bakalauro studijos

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad nemokamos bakalauro studijos turi būti užtikrintos gerai pasirengusiems stojantiesiems. „Kitą Seimo sesiją bus pateikti siūlymai dėl sutarčių su aukštosiomis mokyklomis. Yra esminis pokytis: šiandien aukštojo mokslo sistema yra finansuojama pagal ateinančių studentų skaičių. Visi tyrimai, visos analizės rodo, kad priimdami vis daugiau vis silpniau pasirengusių studentų, mes tikrai neužtikriname studijų ir mokslo kokybės.

Dirbti su vaikais, tikriausiai, galėtų ne kiekvienas, tam reikalingas pašaukimas. Visgi, jei toks yra, šis darbas gali tapti, tiesiog, malonumu ir gyvenimo būdu. Siekiant išsiaiškinti, ar ši sritis jums tinkama, apie ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogikos studijų programą mums pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto, Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programos kuratorė Silva Rupkuvienė.

Pasirinkus studijas išties svarbu ir įdomu, kaipgi gyvena absolventai, kokia jų profesinė patirtis bei karjeros planai. Ne išimtis ir Projektų vadybos studijų programa. Kauno technologijos universiteto atstovai teigia, kad šias studijas baigę studentai įgyja visapusiškas tiek teorines, tiek praktines vadybos žinias, reikalingas diegiant inovacijas bei įgyvendinant pokyčius.

Šiandieninė visuomenė ima suvokti, kad sveikata būtina rūpintis ne tik tada, kai susergama, o savimi rūpintis reikia nuolatos. Dėl šios priežasties daugelis kreipiasi į kineziterapeutus, didelį dėmesį skiria reabilitacijai, tad šių specialistų paklausa vis auga. „Ateityje kineziterapeutai bus išties paklausūs, kadangi daugėja pagyvenusių asmenų, kuriems šių specialistų pagalba bus reikalinga ne tik sveikstant po ligų, bet ir palaikant fizinę formą.

Turizmas šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių verslo sričių visame pasaulyje. Atrodo, tai šaka, kurioje niekada nenuobodu – laisvalaikio, kelionių organizavimas, ekskursijos. Taigi, kokių įgūdžių ir gebėjimų reikia, norint dirbti šį įdomų ir permainingą darbą? „Turizmo administravimas yra viena seniausių studijų programų Lietuvoje, gyvuojanti nuo 1993 metų.

Šiaulių universitetas šiais metais stojantiesiems siūlo daugiau kaip 20 bakalauro studijų programų. Taip pat šiame universitete studentams sudarytos sąlygos pasirinkti jiems įdomius dalykus, įgyti kuo daugiau tarpdisciplininių žinių. Studentai gali pasirinkti gretutines studijas, gali derinti tradicines studijas su nuotolinėmis ir kooperuotomis studijomis, kai realios užduotys atliekamos organizacijose, rinktis jungtines studijų programas su Lietuvos ir kitų šalių aukštosiomis mokyklomis.

Sutiksite, jog šiandien anglų kalba reikalinga kiekviename žingsnyje. Visgi, įdomu, ar mokantis universitete ji taip pat tokia reikalinga? Ar anglų kalbos įgūdžiai būtini net studijuojant Lietuvos universitete? Atsakymas – vienareikšmiškai taip. Literatūra, mokymosi medžiaga, paskaitos – visose šiose studijų aspektuose be šios užsienio kalbos neišsisuksime, tad kol nevėlu – susigriebkite, kad vėliau netektų patirti nuostabą keliančių netikėtumų.

Sutiksite, jog karjeros sėkmės istorijos nuolat įkvepia besiblaškančius ir motyvacijos stingančius žmones. Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventės Inesos Turovič sėkmės istorija puikus pavyzdys, kaip didelio noro, ryžto ir valios pastangomis įmanoma išpildyti savo svajones net tada, kai nesusilauki pritarimo, o tik begalės iššūkių ir klaidų. „Esu klaipėdietė ir tuo labai didžiuojuosi.

 Kokią profesiją rinktis? Kokie specialistai bus reikalingi darbo rinkai? Ar specialybė, kurią norėčiau įgyti, po kelerių metų bus paklausi? Tokie ir panašūs klausimai kasmet kirba absolventų galvose. Tačiau ar yra tokių sričių, kurioms specialybių „mados“ negalioja? Darbdaviai sako „taip“ ir pavyzdžiu pateikia finansus, tačiau pabrėžia, kad, nusprendusieji su jais sieti savo karjerą, turi labai gerai išsiaiškinti, kokie įgūdžiai darbdaviams yra aktualiausi.

Besiruošiantiems studijuoti svarbu ne tik pasirinkti tinkamą specialybę, aukštąją mokyklą, bet ir nuspręsti, kokia studijų forma priimtiniausia – nuolatinė ar ištęstinė. Tai priklauso nuo daugelio aspektų, kaip užimtumas, darbas, finansai ir kiti svarbūs gyvenimiški veiksniai. Apie šių studijų rūšių skirtumus, privalumus bei trūkumus skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

Renkantis tiek aukštąją mokyklą, tiek specialybę, daugeliui būsimų studentų taip pat itin aktualu papulti ir į valstybės finansuojamą (VF) studijų vietą. Visgi, šių skaičius ribotas ir pasiseka ne visiems. Sėkmingai perėjus atranką į norimos profesijos studijas, tačiau patekus į valstybės nefinansuojamą (VNF) vietą daugelis sutrinka, atsisako savo svajonių specialybės ir renkasi atsarginį studijų variantą, kur už mokslą mokėti neteks. Vis dėlto, tai nėra tinkamiausia išeitis.

