Iki 2030 metų projektuojame Susitarime apibrėžiamos tos švietimo sritys, kuriose būtina siekti proveržio vardan ugdymo kokybės ir tinkamos moksleivių brandos, studijų kokybės ir mokslo pasiekimų skatinimo. Daugelis įsipareigojimų atitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programines nuostatas. Tai pasakytina apie:
– Iki 2024 metų sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą;
– Iki 2027 metų išplėsti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir sudaryti galimybes juo naudotis vaikams nuo 3 metų amžiaus;
– Iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą;
– Nuosekliai diegti įtraukiojo ugdymo priemones ir plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą;
– Į formalųjį ir neformalųjį švietimą integruoti kultūros turinį, meno formas ir kūrybiškumą skatinančius metodus;
– Iki 2027 metų įgyvendinti Informacinių ir komunikacinių technologijų (įskaitant ir dirbtinio intelekto) programą, pritaikytą kiekvienam besimokančiajam ir studijuojančiajam;
– Iki 2024 metų atgaivinti ugdymo karjerai (profesinio informavimo ir konsultavimo) sistemą;
– Nuo 2026 metų mokytojų kvalifikacines kategorijas susieti su mokytojų veiklos vertinimu ir aukštojo mokslo kvalifikaciniais bei mokslo (meno) laipsniais;
– Įgyvendinti įvairias mokytojo profesijos patrauklumą skatinančias priemones (galimybė iki pensijos pasitraukti iš pedagogo profesijos išlaikant socialines garantijas; kitų profesijų atstovams persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju ar švietimo pagalbos specialistu; dirbantiems pedagogams valstybės lėšomis įgyti papildomą pedagogo kvalifikaciją; kompensuoti su kvalifikacijos tobulinimu ir tiesiogiai su profesine veikla susijusias išlaidas);
– Iki 2024 metų sukurti prielaidas, didinančias aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinančias lygias galimybes visiems asmenims, atitinkantiems nustatytą minimalų gebėjimų lygį, įgyti aukštąjį išsilavinimą;
– Iki 2024 metų greta mokslo konkursinio finansavimo ir finansavimo už mokslo (meno) rezultatus įteisinti bazinį finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei meno veiklai;
– Iki 2024 metų parengti ir pradėti įgyvendinti nacionalinę edukologijos mokslo krypties programą.
Sėkmės rodikliai atspindi kai kuriuos pokyčiams reikalingus finansinius įsipareigojimus. LVŽS svarbūs, siektini ir priimtini yra pokyčiai mokinio, studento ir mokslo finansavimo erdvėje. Numatoma, kad, nuo 2022 metų tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metais:
– Vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų suma sieks ne mažiau kaip 24% nuo BVP vienam gyventojui (2017 m. reikšmė – 17,8%);
– Vienam studentui tenkančios lėšos sieks ne mažiau kaip 36% nuo BVP vienam gyventojui (2017 m. reikšmė – 25%);
– Asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje sieks ne mažiau kaip 0,75% BVP (2018 m. reikšmė – 0,3%);
– Iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys 130% šalies vidutinio darbo užmokesčio;
– Iki 2024 metų pabaigos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sudarys 150% vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Baigiamosios nuostatos nustato Susitarimo galiojimo laiką (iki 2030 metų) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybių įsipareigojimą Susitarimo galiojimo laikotarpiu kartu su šį Susitarimą pasirašiusių partijų deleguotais atstovais kasmet, iki patvirtinant nacionalinį biudžetą, įvertina šio susitarimo įgyvendinimo eigą.
