Teisiamųjų suole atsidūrė tos pačios Šiaulių gimnazijos moksleivės – Viktorija Lietuvninkaitė ir Viktorija Vaitiekaitytė. Nustačius, kad jos abi yra pakaltinamos, teismas žudikėms skyrė po 20 metų nelaisvės.
Vis dėl to, naujienų portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, įkalinimo įstaigoje kanibalėmis pramintos žudikės tepraleido tik apie pusę joms skirto laiko. Malonės sulaukusios žudikės šiuo metu jau mėgaujasi gyvenimu pusiaukelės namuose.
Kraupaus nusikaltimo pėdsakais
Gyvai bendramokslei galvą nupjovusios žudikės savo sielų neatvėrė nei tyrėjams, nei psichiatrams. Nusikaltimas įvykdytas dar 2011-ųjų vasarą.
Dėl pomėgio rengtis juodai „juodosiomis kanibalėmis“ pramintos 17-metės žudikės iš tos pačios Šiaulių gimnazijos – Viktorija Lietuvninkaitė ir Viktorija Vaitiekaitytė – per 3 paras buvo demaskuotos, suimtos ir prisipažino įvykdžiusios neregėto kraupumo nusikaltimą.
Žudikės taip ir nepasakė, dėl ko nužudė ir išmėsinėjo buvusią draugę. Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos moksleivė septyniolikmetė dingo 2011-ųjų liepos 14-ąją. Juodai rengtis mėgusi gimnazistė namiškiams pasakė susitarusi paplepėti su draugėmis, įšoko į juodus džinsus, ant pečių užsimetė juodą striukę ir išbėgo į gatvę.
Nesulaukę merginos grįžtančios per naktį, kitą rytą slogios nuojautos kamuojami 17-metės tėvai kreipėsi į policiją.
Juodoji trijulė
Pareigūnai išsiaiškino, kad prieš dingdama mergina telefonu bendravo su tos pačios Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos moksleivėmis iš kitos klasės – Viktorija Lietuvninkaite ir Viktorija Vaitiekaityte. Šios dvi merginos irgi mėgo rengtis juodai ir buvo neformalaus jaunimo judėjimo „Emo“ pasekėjos.
Šio judėjimo nariai diskutuoja apie gyvenimo beprasmiškumą, mirtį, klausosi atitinkamos niūrios muzikos, rengiasi juodai, tamsiomis spalvomis dažosi plaukus, mėgsta pamėkliškas tatuiruotes, vulgarius auskarus, galimai svaiginasi.
V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvninkaite išsiskyrė savo išvaizda, anot liudininkų, yra kalbėjusios apie mirtį.
Be to, skelbta, kad tarp merginų būta nesutarimų dėl vaikino iš gimnazijos, kuris iš pradžių daugiau bendravo su viena iš Viktorijų, o po to ėmė daugiau bendrauti su vėliau Viktorijų auka tapusia 17-mete.
Apklausiamos melavo
Apklausiama V. Vaitiekaitytė policininkams neneigė, kad liepos 14-ąją ji, V. Lietuvninkaitė ir 17-metė buvo susitikusios Šiauliuose, bet ramiai pareiškė, jog po susitikimo dingusioji nuėjusi į savo namus Aukštabalio gatvėje.
V. Lietuvninkaitė kažkodėl pareiškė tądien 17-metės iš viso nemačiusi ir kalbėdama sunkiai slėpė jaudulį. Policininkai jį pastebėjo, tik iš pradžių nedrįso įtarti, kad merginos iš tos pačios gimnazijos gali būti susijusios su 17-metės dingimu.
Pajutusios kriminalistų dėmesį, abi Viktorijos susimokė meluoti. Jos pareiškė manančios, kad tėvams nieko nepranešusi 17-metė galėjo išvykti į tą savaitgalį Anykščiuose vykusį sunkiojo roko muzikos festivalį „Velnio akmuo“, kiek vėliau ėmė svarstyti apie merginą pagrobti galėjusius sektos narius – satanistus.
Prisipažino motinai
Pareigūnai apklausė festivalio „Velnio akmuo“ dalyvius, ištyrinėjo Šiaulių centre prie Saulės laikrodžio aikštės, kur mėgsta rinktis jaunimas, esančių senųjų kapinių rūsius, bet niekur neužtiko nė menkiausių 17-metės pėdsakų.
Pareigūnai nutarė dar kartą iškamantinėti V. Lietuvninkaitę ir V. Vaitiekaitytę. Šiaulių miesto policijos komisariato Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistė paprašė V. Lietuvninkaitės motinos su dukra rimtai pasikalbėti apie dingusią gimnazistę.
Netrukus inspektorei paskambino V. Lietuvninkaitės motina ir pasakė, kad ji atvežanti į policiją dukrą, kuri nori prisipažinti dėl žmogžudystės.
Netrukus į kabinetą apsiverkusi motina įstūmė sutrikusią dukrą. Bijodama pažvelgti pareigūnėms į akis, sunkiai rinkdama žodžius V. Lietuvninkaitė vos girdimu balsu išstenėjo, kad 17-metė nužudyta. Tai padarė ji su savo geriausia drauge V. Vaitiekaityte, kuri šiuo metu pati išėjusi.
