Per dešimtmečius mažai kas pasikeitė teigiama kryptimi, kad seksualinį smurtą patyrę asmenys gautų reikiamą pagalbą ir būtų apsaugoti. Europos Sąjunga prisijungė prie Stambulo konvencijos – svarbios tarptautinės sutarties, ginančios moteris nuo smurto, – ir taip išplėtė kai kuriuos įsipareigojimus valstybėms narėms, kurios atsisako ją ratifikuoti.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas išreiškė savo nuomonę sakydamas, kad nenustebtų, jei lietuviai būtų paskutiniai priėmę Stambulo konvenciją.
„Labai gaila, kad mes sugaišome 10 metų, vietoje to, kad galėjome ratifikuoti ir padaryti dar daugiau, būtent nelygybės sprendimo klausimais, smurto mažinimo klausimais. Mes daug jėgų paaukojame dėl to, kad įrodytume, kad konvencijos didžioji dalis mūsų visuomenės neskaitė, tik išgirdo ir tiki tais žodžiais.
Bet visada aš bandau rasti priežastis ir visada matau, kad lietuviai visada buvo paskutiniai pagonys, tai nenustebsiu jei iš tų 6 šalių, kurios Europos Sąjungoje dar neratifikavo, lietuviai bus paskutiniai, kurie ratifikuos tą konvenciją ir tuo parodydami savo užsispyrimą ir nenorą gyventi Europos šalių šeimoje, nors senai įstoję ir nenorėdami laikytis tų taisyklių, ir bendro gyvenimo taisyklių, kurios yra turbūt reikalingos ir priimtinos visose šalyse“, – pasakojo A. Sysas.
J. Juškaitė: „Konvencijos ratifikavimas nepajudėjo iš mirties taško“
Lietuva dar 2013 metais pasirašė Stambulo konvenciją, tačiau Seimas iki šiol jos neratifikavo. Šis dokumentas įpareigoja valstybes užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje, už jį bausti ir jį panaikinti. Paprasčiau tariant, konvencija saugo moteris nuo visų formų smurto prieš jas.Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė sako, kad situacija išlieka arti mirties taško, o visuomenę skilo į dvi dalis.
„Vis dėl to konvencijos ratifikavimas nepajudėjo iš mirties taško, priešingai 2021 metais dalis politikų, religinių lyderių ir visuomeninių organizacijų įsijungė į aktyvią kompaniją nukreiptą prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, atkartodamos kitose šalyse panašius dezinformacijos kampanijų metu skleistą melagingą informaciją, įskaitant tai, kad Stambulo konvenciją galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Taip visuomenė skilo į dvi dalis. Matome priemones, kurios yra nukreiptos prieš smurtą, dabar yra sutinkamos su nepasitikėjimu ir baime, dėmesys yra fokusuojamas ne į problemos esmę, tai yra į kenčiančias nuo smurto moteris, tačiau veliantis į išvedžiojimus ir sąmokslo teorijas.
Nevyriausybinių organizaciniu požiūriu, ši situacija tęstis nebegali, smurtas prieš moteris yra per rimta problema, kad užstrigtų politiniuose ginčuose ir išvedžiojimuose“, – aiškina J. Juškaitė
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė priduria, kad bus kreiptasi į Konstitucinį teismą, tam, kad būtų įvertinta Stambulo konvencijos atitiktis Lietuvos Respublikos konstitucijai.
„Ieškant bendro sutarimo tarp skirtingų visuomenės grupių, mūsų požiūriu tik Konstitucinis teismas gali atsakyti apie ką konvencija iš tikrųjų yra.
Todėl minint Lietuvos pasirašymo dešimtmetį, grupė nevyriausybinių organizacijų, kreipsimės į Seimo pirmininkę ir Seimo narius prašydami imti iniciatyvos ir kreiptis į Konstitucinį teismą, kad būtų įvertinta Stambulo konvencijos atitiktis Lietuvos Respublikos konstitucijai“, – teigi ji.
J. Šeduikienė: „Moterys nukenčia nuo vyrų ir vyrai nukenčia nuo vyrų“
ES pagrindinių teisių agentūros 2014 metų duomenimis, fizinį ar seksualinį smurtą buvo patyrusi kas trečia moteris Europos Sąjungoje, arba 62 mln. moterų, o pusė moterų bloke, sulaukusios 15-os, buvo bent kartą patyrusios seksualinį priekabiavimą.
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė sako, kad užregistruojamų smurto atvejų prieš moteris ir mergaites kasmet siekia per 50 tūkst., o ranką linkę pakelti vyrai.
