aukštasis mokslas

Naujoje Rusijos aukštojo mokslo sistemoje nuo 2025 m. nebeliks „bakalauro“ sąvokos, pareiškė kandidatas į mokslo ir aukštojo mokslo ministro postą Valerijus Falkovas. „Mūsų aukštojo mokslo sistemoje, kuri įsigalios nuo 2025 m., nebus sąvokos „bakalauras“. Tai bus aukštasis mokslas ir specializuotas aukštasis mokslas“, – TASS citavo V. Falkovo žodžius. Pasak jo, kai kurioms specialybėms esą nepakanka ketverių metų mokslo – reikia mokytis penkerius ar daugiau metų.

Žurnalo „Reitingai“ leidėjai skelbia aukštąsias mokyklas, žadančias sėkmingiausius karjeros kelius. Nors vyko nuožmi kova tarp universitetų, lyderiu išlieka Vilniaus universitetas. O štai, kolegijų tarpe 1-2 vietą dalinasi Vilniaus ir Kauno kolegija. Įvertinti ir aukštąsias mokyklas baigusiųjų atlyginimai.

Jungtinės Karalystės žvalgyba mano, kad Pasaulio karinės ekonomikos ir strategijos instituto atidarymas Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje yra ženklas, liudijantis glaudesnę Rusijos akademinės bendruomenės ir gynybos sektoriaus sąveiką. Apie tai JK gynybos ministerija pranešė naujausioje žvalgybos duomenų apie karą Ukrainoje suvestinėje, kasdien skelbiamoje platformoje „X“. „2024 metų vasarį prie Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos įsteigtas naujas karinių tyrimų institutas.

Aukštojo mokslo svarba neabejotina – universitetai augina lyderius, mokslininkus ir kūrėjus, garsinančius Lietuvos vardą pasaulyje. Tačiau net ir čia gausu problemų. Šalis negali pasigirti pakankamu tyrėjų, galinčių padėti pasiekti proveržį universitetuose, skaičiumi. Viena pagrindinių to priežasčių – mažas finansavimas.

Naujausiame Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge karaliauja Vilniaus universitetas. Jis, kaip ir kasmet, pirmauja pagal tai, keliose studijų kryptyse geriausiai parengia bakalauro ir magistrantūros studentus, palyginus su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus. Jau aštuntą kartą pristatytas lyginamasis universitetų studijų krypčių vertinimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina užtikrinti didesnes aukštojo mokslo galimybes moksleiviams, kurie susiduria su socialiniais iššūkiais. Kaip pranešė Lietuvos studentų sąjunga (LLS), prezidentas, penktadienį Klaipėdos universitete dalyvaudamas LLS asamblėjoje „2021. Vakar, šiandien rytoj“, atkreipė dėmesį, kad šiandien ypač svarbu kalbėti apie lygų startą norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose.

Pirmadienį baigiami registruoti prašymai papildomame priėmime į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose. Šiame etape į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė jokios sutarties su aukštąja mokykla arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Papildomame priėmime stojantieji gal...

Pasigirdus idėjai mažinti aukštojo mokslo trukmę, politikų ir švietimo ekspertų nuomonės išsiskyrė. Švietimo ministrė ragino lygiuotis į užsienio valstybes, tuo tarpu patys studentai gana kritiškai vertino norą įvesti 3 metų bakalaurą. Negana to, specialistė atskleidė – sutrumpintos studijos kainuoja brangiau, studentui tenka ir didesnis krūvis. Politikai teigė, kad verta apsvarstyti studijų programų trumpinimą.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Lietuvoje veikia toli gražu ne viena aukštoji mokykla, kuriai nesvarbu, kokio gabumo studentus ji pritrauks, teigia švietimo specialistai. Maža to, esama ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios į savo gretas mieliau priima ne puikiai besimokančius abiturientus, o tuos, kurie gali susimokėti už savo mokslus. Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Šiemet universitetų ir kolegijų reitingai – kitokie nei iki šiol. Reitingų sudarytojai nusprendė atsisakyti studentų nuomonės apie jų aukštąsias mokyklas. Palyginus su praėjusiais metais, reitingų lentelėje matyti ryškus pokytis – Vytauto Didžiojo universitetas grįžo į geriausių valstybinių universitetų trejetuką. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

2022 m., kaip ir 2021 m., stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino minimalius rodiklius stojant į aukštąsias mokyklas 2022 m. „Stojantiesiems sudaromos geresnės galimybės pasiruošti savo pasirinktai studijų krypčiai.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktas tyrimas atskleidžia, kad kas antram dvyliktokui yra svarbus aukštasis išsilavinimas. Dar didesnius lūkesčius dėl atžalų ateities puoselėja tėvai: beveik 70 proc. dvyliktokų tėvų nurodo, kad jiems svarbu, jog jų vaikas baigtų aukštąją mokyklą. Aukštojo išsilavinimo būtinybės nesureikšmina tik kas septintas moksleivis ir vos 1 iš 10 tėvų, rašoma pranešime spaudai.