Lietuvoje aukštųjų mokyklų išties nemažai, jų siūlomos studijų programos taip pat dažnai viena kitai nenusileidžia. Tad kaipgi išsirinkti, kur studijuoti? Neretai būsimų studentų tai būna didelis galvos skausmas. Vieni aukštąją mokyklą renkasi pagal miestą, kiti ten, kur studijuoja draugai, tačiau į kokius aspektus išties būtina atkreipti dėmesį, siekiant vėliau išvengti nusivylimo? „Svarbiausias dalykas renkantis aukštąją mokyklą – pasidomėti, ar ši yra pripažinta studijų kokybės vertinime.

Neakademinė veikla universitete gali suteikti ne ką mažesnės naudos, kaip studijuojama profesija. Papildomi įgūdžiai, skirtingų gebėjimų tobulinimas, naujų pomėgių atradimas visada gali praversti tiek ateityje siekiant karjeros aukštumų, tiek norint atsipalaiduoti nuo studijų ir užsiimti kitokio pobūdžio veikla. „Šiaulių universitete studijuojantys studentai turi galimybę aktyviai dalyvauti ir realizuoti save studentiškose veiklose.

Visad įdomu, kaipgi baigus studijas absolventams sekasi profesiniame gyvenime, tiesa? Galbūt tai būsimiems studentams gali padėti apsispręsti, kurią aukštąją mokyklą rinktis? Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventas Laurynas Šimkus (23) pasakoja savo karjeros sėkmės istoriją, kaip blaškantis tarp kontrastingų specialybių: geodezijos ir režisūros, visgi, pasirinko teisingą kelią, kuris ir nuvedė būtent link dabartinės sėkmės.

Jau pirmosiose ugdymo įstaigose, kaip darželis ar pradinė mokykla, vaikams kalami į galvą lyčių skirtumai įvairiose pareigose, darbuose ar kituose kasdieniuose aspektuose. Ilgainiui augant kiekvieno požiūris formuojasi skirtingai, atsiranda savita gyvenimo filosofija, tačiau daugiau ar mažiau nuo mažumės kalami stereotipai galvoje išlieka.

Renkantis aukštąją mokyklą studentams svarbus ne tik studijų programos turinys, bet ir suteikiamos tarptautinių mainų galimybės. Išvykti į užsienį, praplėsti akiratį, įgyti tiek profesinės, tiek tarpkultūrinės patirties, kuri ateityje gali būti ypatingai pravarti, norėtų kiekvienas.

Gąsdina mintis, kad ateityje galite nesusirasti gerai apmokamo darbo? O gal tai, kad bergždžios darbo paieškos apkartins ateitį? Nesijaudinkite, išeitis yra. Visuomenei sparčiai žengiant į priekį informacinių technologijų (IT) specialistai, tiesiog, graibstomi, o jų paklausa kiekvienais metais tik auga. Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto siūloma informatikos studijų programa – galimybė užsitikrinti sočią ir sėkmingą ateitį.

Ne kiekvienas abiturientas, ką tik pabaigęs mokyklą, žino, kuo norėtų būti ateityje. Nepaisant to, daugelis atsitiktinai pasirenka ateities profesiją, su kuria vėliau privalo artimai „draugauti“ kelis artimiausius metus. Žinoma, taip rizikuojant vieniems pasiseka, o kitiems studijos tampa kančia.

Šiuolaikinei visuomenei sparčiai žengiant į priekį vienos profesijos nyksta, tačiau nedelsiant kuriasi ir naujos, dar negirdėtos specialybės. Dažnai būsimą studentą, dar tik besirenkantį specialybę, jau kamuoja mintys apie būsimos karjeros aukštumų galimybes.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Magistro studijas pabaigusieji arba vientisųjų studijų absolventai Lietuvoje įsidarbina greičiau nei kolegijų absolventai ir gauna didesnius nei Lietuvos vidurkis atlyginimus. Tokią išvadą rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas. Specialistai tyrė, kaip pasiskirstė absolventai Lietuvos darbo rinkoje per metus nuo studijų baigimo ir kokį atlyginimą gavo.

Žinių radijas Švietimo ir mokslo ministerijai siūlant įteisinti trejų metų bakalauro studijas vietoj dabar esamų ketverių, ministerijos viceministras Rimantas Vaitkus „Žinių radijui“ sakė, kad tokia sistema leistų pakelti aukštojo mokslo kokybę. Pasak jo, kokybę kelti leistų dalies dėstytojų atsisakymas ir atlyginimų pakėlimas likusiems.

Trečiadienį Vyriausybėje rengiamas pasitarimas dėl nemokamų bakalauro studijų galimybės. "Premjeras yra pasakęs, kad nuo 2015 metų reikėtų pereiti prie nemokamų bakalauro studijų tiems, kurie būtų tais metais priimami į bakalauro studijas", - BNS sakė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Anot jo, trečiadienį bus pateiktas galimas aukštojo mokslo finansavimo modelis.

Atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomą švietimo sistemos pertvarką, Vytauto Didžiojo universitete pakeista gretutinių studijų organizavimo tvarka. Nuo šiol visi bakalauro studijų studentai, be savo specialybės studijų, galės nemokamai rinktis ir bet kurios kitos programos gretutines studijas, teigiama VDU pranešime.