„Tendencijos iš principo nesikeičia, policija faktiškai kasmet užregistruoja 55-56 tūkst. pranešimų, tai yra maždaug kas 160 pranešimų kas dieną arba po vieną pranešimą kas 10 minučių. Tačiau tik dėl 1 iš 8 pranešimų yra pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai registruoja apie 20 tūkst. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų, tiek saugiausių, tiek vaikų, o pagalba suteikiama maždaug 14 tūkst., bet tai faktiškai tik fizinį smurtą patiriantiems asmenimis.
80 proc. yra nukentėjusių moterų ir kas yra įdomu, kad moterys nukenčia nuo vyrų, o vyrai nukenčia nuo vyrų. Tai patvirtina ir gyventojų saugumo tyrimo rezultatai, kurie buvo paviešinti praeitas metais, tačiau vis dar to fakto, kad vyksta smurtas prieš moteris mes nepripažįstame“, – vardija J. Šeduikienė.
Ką suteiktų Stambulo konvencijos ratifikavimas?
Anot moterų informacijos centro direktorė, galutinis Stambulo konvencijos ratifikavimas, aukoms užtikrintų pagalbos teikimo mechanizmą, o taip pat smurtas prieš moteris ir mergaites būtų pripažintas ir įvestas į teisinius aktus.
„Ką mums duotų ratifikavimas Stambulo konvencijos? Tai visų pirma, Lietuva galų gale pripažintų, kad smurtas prieš moteris ir mergaites bus įtvirtintas teisės aktuose, kad atsiras tokia sąvoka ir atskleis esmines smurto prieš moteris priežastis.
Tai atskleis, kad visuminėje vis dar yra paplitusi moterų ir vyrų nelygybė. Antra, iš principo kurs efektyviai vykstantį politikos formavimo, apsaugos užtrukinimo ir pagalbos paslaugų teikimo mechanizmą.
Trečia bus diegiamos efektyvios praktinės priemonės ir skiriami ištekliai taip užtikrinant smurto prieš moteris ir mergaites bei smurto artimoje aplinkoje netoleranciją. Galų gale bus vykdomos politikos, apsaugos, paslaugų bei pagalbos teikimo stebėsena.
Taigi mes raginame, ratifikuoti Stambulo konvenciją ir pripažinti, užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje prieš moteris ir mergaites“, – aiškina ji.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė dar 2013 m. birželio 7 d. Ši Konvencija – tai išsamiausia tarptautinė sutartis, kuri įpareigoja valstybes imtis sisteminių priemonių ir efektyviai kovoti su smurtu prieš moteris tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje.
Nors po Konvencijos pasirašymo jau praėjo dešimt metų, LR Seimas iki šiol jos neratifikavo. Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio bei Rytų Europos valstybėse Konvencija patyrė dezinformacijos atsakas, buvo naudojami tie patys klaidingi naratyvai.
Europos Vadovų Taryba, atstovaujanti 27 ES šalims, pareiškė, kad galutinai pritarė prisijungimui prie konvencijos.
ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos lyčių lygybės ministrė Paulina Brandberg teigė, kad šis sprendimas „rodo mūsų įsipareigojimą aktyviau kovoti su smurtu dėl lyties ir remti smurto aukas“.
Stambulo konvenciją 2011 metais parengė Europos Taryba – su ES nesusijusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija. Dokumentas įsigaliojo 2014 metais.
Konvencijoje reikalaujama, kad jį pasirašiusios šalys parengtų įstatymus, apsaugančius moteris nuo smurto, seksualinio priekabiavimo, priverstinio lytinių organų žalojimo ir priverstinės santuokos. Joje numatytos konkrečios priemonės, skirtos apsaugoti moteris migrantes ir prieglobsčio prašytojas.
Nors Europos Komisija dar 2017 metais pasiūlė, kad ES prisijungtų prie šios konvencijos, 27 valstybes vienijantis blokas to dar nėra padaręs, nes ją ratifikavo ne visos valstybės narės.
Ratifikuoti konvenciją vis dar delsia Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija, o konvenciją ratifikavusi Lenkija yra pranešusi apie ketinimus pasitraukti.
Daugelis šių šalių prieštarauja žodžio „lytis“ vartojimui tekste ir švietimo programose, įskaitant nestereotipinius lyčių vaidmenis. Kai kurie taip pat teigia, kad konvencija skatina nelegalią migraciją.
Tačiau 2021 metais ES Teisingumo Teismo sprendime teigiama, kad blokas gali ratifikuoti konvenciją svertine valstybių narių balsų dauguma, taip apeinant susilaikiusias šalis.
Tačiau tokio ratifikavimo reikšmė bus daugiausia simbolinė. Konvenciją taikytų tik valstybės institucijos ir taip pat ji būtų taikoma teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose bei prieglobsčio srityse.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad ES prisijungimas prie konvencijos siunčia stiprų signalą apie bloko pasiryžimą užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir bausti už jį.