Nusižudyti nesiryžo
Kriminalistai nedelsdami suskubo ieškoti antros įtariamosios – V. Vaitiekaitytės, kurios mobilus telefonas buvo išjungtas. Tyrėjai susisiekė su gimnazistės motina ir, pranešę, kuo įtariama dukra, paprašė ją skubiai surasti, kol neatsitiko dar viena nelaimė.
Nujausdama bėdą motina dukterį rado jos pamėgtoje vietoje – seniai bankrutavusio batų fabriko „Elnias“ teritorijoje, ant vieno apleisto pastato stogo. Čia V. Vaitiekaitytė kiūtojo kartu su tos pačios gimnazijos mokiniu, kuriam papasakojo apie ką tik įvykdytą žmogžudystę.
Atlikusi išpažintį V. Vaitiekaitytė esą sakė šoksianti nuo stogo. Užbėgusi ant stogo motina nutempė dukrą į taksi automobilį ir pati raudodama atvežė į policiją.
Komisariate abi Viktorijos prisipažino nužudžiusios 17-metę, tačiau apie įvykį pasakojo labai nenoriai, lakoniškai, vis meluodamos arba užsisklęsdamos tyloje.
Nesubrendusios pilnametės
Idėja nužudyti bendramokslę Viktorijoms nekilo spontaniškai. Tėvai abi Viktorijas aprūpino, kuo galėdami ir nepastebėjo, kad su mergaitėmis prarado emocinį ryšį.
Abi gimnazistės namie reikalavo tėvų nesikišti į jų gyvenimą bei privatumą, savo įgeidžius pasiekdavo įvairiais būdais.
V. Lietuvninkaitė kūrė eiles apie mirtį bei nuotraukas su kraujo imitacija. V. Vaitiekaitytė gerai mokėsi ir svajojo tapti gydytoja. Gal dėl to kartą ji su V. Lietuvninkaite pradėjo kalbėti apie mirties agoniją – ar ji graži.
Netrukus viena jų namie išmėsinėjo karvės širdį, kita išskrodė gyvą varlę.
Spąstai močiutės bute
2011 m. birželį, atšilus orams, Šiaulių pietiniame mikrorajone gyvenanti V. Vaitiekaitytės močiutė išsikraustė vasaroti į sodą.
Viktorija iš karto motinai pareiškė norinti pagyventi močiutės bute, nes namie esą jai trūksta erdvės. Dukros noras buvo įvykdytas.
Liepos 14-ąją Viktorijos į butą atsiviliojo 17-metę. Tada viena jų iš nugaros tvirtai apglėbė bendramokslę, kad ji nespurdėtų, o antra perrėžė gerklę iš anksto paruoštu aštriu įrankiu.
Vėliau žudikės kūną ilgai mėsinėjo, apžiūrinėjo, tyrinėjo ir komentavo. Po to abi pernakvojo, o rytą ėmė kruopščiai plauti kraują bei mąstyti, kaip paslėpti kraupų nusikaltimą.
Ar ragavo žmogienos?
Vieną kūno gabalą vėliau policininkai rado šaldytuve. Klausiamos, ar neragavo žmogienos, Viktorijos nieko neatsakė arba ir vėl melavo.
Melavo ir tyrėjų klausiamos, kur padėjo nužudytosios 17-metės kūną. Iš pradžių Viktorijos pareiškė jo gabalus maišeliuose išmetusios į kelis šiukšlių konteinerius.
Tikrindami šią versiją kriminalistai su tarnybiniais šunimis Šiaulių rajone esančiame sąvartyne išnaršė šimtus tonų atliekų. Buvo pasitelktas net ekskavatorius, kuris perkasė poros metrų sluoksniu suslėgtas iš įvairių Šiaulių miesto vietų atvežtas šiukšles, tačiau taip ir nepavyko nieko surasti.
Vėliau jos pagaliau prisipažino, kad aukos kūno dalys išmėtytos dykynėje po aukštos įtampos elektros stulpais Aukštabalio gatvėje – visai netoli 17-metės tėvų daugiabučio.
Tyrė pusę metų
Ieškant kūno, dykynė buvo nušienauta ir tada aptikta didžioji dalis nužudytos merginos kūno dalių, sudėtų į septynis polietileninius maišus.
2011 m. rugpjūtį Viktorijos buvo išvežtos ištirti į Utenos psichiatrijos ligoninę, kur tiriami abejotinos psichikos nusikaltėliai.
2012 m. žiemą, po pusmetį trūkusio tyrimo, psichiatrų komisija pripažino, kad V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvninkaite, nors abi ir turi rimtų psichologinių problemų, puikiai suprato, ką daro, valdė savo veiksmus, todėl gali ir privalo atsakyti pagal įstatymą. Jos buvo nuteistos 20-iai metų kalėjimo.
Varyt dirbt į laukus
Kokia gali būt laisvė?
Ne vieną išėjusios nugalabys
Tokios bausmės sušiktos. Tokioms turi būti tik mirties bausmė.