Geriausiai vertinamų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguose matyti pokyčių – kai kurie universitetai šiemet pasiekė aukščiausius savo įvertinimus. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Vienas jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis šalies universitetų ir kolegijų reitingas. Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į šešis stambius kriterijus.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Naujausi Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingai išryškino geriausiai bakalauro ir magistro specialistus ruošiančias aukštojo mokslo kalves. Reitinguose matyti ne tik ryškus Vilniaus universiteto šuolis tarp pirmūnų, bet ir prastesnis nei anksčiau Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno kolegijos pasirodymas.

Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje buvo nepanaudota 1-5 tūkstančiai studentų krepšelių. Politikai klausia, kur dingsta pinigai, kurie valstybės skiriami finansuoti studijų vietas. Nors lėšos ir lieka universitetų rankose, kol kas jų panaudoti tam, kad būtų padidintas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, yra neįmanoma.

Pasibaigus dviem stojimo į aukštąsias mokyklas etapams, dalis ugdymo įstaigų lieja nuoskaudas, kad keli universitetai nesilaikė bendro susitarimo laikytis 5,4 balo stojimo kartelės. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia naują modelį, pagal kurį aukštosios mokyklos turėtų laikytis vienodų reikalavimų visiems stojantiesiems.

Į portalą tv3.lt besikreipusi skaitytoja guodžiasi, kad prieš dvejus metus duoti pažadai dėl stojimo į aukštąsias mokyklas yra pamiršti, o tai ją privertė galvoti apie išvykimą iš Lietuvos. Ministerijos atstovai teisinasi, kad prieš dvejus metus duoti pažadai virto realybe, o merginos svajonė dar gali išsipildyti. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Laura (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Pamažu vis garsiau girdimos kalbos apie nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje – apie tai užsimena ir švietimo, mokslo ir sporto ministras, ir Seimo pirmininkas. Metai nemokamų studijų Lietuvai kainuos kiek daugiau nei 12 mln. eurų. Aukštojo mokslo atstovai, nors ir palaiko nemokamą aukštąjį mokslą, kelia daug klausimų dėl to, kaip veiks sistema.

Nors patekti į geriausius užsienio universitetus nėra lengva, tačiau tai nėra neįmanoma misija. Tai jau kurį laiką įrodinėja amerikietis Jeremy Meyer, padedantis lietuviams moksleiviams ir studentams siekti savo svajonių studijuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ar Jungtinėje Karalystėje. Mokslai JAV įprastai yra gerokai brangesni nei kitose šalyse. Čia už metus mokslo universitete mokama ir po 60 ar 80 tūkst. dolerių.

Nežinia, ar į aukštąsias mokyklas pretenduojantys abiturientai išties pabūgo šiemet padidintos stojimo kartelės, bet universitetai stojančiuosius vilioja naudodami būtent šį naratyvą. Štai vienas Vilniaus universiteto (VU) fakultetas stojančiuosius ramina – nebijokite „per aukštos“ kartelės, vis tiek galite tapti mūsų studentais.

Trečiadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pristatė pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet stojančiųjų skaičius kiek mažėjo, kartelė stojantiesiems augo, o net 60 studijų programų susidomėjimo nesulaukė. Abiturientai kvietimų studijuoti sulauks ketvirtadienį, kol kas vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas. Pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

Aukštojo mokslo siekiantiems kilstelėta konkursinio balo kartelė davė rezultatų – naujausi duomenys rodo, kad sparčiai auga labiau motyvuotų studentų, tačiau susidomėjimas valstybės nefinansuojamomis studijomis menksta. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) antradienį pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Apžvalgoje išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle ir inovacijose.

Nuo šiol baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Vilniuje penktadienį vykstančio Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimo metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pasirašė susitarimą dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo.

