Politikai teigė, kad verta apsvarstyti studijų programų trumpinimą. Tačiau akademinės bendruomenės nariai šią idėją vertino skeptiškai – vadino komerciniu interesu.
J. Šiugždinienė: 3 metų bakalauro studijos – siekiamybė
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) posėdyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė iškėlė idėją, kad Lietuvai būtų paranku trumpinti aukštojo mokslo studijas.
„Mano pasiūlymas, kurį labai rimtai svarsčiau ir praktiškai <...> bandžiau įdiegti yra trejų metų bakalauras ir dvejų arba pusantrų metų magistras. Šiame lygmenyje mes turime kartu su Europa žengti. Ir labai trukdo, kad mes turime ketverių metų bakalaurą ir dvejų metų magistrą“, – dėstė mintis ministrė.
J. Šiugždinienė tvirtino, kad idėją įgyvendinti pavyktų: „Aukštajame moksle mes tikrai tą galėtume padaryti.“
Kitas TS–LKD frakcijos narys Sergejus Jovaiša ministrės pasiūlymą laikė sveikintinu. Portalui tv3.lt jis komentavo: „Toks sutrumpinimas bakalauro stadijoje yra numatytas <...>. Bakalauras yra įvadinis laikotarpis į būsimos specialybės prieangį. Aš labai pritariu šitai iniciatyvai trumpinimo bakalauro lygmeny.“
Trumpinti galima ne visas studijų programas
Seimo narė, švietimo ekspertė profesorė Vilija Targamadzė linkusi pritarti aukštojo mokslo trukmės mažinimui, tačiau tik su viena rimta sąlyga.
Svarbu, kad bendrojo ugdymo mokyklos tinkamai paruoštų moksleivius studijoms ir kad vėliau studentams nereikėtų glaistyti mokymosi spragų, pabrėžė profesorė.
„Jeigu bendrojo ugdymo mokyklose iš tikrų būtų pasiekiamos tos kompetencijos ir būsimieji studentai <...> būtų pasirengę studijuoti, jiems nereikėtų kompensacijų mechanizmų, tai tikrai galima būtų galvoti apie trejų metų bakalauro studijas“, – sakė V. Targamadzė.
Ji minėjo, kad verta apžvelgti ir aukštesnes studijų pakopas: „Taip pat galima galvoti apie vientisines studijas – 5 metų bakalauro ir magistro susiliejimą, <...> ir apie magistrantūros studijas 1 metų.“
Tačiau, V. Targamadzės teigimu, trumpinti reikėtų toli gražu ne visas studijų programas. „Galima pergalvoti šitą aukštojo mokslo sistemą, atsižvelgiant į įvairias studijų programas ir kokie keliami joms tikslai. Negalima, pavyzdžiui, kalbėti apie trejų metų bakalaurą sveikatos srityje“, – svarstė švietimo ekspertė.
Paklausta, ar dėl studijų trumpinimo nukentėtų aukštojo mokslo kokybė, V. Targamadzė atsakė: „Nemanau, kad kai kurių studijų programų kokybė vien dėl trukmės galėtų suprastėti.“
Profesorės teigimu, studijų kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: iškeltų studijų tikslų, siekiamų rezultatų, programos sandaros, studentų pasirengimo bei dėstytojų profesionalumo.
„Studijų programos yra įvairios, <...> todėl reikėtų galvoti pagal atskiras mokslo sritis, kryptis ir šakas“, – nurodė ji.
Trumpesnių studijų nenori patys studentai
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Prezidentas Vytautas Kučinskas sakė, kad sutrumpinus bakalauro studijų programas, universitetinis išsilavinimas taptų pernelyg panašus į švietimą kolegijose.
„Jau dabar kyla klausimų, kuo skiriasi studijos universitetuose ir kolegijose. Sutrumpinus universiteto studijų trukmę natūraliai susidursime su dar didesniu panašumu, nors turėtume aiškiai atskirti universitetų ir kolegijų misijas šalies aukštojo mokslo sistemoje“, – portalui tv3.lt komentavo V. Kučinskas.
Paklaustas, ar patys studentai kada nors užsiminė norintys trumpesnių studijų, pašnekovas atsakė, kad studentams aktualiausia yra studijų kokybė.
