Liepos 4 dieną Seimo nariai po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai. Antradienį pritarta po svarstymo. Ketvirtadienį numatyta priėmimo stadija, po kurios parlamentas kreipsis į KT.
Seimo pirmininkės teigimu, KT būtų prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
V. Čmilytės-Nielsen yra sakiusi, kad kreiptis į KT prašė ir konvencijos rėmėjai, ir jos oponentai.
„Pagrindinis klausimas, į kurį mes turime atsakinėti, ar smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje yra problema. Tai yra esminis klausimas. Ne visi tie mitai ir legendos, ne visi tie kliediesiai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, vien per paskutinius du vasaros mėnesius policija sulaukė apie 5 tūkst. pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, apie 3,5 tūkst. smurtaujančių asmenų sulaukė orderių laikinai pasišalinti iš namų.
„Bet čia tik tie, kurie kreipėsi. Už šitos sausos statistikos slepiasi tikri žmonės ir jų asmeninės tragedijos. Realybė dar blogesnė“, – sakė A. Armonaitė.
Pasak politikės, didžioji dauguma pagalbos nesikreipia, smurto faktus slepia, nedrįsta pasisakyti.
Pagal projektą, Konstitucinio Teismo būtų klausiama, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja Stambulo konvencijos normos, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT taip pat pasirašė premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