Auštojo mokslo pertvarka įgavo kūną – galiausiai paaiškėjo, kaip ir kur bus rengiami pedagogai. Šiuo metu Vilniaus universitetas būsimiems pedagogams siūlo dvi bakalauro studijų programas, o Šiaulių universitetas – šešias. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, Vilniuje pedagogų rengimo centru tampa Vilniaus universitetas (VU), turintis daugiausia akademinio potencialo.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) Taryba nepritarė pasiūlytam jungimosi prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) planui. LSU pirmadienio pranešime teigiama, kad išanalizavus LSMU parengtus dokumentus, kuriuose siūloma Sporto universitetą prijungti reorganizuojant, Taryba nusprendė, jog tai neužtikrintų sporto mokslo ir studijų tęstinumo bei neišskaidymo. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas BNS sakė, kad tai, kaip vertinti pateiktus argumentus, spręs Seimas.

Paaiškėjus, kokios studijų programos kitąmet nebesulauks stojančiųjų, išsigando ne tik studentai, kritikos pažėrė ir Seimo nariai. Jų teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija imasi langų užkalimo politikos. Tačiau akademinė bendruomenė iniciatyvą palaiko ir tikina, kad ji užtikrins ne tik kokybiškesnį aukštąjį mokslą, bet ir mažins emigraciją.

Vidaus reikalų ministerija siūlo plėsti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – jei būtų pritarta pataisoms, šalyje devynis mėnesius galėtų gyventi studijas ar mokslinius tyrimus čia vykdę užsieniečiai. Pagal pataisas, kurias trečiadienį numato svarstyti Vyriausybė, studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigę užsieniečiai galėtų šalyje likti tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.

Įjungus žalią šviesą universitetų jungimui, po kurio pedagogus ruošęs Lietuvos edukologijos universitetas taps Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, pedagogai baiminasi, kas ir kur ruoš pedagogus. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė ramina, kad pedagogų rengimo kokybė nesmuks, o specialistų nepritrūks. Po švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ įsižiebė diskusija.

Kai jau atrodė, kad universitetų jungimui pasiruošta ir visi jo dalyviai pritaria numatytai schemai, konservatorius Andrius Kubilius pasiūlė Lietuvos edukologijos universitetą ne jungti prie Vytauto Didžiojo universiteto, o naikinti. Kitas parlamentaro pasiūlymas – Aleksandro Stulginskio universitetą prijungti prie Kauno technologijos universiteto.

Nerami metų pabaiga Lietuvos kolegijų bendruomenėse. Kol Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) rimtai užsiėmusi su universitetų jungimu ir profesinėmis mokyklomis, kolegijos gyvena nežinomybėje. O ši atsirado dar pavasarį, kai ŠMM prakalbo apie viso aukštojo mokslo tinklo pertvarką. Tik ta pertvarka kol kas aplenkė kolegijas, sukėlusi sumaištį po neaiškių ir net keistomis išvadintų garsiųjų jungimo galimybių.

2017-ieji aukštajam mokslui buvo kaip niekada įtempti. Universitetams teko spręsti Hamleto klausimą – būti ar nebūti. O tai vedė ne tik prie vidinių rietenų ir povandeninių srovių, bet ir prie atvirų konfliktų. Į kovą įsijungė ir Seimo nariai. Švietimo ir mokslo ministerija užuot aiškiai nustačiusi ribas, kartais likdavo stebėtojo vaidmenyje. Tačiau rudenį universitetų optimizavimo planas jau tapo aiškesnis.

 Ar aukštasis mokslas Lietuvoje garantuoja orų gyvenimą? Ketvirtadienį „TV Pagalbos“ studijoje virs karštos išsilavinusių žmonių diskusijos, kaip išgyventi gaunant varganas algas ir ko griebtis, nesugebant patenkinti net pačių pagrindinių savo ir savo vaikų poreikių. Dvylika metų diplomuota mokytoja dirbanti Lijana sako uždirbanti apie 450 eurų ir jaučiasi tarsi gyventų išlikimo realybės šou. Pedagogė laidoje atskleis, kad tam, jog išgyventų, netgi būtų pasiryžusi eiti kloti plytelių.

Ar aušta laikai, kai žodžiai „aukštasis mokslas“ nebereikš nieko? Jei aukštasis mokslas prieinamas visiems, tai gal jis visai nebėra aukštasis. Aukštųjų mokyklų reitingai atskleidžia gąsdinančią problemą – žemiausius balus turintys studentai privačiose kolegijose laukiami išskėstomis rankomis.

Vilniuje šią savaitę viešintis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Pasaulio banko ekspertas švietimo klausimais Jamilas Salmi sako, kad rūšiuoti studentus į mokančius už mokslą ir nemokančius jam atrodo neteisinga, tačiau jis abejoja, ar Lietuva yra pakankamai turtinga, kad įvestų visiems nemokamas bakalauro studijas.