„Jeigu per trumpesnį laiką galima kokybiškai įsisavinti studijų medžiagą ir pasiekti numatytų rezultatų, tai gali būti teigiamas pokytis. Tačiau trumpinti studijas vien dėl to, kad būtų galima greičiau gauti aukštojo mokslo diplomą, neatsižvelgiant į kokybinius rodiklius, būtų neapgalvotas sprendimas“, – nurodė V. Kučinskas.
Švietimo ministrė minėjo, kad Lietuva turėtų lygiuotis į užsienio valstybes pagal studijų trukmę. Visgi LSS Prezidentas mano kitaip: „Trukmė tikrai nėra esminis rodiklis, kuriuo turėtume vadovautis analizuodami užsienio valstybių praktikas. Aktualesnis turėtų būti studijų kokybės, prieinamumo, finansavimo ir kiti klausimai, kurie yra svarbiausi siekiant aukštojo mokslo proveržio Lietuvoje.“
Studijų kokybės kartelė turi likti aukšta
Profesorė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorė Vilma Žydžiūnaitė nepritarė aukštojo mokslo programų trumpinimui Lietuvoje. Ji pažėrė argumentų, kodėl nevertėtų „apkarpyti“ bakalauro studijų iki 3 metų.
„Kai kalbame apie pokytį iš esmės švietime, aukštajame moksle, su švietimu susijusiuose procesuose, mes turime matyti in corpore – ne vieną, o keletą komponentų“, – pabrėžė VDU švietimo ekspertė.
Jos teigimu, į viešumą paleidus idėją apie aukštojo mokslo trumpinimą, reikia prisiimti atsakomybės naštą. „Per sutrumpintą studijų laikotarpį turi būti kokybiškai išdėstytas lygiai toks pats turinys su lygiai tuo pačiu kreditų skaičiumi“, – minėjo pašnekovė.
Portalas tv3.lt patikslina, kad kreditais matuojama studijų programos apimtis ir studentų įdirbis – 1 kreditas lygus nuo 25 iki 30 studento mokymosi valandų. Trejų metų licenciato studijas sudaro 180 kreditų, o ketverių metų bakalauro – 240. Aukštesnės pakopos magistro studijos apima 90–120 kreditų.
„Jeigu mes imame metus kaip skaičių ir faktą, jis mums nieko pats vienas nepasako. <...> Kai kalbame apie aukštojo mokslo studijas ir apie metus, už to stovi kreditų skaičius ir studijų turinys, <...> aukštosios mokyklos įsipareigojimas kokybei“, – dėstė mintis prof. V. Žydžiūnaitė.
Užsienyje tai vadinama „akseleruotomis studijomis“
Profesorė minėjo, kad trumpintos studijos užsienyje vadinamos anglišku terminu accelerated studies. „Jos ne veltui vadinamos pagreitintomis. Tiek Europoje, tiek už Europos ribų tokios programos nėra masiškai vykdomos. Į jas žiūrima ganėtinai atsargiai“, – sakė V. Žydžiūnaitė.
Vis dėlto akseleruotas studijų programas užsienio valstybės siūlo nedaugelyje aukštųjų mokyklų. „JAV tuo užsiima maždaug 3–4 dešimtys koledžų“, – pridūrė ji.
Pagreitintas studijų programas taip pat vykdo Belgija, Prancūzija, Vokietija, Suomija, Norvegija, Švedija, Danija, Rusija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Izraelis, Kinija, Singapūras, Japonija, Pietų Korėja.
Taip paspartintose studijų programose per semestrą ženkliai padidėja studijuojamų dalykų kiekis, o kartu ir studento krūvis.
Jungtinės Karalystės ir JAV 2020–2021 m. apklausų duomenys rodo, kad trumpesnės studijų programos nesulaukia maksimaliai pozityvaus vertinimo, dalijosi VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė.
„Manoma, kad yra nesuderintas tarpusavyje studijavimas specializuotų ir bendrojo išsilavinimo dalykų. Dažniausiai nukenčia bendrojo lavinimo dalis. Ir patys darbdaviai sako: „Tada jau nebėra aukštasis mokslas, o telieka profesinis mokymas.“ Be to, tada sudėtinga kalbėti apie visavertę aukštojo mokslo studijų kokybę. Darbdaviai akcentuoja – egzaminų išlaikymo kokybė būna žemoka“, – įžvalgomis dalijosi V. Žydžiūnaitė.
Trumpesnės studijos atsieina brangiau
Socialinių mokslų daktarė įžvelgė, kad noras sutrumpinti bakalauro studijas galimai yra komercinio pobūdžio.
