Prieš gerus trejus metus į valdžią atėjęs naujas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys su komanda užsimojo iš peties – vienu metu įgyvendinti net šešias sveikatos sistemos reformas.
Pacientai ir medikai, Seimo opozicinių frakcijų nariai neskuba visų jų dėti į šuns dienas – pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos centralizavimas sulaukė absoliutaus palaikymo.
Vis tik ypač kalbėdami apie asmens sveikatos priežiūros tinklo vystymą, kitaip tariant – sveikatos paslaugų išdėstymą gyventojams, medikai įžvelgia daug skylių ir šviesios ateities nemato.
Dulkys: 2024 metai – projektų „užsukimo“ laikas
Ministras A. Dulkys ne kartą kartojo, kad vienas pagrindinių reformos tikslų, jog 80 proc. pacientams būtiniausių paslaugų būtų teikiama jų gyvenamojoje savivaldybėje – tam savivaldybių sveikatos centrai esą ir kuriami.
Jo aiškinimu, pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis.
Siekiama sukurti naują ligoninių tinklą, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą.
Kitaip sakant, būtiniausios paslaugos būtų koncentruojamos arčiau paciento namų, jis dažniau po operacijų ar kitų procedūrų dienos stacionare grįžtų į namus tą pačią dieną, ir tik sudėtingiausių paslaugų reikėtų vykti į didesnius gydymo centrus.
„Šie metai mums bus labai svarbūs tuo, kad jei antraisiais kadencijos metais tvarkėme visus pokyčius įstatymų, teisės aktų lygmenyje, kurie visi buvo patvirtinti, tretieji kadencijos metai jau buvo nutarimai Vyriausybės lygmenyje, kurie išplaukia iš tų įstatymų, tai ketvirtieji metai – konkrečių projektų užuomazgų, paraiškų teikimo.
Tai reiškia, kad savivaldybėse virs gyvenimas, jis jau yra prasidėjęs, tai yra labai konkrečių paraiškų teikimas. 2024 metai yra tie, per kuriuos galutinai išsidėlios investicijos. Nes mes dabar pirminiame etape padarėme tik preliminarų paskirstymą su prielaida, kad visos savivaldybės dalyvauja vienodu mastu. Bet kadangi ne visi dalyvauja, priima skirtingus sprendimus, tai mes atitinkamai perskirstysime iš tų, kurie planuoja mažiau, perduosime investicijų, kurie planuoja daugiau pokyčių. Tai pagrindinis 2024 m. dalykas yra projektų užsukimas“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ neseniai dėstė A. Dulkys.
Gerliakienė: tai gali nebūti sėkmingas projektas
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sutiko, kad reforma ir paslaugų organizavimo principas ant popieriaus atrodo gražiai, tačiau realybėje problemų tiek, kad nors vežimu vežk. „Šios reformos kryptys iš esmės buvo dvi. Viena jų – atsakomybę už sveikatos paslaugas perkelti savivaldybėms įkuriant sveikatos centrus. Kita kryptis – perkelti sveikatos paslaugas į pačių ligonių namus.
Tam, kad tai įvyktų, turime turėti maždaug 8 kartus daugiau slaugytojų nei dabar. Ir jos turi būti tinkamai išmokytos, paruoštos teikti paslaugas pacientų namuose. Nesvarbu, apie kokias paslaugas kalbame – ar paliatyvios slaugos, ar aktyvios slaugos paslaugas po ambulatorinių, dienos chirurgijos procedūrų. Šiandien neturime tiek personalo, kad šios paslaugos būtų teikiamos ir teikiamos kokybiškai“, – aiškino pašnekovė.
Tuo metu gydytoja pasakojo iš savo aplinkos girdinti, kad prireikus tokios paslaugos, ji geriausiu atveju bus suteikta po 2 mėnesių.
„Aišku, labai priklauso ir nuo regiono, rajono, tų sričių resursų, kiek yra gydymo įstaigų, kurios teikia tas paslaugas – viskas labai nevienodai pasiskirstę. Bet akivaizdu, kad resursų trūkumas yra labai didelis ir dėl to tai gali nebūti sėkmingas projektas“, – konstatavo A. Gerliakienė.
Kalbėdama apie savivaldybėms tenkančią atsakomybę, pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį į labai ribotus resursus:
„Ir kai reformatoriai visą atsakomybę už organizavimą, finansavimą perkelia savivaldybėms, resursai per vieną dieną ar ir pusę metų nesusikuria. Taip pat stebėjau situaciją, kaip buvo deramasi dėl sutarčių, kas į jas, kokios atsakomybės turėtų įeiti, kaip viskas turėtų funkcionuoti, tai kyla labai daug klausimų. Todėl šviesios reformos ateities visiškai nematau.“
Medikus lydi nerimas ir nežinomybė
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė antrino, kad nors jau kuriasi naujieji dariniai – savivaldybių sveikatos centrai, nežinomybės išlieka daug.
