Vis tik nors nestigo gyventojų pasipiktinimo, kad prasibrauti pas gydytojus esą gali tapti dar sunkiau, mat pirmiau jie pateks pas slaugytoją, o ne šeimos gydytoją, pačios gydymo įstaigos ramina, kad eilės kaip tik sumažės.
Pagal naują tvarką, jau nuo sausio pacientus savarankiškai gali konsultuoti slaugytojai ir akušeriai. Nuo vasario mėnesio bendrosios praktikos slaugytojai bus įgalioti atlikti dar daugiau funkcijų.
Kaip portalui tv3.lt nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, nuo vasario 1 d. įsigalioję Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai suteikia bendrosios praktikos slaugytojams teisę konsultuoti pacientus teikiant pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat – skirti ir išrašyti vaistus lėtinėms ligoms gydyti, kai paciento sveikatos būklė yra stabili bei išrašyti siuntimus.
Akušeriams minėti įstatymo pakeitimai suteikia teisę konsultuoti pacientus teikiant pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išrašyti siuntimus.
Jau teikia savarankiškas konsultacijas
Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja slaugai Renata Šturienė patikino, kad pokyčiai labai laukiami ir leis sumažinti naštą šeimos gydytojams bei kartu eiles pas juos. Ji pasakojo, kad šiuo metu įstaigoje dirba apylinkių, bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojos, kurios turi atskirus priėmimo talonus ir konsultuoja pacientus gyvai arba nuotoliniu būdu.
„Ką jos atlieka? Pagrindinis dalykas – tam tikrų laboratorinių tyrimų prieš operacijas, diagnostinių tyrimų, medicinos pagalbos priemonių skyrimas, konsultacijos dėl prevencinių programų, imunoprofilaktikos, pacientų konsultavimas sveikos gyvensenos, sveikatos tausojimo ir išsaugojimo, lėtinių ligų valdymo klausimais.
Kita svarbi sritis yra vaistų administravimas, profilaktinis naujagimių ir vaikų sveikatos tikrinimas. Apylinkės slaugytojos dirba kartu su šeimos gydytoju ir pacientus priima gyvai bei nuotolinės konsultacijos metu. Taip pat turime atskirą kabinetą, kuriame dirba išplėstinės praktikos slaugytoja ir savarankiškai dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja“, – portalui tv3.lt aiškino ji.
Galės ne tik skirti ir pratęsti vaistus, bet ir išrašyti siuntimus
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad šiandien jų funkcijos kiek skiriasi – išplėstinės praktikos slaugytojos kompetencijos daug platesnės. Tuo metu įsigaliojus naujiems ministro įsakymams visos bendrosios praktikos slaugytojos, kurios dabar dirba su gydytojais, galės pačios atlikti papildomas funkcijas.
„Išplėstinės praktikos slaugytoja dabar visos įstaigos mastu pacientams išrašo vaistinius preparatus. Tokiu būdu mes užtikriname, kad tą dieną besikreipiantys pacientai gaus paslaugą tą pačią dieną. Galimai jie užmiršo ar dėl kitų priežasčių negalėjo prasitęsti vaistų recepto, o pas šeimos gydytoją tą dieną jie patekti negali, tad tai užtikrina išplėstinės praktikos slaugytojas.
Savarankiškai dirbanti slaugytoja tikrai gali ir tyrimus užsakyti, ir pasižiūrėti aptarnauti pacientą, atvykusį dėl aukšto kraujospūdžio, skausmų, užgulusių ausų, skirti diagnostinius laboratorinius tyrimus, nustatyti kūno masės indeksą ir t.t.
Aišku, labai laukiame ministro įsakymo, pagal kurį galėtume daug drąsiau atlikti ir kitas funkcijas – visos slaugytojos galės išrašyti ir medikamentus, teikti siuntimus, pavyzdžiui, atėjus pacientui, sergančiam cukriniu diabetu. Tada įvertinus jo būklę, diabetinės pėdos priežiūrą, ji iš karto galės užregistruoti pacientą pas slaugytoją diabetologę. Taip būtų išties užtikrinama tęstinė paslauga“, – komentavo R. Šturienė.
Pasak jos, taip pat slaugytojams turėtų atsirasti galimybė pratęsti nedarbingumą šeimos nariams, kurie slaugo savo vaikus: „Ypač virusų sezono metu būtų didelė pagalba. Iš esmės bus tam tikros aiškios indikacijos, ką ir kada galės daryti slaugytojas.“ Tiesa, nors pirminiuose planuose buvo kalbama, kad ši opcija galėtų būti, šiuo metu tokia funkcija slaugytojams nėra suteikta.
Registruotis galima ne tik paskambinus
Paklausta, kokiu būdu į polikliniką besikreipiantis pacientas nusiunčiamas būtent pas slaugytoją, o ne šeimos gydytoją, pašnekovė nurodė, kad kol kas būdas vienas – skambinti tiesiai į registratūrą.