„Nors trejų metų studijų programos yra tikrai labai patrauklus siūlymas, čia pradeda vyrauti paviršinis merkantilinis [pranc. mercantile – prekybinis] požiūris, kad trejų metų studijos yra pigesnės. Bet jos nėra pigesnės. Trejų metų studijos, per kurias pateikiamas 4 metų programos kursas, tampa brangesnės ir tai reikia įvertinti“, – nurodė V. Žydžiūnaitė.
Užsienio valstybėse pagreitintos studijos kainuoja brangiau nei įprastaos apie 30 proc. „Aš atkreipiu į tai dėmesį, nes gali susidaryti iškreiptas vaizdas. Mums dažnai atrodo: mažiau metų, mažiau kreditų, mažiau lėšų. Ne. Mažiau metų, bet ne mažiau kreditų, todėl studijos brangesnės“, – paaiškino ji.
Profesorės teigimu, norint trumpinti aukštojo mokslo programas, reikėtų labai aiškiai atsakyti į šiuos klausimus: „Jeigu mes kalbame tik apie metų skaičių – kokį mes tikslą turime? Ko mes siekiame – profesinio mokymo ar universitetinio ugdymo?“
Ji tvirtino – profesinis ugdymas ir intelektinis aukštasis išsilavinimas yra du skirtingi poliai. „Profesinis meistriškumas yra ne aukštosios mokyklos reikalas. <...> Aukštasis mokslas nekalba apie amatininkystę“, – pabrėžė V. Žydžiūnaitė.
2020 m. užsienio šalių apklausos atskleidė – ir aukštųjų mokyklų absolventai, ir dėstytojai, ir darbdavių asociacijos sutaria, kad sutrumpinti mokslai orientuoti į komerciją.
Tą patį tvirtino ir V. Žydžiūnaitė: „Sutrumpintos studijos yra tik komercinis interesas, nes žmogus, kad ir brangiau studijos kainuoja, greičiau įgyja tą patį laipsnį. Tačiau taip yra žymiai sunkiau studijuoti.“
Pagreitintų studijų krūvį pakelia ne kiekvienas
Kaip minėjo prof. V. Žydžiūnaitė, į pagreitintas studijų programas rekomenduojama priimti abiturientus, mokyklas baigusius ypač aukštais vertinimais. „Jeigu kalbėsime apie mūsų lietuvišką sistemą – visi išlaikyti egzaminai, vertinant nuo 1 iki 10, turėtų būti 10-tukai, mažiausiai 9-tukai. Tad kalbame apie šimtukininkus“, – samprotavo ji.
Ateidami mokytis pagreitintu tempu, studentai privalo ypač gerai valdyti laiką, įtampas ir emocijas, gebėti savarankiškai mokytis ir reflektuoti, sakė V. Žydžiūnaitė. Aukštosios mokyklos turi būti pasirengusios vykdyti pagreitintas studijų programas – būtinai sukurti studijavimo, socialinio ir psichologinio palaikymo sistemas, skirtas studentams.
„Aukštoji mokykla turi būti sukūrusi labai aiškią palaikymo sistemą. Turi būti studijų kuratoriai, studijų mentoriai, konsultantai ir kt. <...> Pagreitintose programose yra ypač didžiulis tempas: ilgėja studijų laikas per dieną, savaitgalinė šeštadienio diena yra skirta studijoms. Per semestrą daugiau savarankiškų, komandinių darbų ir atsiskaitymų. Tai yra ypatingo susikaupimo, savęs valdymo reikalaujančios studijos. <...> Vien tik motyvacijos studijuoti nepakanka. Tokių studijų studentai turi turėti fundamentinius intelektinius, laiko vadybos, savivaldaus mokymosi ir emocinio valdymo įgūdžių“, – apibendrino pašnekovė.
2020–2021 m. apklausų rezultatai užsienio šalyse rodo, kad studentams ypač sudėtingi būna pirmieji akseleruotų studijų metai. Daugelis besimokančiųjų samdosi kuratorius už studijų institucijos ribų iš savo asmeninių lėšų.
„Tai nėra vien tik metų sutrumpinimas. Tai – didžiulė atsakomybė išlaikyti kokybę, tą patį kreditų skaičių, puikų turinį. Taip pat padėti studijuojančiam asmeniui įvykdyti studijų programų tikslus, išlikti sveikam ir fiziškai, ir psichologiškai, ir intelektiškai“, – pažymėjo prof. V. Žydžiūnaitė.