„Politiniai sprendimai priimti, o realiai niekas nieko tiksliai nežino. Ir ta nežinomybė yra didelis dalykas. Norėtųsi, kad būtų daugiau komunikacijos, bendravimo. Nors ministerija deklaruoja, kad su gydytojų bendruomene yra bendrauta ir tas daroma pastoviai, iš esmės gydytojų bendruomenė yra tik vienas trečdalis visos medikų bendruomenės, dar yra ir slaugytojai, kiti specialistai.
Kiekvienas žmogus nori žinoti, kas vyks, kaip vyks ir kad jam tikrai niekas neblogės. Galbūt daugiau žino ligonių administracijos, savivaldybės, kaip turėtų būti, bet paprasti darbuotojai irgi turi žinoti, kaip toliau atrodys jų darbas. Nors vis kalbama, kaip sutaupyti pinigų, svarbiausia yra žmogus: pirmiausia pacientas, kad jam būtų arčiau, prieinamiau, laiku gautų paslaugas ir būtų jomis patenkintas, ir darbuotojas – į tai ir turime orientuotis“, – komentavo ji.
Be to, profesinės sąjungos atstovė atkreipė dėmesį, kad toliau nesiliauja medikų išėjimai iš darbo – daug kas jų tai daro dar nesulaukę pensinio amžiaus.
„Toliau yra atleidžiami darbuotojai – personalas naudojasi situacija, vykstančia reorganizacija ir išeina. Ypač daug pasitraukia slaugytojų – daugiausiai jų išėjo ankstyvo pensinio amžiaus, nors dar galėjo likti darbo rinkoje, tad automatiškai kitiems didėja darbo, nes naujų specialistų neateina.
Tuo metu steigiant centrus, manau, tikrai nėra įvertinta pinigine išraiška, kiek reikės sumokėti išeitinėms. Be to, ne visur laikomasi ir Darbo kodekso reikalavimų, kas susiję su terminais ir kt.“, – tvirtino R. Kiršienė.
Daugiau specialistų staiga neatsiras
Tiek patys medikai, tiek ligoninių vadovai jau kurį laiką diskutuojant apie reformos reikalingumą ir galimybes ją įgyvendinti, konstatuoja, kad galima skaičiuoti ir paslaugas dėlioti, kaip nori, bet specialistų kiekis sistemoje savaime nepadidės.
„Yra didelė nežinomybė, kaip bus toliau. Daug šeimos gydytojų, gydytojų specialistų išeina į privačias gydymo įstaigas, tad valdiškas sektorius lieka su mažesniu darbuotojų kiekiu, jų trūksta. Tokių garantijų, kurias teikia privačios įstaigos, negali suteikti valdiška įstaiga, tad turime dideles žirkles, kurios su laiku tikrai ne mažėja, o didėja“, – konstatavo R. Kiršienė.
LMS valdybos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad paslaugų susitraukimo ir jau kurį laiką uždarinėjamų akušerijos, vaikų ligų, chirurgijos skyrių regionuose priežastis dvejopa.
„Viena vertus, yra demografinė padėtis, aišku, ne visuose rajonuose, bet gyventojų mažėja ir jie senėja. Kita vertus, nėra specialistų – jie negali atvažiuoti, prikurta vos ne feikinių etatų, esą kažkas atvažiuoja, vien tam, kad gydymo įstaigai būtų suteikta licencija. Jei nėra resursų, žmonių, kurie paslaugas suteiktų, gyventojai patys ieško kažkokių variantų – važiuoja į centrus, universitetines ligonines ir prašo tos paslaugos.
Bet universitetinės ligoninės turi irgi labai apibrėžtą specialistų skaičių, ten žmonės jau dirba maksimaliu krūviu ir negali aptarnauti daugiau. Mano galva, visų pirma mąstant apie reformą reikėtų įvertinti tą poreikį, kiek žmonių ir iš kur atvyksta, ir tada žiūrėti“, – svarstė A. Gerliakienė.
Tiesa, SAM ką tik pasiūlė priimti daugiau pacientų, tačiau kol turėsime paruoštus specialistus, užtruks. Be to, jokio garanto, kad jie liks dirbti šalies labui.
Trečdalis medikų – pensinio amžiaus
Pašnekovės teigimu, jau dabar kone trečdalis šiandien dirbančių medikų yra pensinio amžiaus, o jaunimas į Lietuvą nežiūri.