„Registratūros darbuotojai tikrai žino mūsų įstaigoje galiojantį algoritmą ir jei mato, kad pacientui reikalingi vaistiniai preparatai, jų tęsimas, registruoja pas išplėstinės praktikos slaugytoją, jei tądien patekti pas šeimos gydytoją negali. Nuo vasario tą galės atlikti ir savarankiškai dirbančios bendrosios praktikos slaugytojos.
Ateityje, manau, atsiras ir atskiri talonai pas bendrosios praktikos slaugytoją IPR sistemoje. Bet reikės labai nemažai padirbėti ir su savo pacientais, viešinti informaciją“, – komentavo R. Šturienė.
Karoliniškių poliklinikos Slaugos administratorė Vaida Danielė savo ruožtu pasakojo, slaugytojo konsultacijai pacientai gali registruotis tiek internetu, tiek paskambinus, tiek atėjus gyvai.
„Jos darbuotojai tikrai žino mūsų įstaigoje galiojantį algoritmą ir jei mato, kad pacientui reikalingi vaistiniai preparatai, jų tęsimas, registruoja pas išplėstinės praktikos slaugytoją, jei šiandien patekti pas šeimos gydytoją negali.“
„Registruodamiesi per IPR pacientai patys gali apsispręsti, kieno – gydytojo ar slaugytojo – konsultacijos jam reikia. Skambinant į registratūrą darbuotojos turi šabloną, kada pokalbio metu gali siūlyti ir slaugytojos paslaugas.
Jei pacientui reikia vaistų pratęsimo ar pasikonsultuoti dėl jų vartojimo, pagrindinių tyrimų skyrimo, gydytojo tikrai nereikia. Jei pacientas skundžiasi pablogėjusia sveikata, jis bus rašomas tik pas gydytoją“, – pasakojo poliklinikos atstovė.
Ji pridūrė, kad slaugytojų konsultacijų tvarka įstaigoje likusi dar nuo pandemijos laikų, kada slaugytojos galėjo pratęsinėti medikamentus: „Buvome palikę jų konsultacijas pacientams prieš operacijas, imunizacijai, prevencinėms programoms. Tai kažkas kardinalaus mūsų slaugytojams nesikeičia, tik gal padaugėjo registracijos laikų.“
Eilės jau sumažėjo
R. Šturienė tvirtino, kad pacientai jau spėjo pajusti atskirų slaugytojų teikiamų konsultacijų naudą: „Išplėstinės praktikos slaugytoja yra visiškai apkrauta – pacientus priima kas 15 min. Tad srautas tikrai yra – dažniausiai kreipiasi dėl vaistų pratęsimo.“
Paklausta, ar šeimos gydytojai jau pajuto palengvėjimą dėl sumažėjusio krūvio, poliklinikos direktoriaus pavaduotoja slaugai svarstė, kad didesnį poveikį, matyt, pajus, kai galimybę pratęsti vaistų receptus gaus ir bendrosios praktikos slaugytojai.
Tuo metu Karoliniškių poliklinikos atstovė dalinosi, kad pacientai dar nelabai skuba pasinaudoti slaugytojų konsultacijomis. „Daugiau pačios slaugytojos, matydamos gydytojų priėmimus pačios imasi iniciatyvos pakonsultuoti, kai jos tą gali padaryti“, – pastebėjo V. Danielė.
Vis tik tvirtino, kad slaugytojų darbo indėlis akivaizdus – matomos jau sumažėjusios eilės: „Rudenį pradėjome tokį projektą – priėmėme išplėstinės praktikos slaugytojas. Pavyzdžiui, vieną slaugytoją priskyrėme prie trijų šeimos gydytojų ir šiandien matome rezultatus, kad pas šias tris gydytojas tikrai yra sumažėjusios eilės, nes šios slaugytojos iki šiol galėjo pratęsinėti vaistus, o didžiausią eilę ir sudaro atėjusieji dėl vaistų pratęsimo.“
Išsigando, kad nebeprieis prie gydytojo
Pašnekovės kartu ramino įsigąsdinusius gyventojus, kurie baiminosi, kad patekti pas šeimos gydytojus taps sudėtingiau, mat pirmiausia bus užrašytas konsultacijai pas slaugytoją.
„Čia svarbiausia komunikacija, pasitikėjimas ir komandinis darbas. Jei šeimos gydytojas pas jį atvykusiam pacientui pasakys, kad šiandien mes jums suteikiame paslaugas, tačiau dėl vaistų kitą kartą jus registruojame pas slaugytoją, pacientas tam pasiruoš.
Jis žinos, kad jam pratęs tų pačių vaistų receptą, gal net nereikės ateiti, tą padarys susisiekę telefonu ar, jei reikės, gyvai patikrins kraujospūdį ar kitus rodiklius dėl cukrinio diabeto ir panašiai. Bus labai aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais atvejais gali konsultuoti slaugytojas“, – pabrėžė R. Šturienė.
