje. Ruošiamasi išgyvendinti aršiai kritikuojamą problemą – priemokas gydymo įstaigose, kai yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos medicininės paslaugos.

Ligoninių vadovams skundžiantis, kad paslaugų apmokėjimo pokyčiai galimai vers mažinti paslaugų apimtis, Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad beribio pinigų katilo neturime. Aiškinama, kad kai kurios procedūros yra nepagrįstos ir perteklinės, o taip įstaigos siekia tik didesnio lėšų įsisavinimo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ką tik pristatė gydymo paslaugų apmokėjimo tvarkos pokyčius. Pagal šiuos pakeitimus, už dalį viršutartinių paslaugų, kurios nėra prioritetinės, būtų mokama mažiau.

Lietuvoje trūkstant beveik tūkstančio slaugos specialistų Vyriausybė jau per artimiausius kelerius metus į regionus užsimojo pritraukti net 500 slaugytojų. Kiek realu pasiekti tokį ambicingą tikslą? Vertindama tokius Vyriausybės ketinimus Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė vylėsi, kad tai tik būtų įgyvendinta. Kita vertus, ji akcentavo, kad realybėje slaugytojų trūksta kur kas daugiau.

E. sveikatoje pradėti formuoti el. receptai, kurie leis gyventojams nuo balandžio 1 d. vaistinėse nemokamai atsiimti kalio jodido tabletes. Receptai bus suformuoti visiems 17-os savivaldybių, esančių 100 km spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės, nuolatiniams gyventojams – iš viso 1 mln. žmonių. Pirmieji gyventojai savo E. sveikatos paskyrose šiomis dienomis jau galėjo pamatyti el. receptą kalio jodido tabletėms, kurį automatiniu būdu išrašė Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Šiemet kovo 27-ąją pirmą kartą minima Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena (angl. World Adherence Day). Iniciatorių – Pasaulinės širdies ir Tarptautinės diabeto federacijų – tikslas  atkreipti dėmesį į netinkamo vaistų vartojimo pasekmes, priminti, kad kas antras pacientas nesilaiko gydymo režimo, ir skatinti lėtinėmis ligomis sergančius asmenis laikytis gydytojų rekomendacijų.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu, o kartu su juo – ir valstybės išlaidos būtinam gydymui finansuoti. 2024 m. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti skirta rekordinė suma – daugiau nei 600 mln. eurų.