Studijos aukštosiose mokyklose daugelį studentų baugina savo kaina, jas nebūtinai paprasta derinti su darbu, o įgytos žinios ir gebėjimai toli gražu negarantuoja, kad į darbo rinką įsilieti bus paprasta. Šie nuogąstavimai kamuoja ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių studentus, tad vis sparčiau populiarėja nuotolinis mokymasis internetu.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

Po pirmadienį paskelbtų šių metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatų paaiškėjo ir populiariausios studijų programos. Jaunų žmonių lūkesčiai ir norai pasikeitė iš esmės. Augantis suvokimas apie universitetų ir kolegijų skirtumus, regis, sustabdė masinio stojimo madą: priėmimas pasiskirstė beveik lygiai per pusę.

Pirmadienį buvo paskelbti šių metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai. Po įnirtingų diskusijų apie aukštojo mokslo reformą, su nekantrumu jų laukė ne tik būsimi studentai, bet ir 40-ies Lietuvos aukštųjų akademinės bendruomenės. Paaiškėjo, kuo šios kartos pasirinkimai skiriasi nuo ankstesnių. Bei koks likimas šviečiasi aukštosioms mokykloms. Apskritai, studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 22 tūkst.

 Lietuvos, o ir visos Europos, aukštojo mokslo sistemai yra būtinos radikalios inovacijos. Terminas „radikalios“ reiškia tai, kad nebegalime apsiriboti elementaria universitetų pertvarka efektyvinant valdymą ar mažinant universitetų skaičių. Nemažai Europos universitetų, kaip ir Lietuvos universitetai, išgyvena demografinius pokyčius.

Gegužės pradžioje Lietuvos visuomenei buvo pristatytas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Planą ir esamos situacijos analizę parengė premjero sudaryta darbo grupė, numačiusi kokybinius ir kiekybinius pokyčius, kartu pateikė ir priemones jiems pasiekti. Aukštojo mokslo reforma sukėlė nesibaigiančias diskusijas visuomenėje ir viešojoje erdvėje.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako pritarianti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimui universitetus pertvarkyti pagal „valstiečių“ lyderių siūlymą, tačiau neslepia, kad Vyriausybės darbo grupė siūlė greitesnį kelią link kokybinių pertvarkos rezultatų, o Seimo pasirinktas bus ilgesnis. „Mes pasiūlėme eiti tiesiausiu keliu, vykti greitkeliu ir jau kitais metais turėti aiškiai matomą pažangą. Na, buvo pasirinkta eiti paprastu plentu.

Antradienį Seimas pritarė Vyriausybės teikiamam nutarimo projektui, kuriuo pradedama valstybinių universitetų tinklo pertvarka, tačiau diskusijos ir siūlymai dėl atskirų aukštųjų mokyklų jungimosi netyla.

Ketvirtadienį prasideda bendrasis priėmimas į šalies universitetus ir kolegijas, pirmąkart naudojantis bendrojo priėmimo sistema bus galima registruotis ir į profesines mokyklas. Šiemet bendrajame priėmime dalyvauja 19 universitetų, 21 kolegija ir daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų.

Visuomenėje nenurimus diskusijoms dėl aukštojo mokslo reformos, Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministerija rengia viešas konsultacijas ir susitikimus su besidominčia švietimo bendruomene. Visgi, kol kas nėra ir vieno aiškaus aukštųjų mokyklų apjungimo plano. Ministerija pabandė atsakyti į dešimt aktualiausių klausimų, kurie neramina studentus dėl jų ateities.  1. Ar sumažėjus aukštųjų mokyklų nesumažės nemokamų studijų vietų? Valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinti nenumatoma.

Universitetai nebus jungiami prievarta, o pokyčius lems pati finansavimo tvarka, tvirtina Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) deleguotas premjeras Saulius Skvernelis ir partijos vadovas Ramūnas Karbauskis. „Jei mes galvojame, kad prievartiniu būdu mes galėsime administracijoms pasakyti, kiek universitetų turi likti, tai galima padaryti, bet tai nebus teisingas žingsnis.

Pertvarkius Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir sumažinus universitetų skaičių, šalyje neturėtų trūkti kvalifikuotų specialistų, pagerės jų paruošimo kokybė, sako verslo atstovai, dirbę premjero sudarytos aukštojo mokslo sistemos pertvarką rengusios darbo grupės nariai. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog būtina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, leisiančią pritraukti daugiau studentų.