„Dar turi praeiti nemažai laiko, slaugytojos turi pačios įrodyti, kad pasitiki savimi, kad jų kompetencija yra aukšta. Jos pačios turi patikėti, kad gali tai daryti. O pacientų požiūris savaime keisis.“
V. Danielė neslėpė, kad nepasitikėjimo buvo ir bus: „Dar turi praeiti nemažai laiko, slaugytojos turi pačios įrodyti, kad pasitiki savimi, kad jų kompetencija yra aukšta. Jos pačios turi patikėti, kad gali tai daryti. O pacientų požiūris savaime keisis.“
Pašnekovė kartu atkreipė dėmesį, kad būtina koreguoti tokių paslaugų apmokėjimo tvarką. „Labiausiai pasigendame apmokėjimo už slaugytojų konsultacijas, pasaugų kodai yra, bet įkainoti nuliais, tad tikimės ateityje, kad jų paslaugos bus apmokamos iš ligonių kasų“, – pastebėjo ji.
Šeškinės poliklinikos atstovė tuo metu teigė, kad atskirai nuo gydytojų dirbančioms slaugytojoms skiriamas ir didesnis darbo užmokestis: „Toks, kuris jas tikrai motyvuotų dirbti savarankiškai ir prisiimti labai rimtą atsakomybę.“
Ragina įvertinti slaugytojų krūvius
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentės Aušros Volodkaitės teigimu, nors šie pokyčiai bendruomenės labai laukiami, tiek patiems slaugytojams, tiek įstaigoms dar lieka daug neaiškumų.
„Keičiami teisės aktai slaugytojams suteikiant vis daugiau kompetencijų, bet pamirštama lygiagrečiai kalbėti apie slaugytojų darbo krūvius. Pirminis variantas lyg ir buvo toks minimas, kad turėtų būti įvertinamas ir slaugytojų darbo krūvis, ir jų funkcijos labai išgryninamos – ką jos turi daryti, o ką gali padaryti ir kiti specialistai.
Tad padėdami šeimos gydytojams mažinti jų darbo apimtį, turime galvoti, kad ir slaugytojų darbo apimtys turėtų pasikeisti. Jei jie gali atlikti daugiau funkcijų ir pareigų, tai tos pareigos, kurios jiems nebūtinos, turėtų būti perkeliamos kitiems specialistams“, – kalbėjo slaugytojų atstovė.
Pasak jos, tai, be abejo, turėtų atsispindėti ir darbo užmokestyje, bet visų pirma turėtų būti ir realiai pamatuojama, ar darbuotojas per savo darbo pamainą galės viską kokybiškai atlikti.
„Turi skirti pakankamai dėmesio tiek siuntimo išrašymui, tiek vaistų pratęsimui. Tai nėra vien mechaniniai veiksmai. Juo labiau norėtųsi, kad slaugytojas galėtų turėti ir savo darbo vietą, kur galėtų bendrauti su pacientu – nesvarbu, gyvai ar telefonu. Yra įstaigų, kurios stengiasi tvarkytis šiuos dalykus, bet yra tokių, kurios yra tarsi laukime“, – pastebėjo A. Volodkaitė.
Didžiulis slaugytojų trūkumas
Ji atkreipė dėmesį ir į didžiulį slaugos darbuotojų trūkumą – norint suteikti reikšmingai daugiau paslaugų, turėtų atsirasti ir daugiau specialistų darbo rinkoje.
„Tad vėlgi tai atsiremia ir į finansavimą, ir pačių specialistų galimybę ir norą ateiti dirbti į sveikatos priežiūros įstaigą. Kai darbo krūvis smarkiai padidėja, tai ir fiziškai per sunku, ir galų gale kelia stresą, kai darbų sąrašas per vieną pamainą yra begalinis. Taip neturėtų būti“, – komentavo A. Volodkaitė.
Pašnekovė neslėpė, kad slaugytojai dažniausia dirba didesniu nei vieno etato krūviu – tą jie verčiami daryti tiek dėl didelio slaugytojų trūkumo, tačiau kartu taip jei stengiasi pasididinti darbo užmokestį:
„Pirminėje grandyje ta situacija gal kiek geresnė, nes gaunama ir savivaldybės finansinė parama, įvairioms prevencinėms programoms ir pan., bet darbo krūvis vėl gali būti sunkiai reglamentuojamas, nes kiek pacientų atvyksta, tiek jų šeimos gydytojo komanda ir priima.“
Šeimos gydytojai: didieji pokyčiai vyksta dabar
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva taip pat patikino, kad šeimos gydytojai viltingai laukia nuo vasario turinčių įsigalioti pakeitimų.
„Visi didieji pakeitimai dėl siuntimų išrašymo tvarkos, vaistų pratęsimo vyksta kaip tik dabar. Akivaizdu, kad jei jau vien slaugytojai galės pratęsti vaistus stabilios sveikatos būklės pacientams, tai stipriai pagelbės.
Taip pat akušeriai galės išduoti nedarbingumo pažymėjimą nėštumo ir gimdymo atostogoms. Tik kol kas viskas vėluoja, dar nematėme teisės aktų“, – likus dienai iki turinčių įsigalioti teisės aktų pastebėjo ji“, – komentavo šeimos gydytoja.