„Jie nenori dirbti provincijoje, regionuose, tokiomis sąlygomis, kurios siūlomos šiandien. Jiems neužtenka pasakyti, kad darysime slaugos specialybę prestižine, reikia realių veiksmų, sąlygų gerinimo, normalių atlyginimų, ne popierinio, o tikro savarankiškumo, pagarbos darbe, vertinimo. To mūsų sveikatos sistema pasiūlyti negali ir artimiausiu metu tai nenusimato. Nenusimato joks sprendimas, jokių strateginių planų, kaip pritraukti abiturientus studijuoti slaugos specialybę.
„Ypač daug pasitraukia slaugytojų – daugiausiai jų išėjo ankstyvo pensinio amžiaus, nors dar galėjo likti darbo rinkoje, tad automatiškai kitiems didėja darbo, nes naujų specialistų neateina“, – sakė R. Kiršienė.
Jaunieji rezidentai ieško vietų užsienyje ir randa, nes ten irgi didelis medikų trūkumas, slaugytojai irgi baigę mokslus iškart emigruoja. Turime tik tą dalį nusėdusią vidutinio amžiaus medikų grupę, jų yra labai mažai ir jie visų darbų čia nenudirbs. Tad jei ir toliau bus ignoruojamos šios problemos, apie kurias kalbame, turėsime labai didelį krachą sistemoje“, – kalbėjo LMS atstovė.
Tiesa, pašnekovė pasidžiaugė, kad dabar rezidentai rajonuose turės praleisti ilgesnį praktikos laiką: „Tai leidžia pamatyti, kad ten ne Viduramžiai ar kažkokios džiunglės, kad čia irgi yra žmonės ir labai daug privalumų – sutaupytas laikas, mažesni pragyvenimo kaštai – susikurti žymiai komfortiškesnį gyvenimą gyvendamas ne didmiestyje.“
Lietuva – medikų donorė kitoms šalims
Tai, kad didžiausia kliūtis sėkmingai įgyvendinant reformos gali būti slaugytojų trūkumo problema, patvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Jurgita Sejonienė.
„Nepaisant to, kad priimame mažiau slaugytojų, vis mažiau jų stoja į magistrantūrą ir vis daugiau jų planuoja emigruoti. Kaip jų pritraukti? Priemonių yra, bet, panašu, kad jos nėra efektyvios. Apie 40 proc. savivaldybių taiko pritraukimo priemones, bet tai nesulaiko žmonių periferijoje“, – prieš kurį laiką kalbėjo ji portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pasak jos, visas civilizuotas pasaulis susiduria su medikų trūkumo problema, problema tik ta, kad Lietuva šiuo atveju yra juos donuojanti šalis.
„Visuomenė senėja, sergamumas didėja, o pritraukiamų studijuoti mediciną – gydomąją mediciną ar slaugą – žmonių vis mažėja. Nes studijos trunka labai ilgai, darbas labai sudėtingas fiziškai ir emociškai, o darbo užmokestis, matyt, kad iki šiol nėra motyvuojantis. Bet negaliu sakyti, kad jis nedidėja“, – kalbėjo Seimo narė.
Savo ruožtu LMS valdybos pirmininkė neslėpdama apmaudo svarstė, kad visiška nežinia, kaip pritraukti daugiau specialistų į Lietuvą: „Nematau jokio motyvo iš trečiųjų šalių važiuoti į pas mus, nes pavažiavus 1000 km į Vakarus sąlygos yra kur kas geresnės, o ten irgi yra medikų trūkumas. Be to, kaimynams baltarusiams, ukrainiečiams lenkų kalbą išmokti gerokai lengviau nei lietuvių. Tai kas išspręs Lietuvos problemą, nežinau.“
Laukia tik pinigų, bet iš jų bus šnipštas?
Dar visai neseniai susirinkę į diskusiją kai kurie merai neslėpė, kad ši reforma kvepia tik pinigų įsisavinimu. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis kalbėjo atvirai – sveikatos centrą savivaldybė ėmėsi tik dėl to, kad būtų įsisavintos Europos Sąjungos (ES) lėšos.
„Šiandien kol kas nematome naudos dėl to centro sukūrimo, mums nėra labai aišku, kas iš to bus. Bendradarbiavimas su verslu? Taip, į mūsų centrą jungiasi 13 privačių įstaigų, kurios norės bendradarbiauti, bet tik su sąlyga, kad jos galės gauti finansavimą“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu A. Gerliakienė labai abejojo, ar finansavimas nueis ten, kur turėtų.
