„Tai (tyrimas – ELTA) tik dar kartą parodo, kad politikams geriau nurodyti ir šviežinti tuos biografijos faktus, kurie gali būti svarbūs. Nes anksčiau ar vėliau jie vis tiek paaiškėja“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Todėl V. Čmilytė-Nielsen ketina palaikyti ir Seimui teikiamas Rinkimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma įpareigoti politikus deklaruoti priklausomybę buvusioms Komunistų partijoms bei nurodyti jose eitas pareigas.
„Ir frakcija, ir aš pati ketinu pritarti. Manau, kad palaikymo sulauks“, – teigė ji.
„Tai svarbu, jeigu savanoriškai, kaip matome, (...) norma neveikia ir vis kažkokia informacija pasimiršta. O, atrodo, visuomenėje būtent šis faktas yra pakankamai svarbus. Tas kelias būtų įpareigoti politikus ir tuomet viskas būtų aiškiau“, – teigė ji.
Kaip pranešta anksčiau, Lietuvos archyvuose esančiuose Komunistų partijos dokumentuose aptiktos 12 dabartinių parlamentarų bylos. Apie tai antradienį paskelbė naujienų portalas 15min.lt.
Komunistų partijai priklausė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, taip pat Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Liudas Jonaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Rimantė Šalaševičiūtė , Algimantas Dumbrava.
Komunistų partijos sąrašuose rasta ir dabartinės Seimo valdančiosios daugumos atstovų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis Kęstutis Masiulis ir Algis Strelčiūnas bei Laisvės partijos frakcijos narys Artūras Žukauskas.
Visi šie politikai savo biografijose narystės Komunistų partijoje nenurodė.
