Bylos duomenimis, 2021 m. gruodžio 25 dieną, 4.30 val., Vilniuje, manydamas, kad tai yra jo draugės pažįstamas, sudavė nukentėjusiajam R. P. įvykio vietoje rasta lazda per koją.
Vyrui buvo padarytas atviras blauzdikaulio lūžis, kuris kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisme paaiškėjo daugiau šio įvykio detalių.
Susipyko su mergina
Apklaustas teisme Ernestas K. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Nurodė, jog beisbolo lazdos jis neturėjo. O lazda, kokią jis turėjo, negalima taip sulaužyti kojos. Anot jo, nukentėjusiajam koja lūžti galėjo nuo griuvimo, nes buvo slidu.
Kaltinamasis teigė, kad jis turėjo tik šaką. Tą vakarą jis susipyko su mergina. Per Kalėdas paskambino jai, atsiliepė vyras, todėl važiavo aiškintis. Pamatė ją einančią su kažkokiu vyru. Nesuprato, kad tai kitas asmuo. Jam sukilo pavydas. Kaltinamasis priėjo ir norėjo trenkti į veidą, bet nepataikė.
Jie abu nugriuvo. Tada jis trenkė lazda per kojas. Jo mergina tuo metu pabėgo. Vėliau surado ją, kalbėjosi apie valandą.
Grįždamas pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį, policiją. Nesuprato, kas įvyko, todėl nuvažiavo namo. Kitą dieną paskambino iš policijos ir pasakė, kuo jis yra kaltinamas.
Kaltinamasis dėl ieškinių nurodė, jog su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiojo R. P. civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko atlyginti 1 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Nukentėjusiojo istorija
Apklaustas kaip nukentėjusysis R. P. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Paryčiais iš gruodžio 24 į 25 d. į kiemą išvedė šuniuką, nes mama jį veda prieš išeidama į darbą.
Sutiko kaimynę. Paklausė, kur eina. Ši atsakė „ant strelkos“. Aplenkė ją ir ėjo priekyje maždaug 3 metrų atstumu. Tada iš už krūmų iššoko du vaikinai. Gavo smūgį į veidą, prarado pusiausvyrą, nugriuvo, gavo smūgį į koją.
Girdėjo kaltinamąjį sakant „s***a, opiat napilas“ (rusų kalba). Nugriuvo ant sniego, šalo rankos.
Kaltinamojo draugo prašė leisti sušilti rankas. Netoliese bendrabutyje gyvena sesuo, šliaužė iki jos. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją.
Jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Tą pačią dieną operavo koją. Į koją buvo įdėtos 2 plokštės, 13 varžtų. Jam trenkė į dešinės kojos blauzdos viršutinę dalį.
Koja gijo 3 mėnesius. Negalėjo vaikščioti, tris mėnesius teko šlapintis į stiklainį, dėl didelio reikalo šliauždavo į tualetą. Ligoninėje gulėjo tik tris dienas.
Vėliau chirurgas sakė, kad viskas sugijo, reabilitacija nereikalinga, tik reikėjo vengti sunkių krūvių. Nukentėjusysis prašė priteisti 300 eurų dėl nedarbingumo, nes po Naujųjų metų turėjo įsidarbinti. Tuo metu buvo registruotas darbo biržoje.
Mano, kad prarado pinigus, nes buvo sutarta darbo vieta. Paskambino, pasakė, kad gavo traumą, negalės dirbti. Taip pat jis sutiko su 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimu. Jau smurto akimirką vyras suprato, kad kaltinamasis jį su kažkuo supainiojo, bet buvo per vėlu.
Teismo verdiktas
Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė Ernestą K. pripažinti kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat patenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 2 373 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ši suma priteista iš kaltinamojo.
Pačiam nukentėjusiajam smurtautojas turės sumokėti 1 tūkst. eurų neturtinę ir 187 eurus turtinę žalą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nuteistasis ir jo gynėjas pasinaudojo šia teise.
Apeliacija situacijos nepakeitė
Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas R. Vanagas prašė sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę arba neskirti realaus laisvės atėmimo, t. y., bausmės vykdymą atidėti.
Apelianto teigimu, nors pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau formalus teisės aktų taikymas Ernesto K. atžvilgiu iš esmės nėra teisingas.
Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nuteistasis dirba pagal verslo liudijimą, yra gerai charakterizuojamas kolegų, todėl laikytina, kad viena nesėkmė gyvenime Ernesto K. nepadaro neigiamu visuomenės nariu.
Jis, būdamas jauno amžius, nori kuo greičiau atlyginti civilinius ieškinius, taigi teismas galėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais ir paskirti nuteistajam mažesnę bausmę.
Anot advokato, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes bei bausmės tikslus ir teisingumo principą, teismas turėjo galimybę Ernestui K. paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę siekiant, kad nuteistasis kuo greičiau grįžtų į visuomenę.
Šį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo keisti pirmos instancijos
Ką tie teismai galvoja? Ir dar pabrėžia - remiamės teismų praktika... Apgailėtina.