„Kai dalinasi pinigus, kurių dar negavo, atrodo labai juokingai ir kur bus konkrečiai panaudoti tie pinigai, taip pat neaišku, nes sąlygos turėtų būti kažkokios, o kokios – niekas nežino, jas nustato sveikatos apsaugos ministerija. Jei kuri savivaldybė neįvykdys tų sąlygų, tai finansavimo kaip ir negaus ar gaus mažiau. Juo labiau turint labai „geras“ pinigų įsisavinimo tradicijas, klausimas, ar jie pasieks ligonį, gydytoją. Labai tuo abejoju“, – be užuolankų kalbėjo LMS valdybos pirmininkė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad taip laukiamos beveik milijardo eurų investicijos gali atsisukti ir kitu galu: „2027 m. Lietuva praras dotacijas iš ES. Ir dabar įsivaizduojame, kad gausime beveik milijardą, bet tai nebus dovana, jį reikės kažkaip pagrįsti. O jei nepagrįsime, turėsime grąžinti, bet tą darysime mes, dirbantys žmones, o iš ko tą darysime? Jau dabar negalime sau, savo gydymui, pensijoms surinkti lėšų.“
Viską gali sujaukti rinkimai?
Be kita ko, ne mažiau nerimo įneša ir opozicinių politikų kalbos apie galimą reformos stabdymą, jei po Seimo rinkimų rudenį patektų į valdančiąją daugumą.
„Kaip viskas pasisuks, yra įvairių variantų. Ir dabar politiniai oponentai neslepia, kad jei laimės rinkimus, reforma tiesiog bus sustabdyta, nes jai nebuvo pasiruošta, kaip turėtų būti pasiruošta tokio masto projektams“, – sakė LMS valdybos pirmininkė.
Patys opozicinių partijų atstovai, Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) nariai neslėpė, kad su reforma toli gražu ne viskas yra gerai.
„Manome, kad reforma nėra vykusi. Tikrai nesakau, kad pokyčių nereikėjo, bet jie, matyt, nedavė tokio rezultato, kokio tikėjosi patys reformos sumanytojai. Medikų – gydytojų ir slaugytojų – ir toliau trūksta, eilės didžiulės, prieinamumo kaip ir nėra, šiais metais keisis ir pavėžėjimo sistema.
Manau, kad nėra išspręsti aktualiausi klausimai, tie, kuriuos norėta suplanuoti. Manau, kad nėra labai pavykusi reforma, o žmonėms šiandien geriau nesirgti, nes pas specialistus patekti labai sudėtinga“, – komentavo Socialdemokratų frakcijos seniūnės pavaduotoja Orinta Leiputė.
Ji priminė, kad su kolegomis jau yra kreiptasi, kad reikėtų sustabdyti reformą ir paanalizuoti, naujai įsivertinti daromus žingsnius.
„Važiuojantį traukinį, žinoma, sustabdyti labai sunku, bet ir ekspertai, vertindami reformą, sakė, kad nebuvo atlikta išankstinė situacijos analizė. Matyt, tam sutrukdė ir pokovidinė situacija, bet, manyčiau, daug dalykų reikėtų peržiūrėti būtent dėl paslaugų prieinamumo, nes ligoninių skyrių uždarymai tai yra paslaugų nutolinimas nuo gyventojų. O didžiuosiuose miestuose eilės didelės, nes pacientai suvažiuoja iš viso regiono ir miesto gyventojams yra sudėtinga patekti“, – kalbėjo SRK narė.
Seimo narys Aurelijus Veryga taip pat neslėpė pesimizmo dėl vykdomos reformos: „Kalbant apie tuos dalykus, kurie susiję su sveikatos centrų steigimu, investicijomis čia, klausimas, ne ar kažką keistume, bet ar bebus ten ką gelbėti. Dar beveik visi metai, o tie procesai gali nuvažiuoti taip toli, kad ten tiesiog nebus, ką keisti.
Nes jei išsipildys visos tos rizikos, apie ką yra įspėjama, kur ypač struktūriškai sujungtos įstaigos, kada kyla grėsmė, kad sugrius pirminė priežiūra, tai jau dabar matėme ne vieną istoriją, kur medikai išsilakstė į privatų sektorių. Jei vyks toks procesas, juos susigrąžinti iš privataus sektoriaus bus labai sudėtinga, ypač šeimos gydytojus, slaugytojus. Tad tiems, kurie ateis po šių valdančiųjų, net ir atšaukti nebus ką, viskas savaime griūva ir, panašu, kad niekas negirdi tų nuogąstavimų. O juos iš pradžių išsakė ne politikai, o šeimos gydytojai.“
