Pasak specialistų, jei ministerija panaikintų verslo liudijimus nuomotojams, dalis jų netektų ir savivaldybių taikomų lengvatų socialiai pažeidžiamų asmenų grupėms.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vilniuje sutikti praeiviai pasakoja, kad nuolat tenka susidurti su kylančiomis būsto nuomos kainomis. Vieni tai priima kaip natūralų dalyką, kiti piktinasi, kad mokesčius keliantys valdantieji esą nė kiek nepagalvoja apie paprastą žmogų:
„Nu kainos jo, žinom. Aš seniai Vilniuj gyvenu, nu tai kainos tiesiog kasmet vis labiau žavi.“
„Tikriausiai visuomet moka arba pirkėjas, arba paslaugos vartotojas, visa ta našta būna ant jo perkeliama.“
„Jeigu ta kaina bus neadekvačiai didelė užkelta arba visa ta našta perkeliama vartotojui, tai vartotojai rinksis kitus dalykus.“
„Dabar kainos ir paslaugos brangsta, tai, aš manau, tikrai žmonėms bus sunkiau. Nes ypač palyginus kainas, Vilniuje tai žinom visi, kokios yra.“
Griežtesni mokesčiai būstų nuomotojams
Siekdama didinti finansavimą gynybai Finansų ministerija svarsto dar griežčiau apmokestinti būstų nuomotojus. Tokiu atveju smulkiesiems verslininkams nebeliktų galimybės vykdyti ilgalaikę nekilnojamojo turto nuomą pagal verslo liudijimą.
„Iki šiol buvo palikta spraga, nes ilgalaikė turto nuoma nėra amatas, nėra profesija“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Jei ministerija įgyvendintų siūlomus pokyčius, verslo liudijimų ilgalaikei nekilnojamojo turto nuomai nebeliktų. Pokyčiai galiotų nuomotojams, uždirbantiems daugiau nei 20 tūkstančių eurų per metus.
„Žmonėms, kurie nuomoja ilgalaikį turtą, reikėtų turėti, na, panašiai, kaip individualią veiklą, tiesiog mokėti 15 proc. GPM, tačiau mokėti jį nuo 80 proc. gautų pajamų“, – teigia G. Skaistė.
Pasak finansų ministrės, iš būstus su verslo liudijimais nuomojančių asmenų surenkami mokesčiai iki šiol keliaudavo į savivaldybių biudžetus.
„Tai yra, na, turto valdymas, iš kurio yra gaunamos pajamos. Todėl siūloma tas pajamas paimti ir nukreipti į gynybos fondą“, – pasakoja finansų ministrė.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė tokius ministerijos svarstomus pokyčius vertina skeptiškai.
„Teisės aktus priiminėja teoretikai“, – sako D. Čibirienė.
Nuomos kainos – ne vienintelė problema
Ji teigia, kad priėmus siūlymus, visa mokestinė našta guls ne ant verslininkų, o ant gerokai mažesnes pajamas uždirbančių nuomininkų pečių.
„Gali būti tam tikros situacijos, kuriose jau kaip ir sutartyje yra užprogramuotas tas dalykas, kad jeigu padidėja mokesčiai, tai tau ir didėja nuomos mokestis“, – kalba LBAA prezidentė.
„Kainas rinkoje vis tiek nustato rinka. Ar keliais eurais daugiau būtų sumokama mokesčių, ar keliais eurais mažiau, matyt, situacijos esmingai rinkoje nepakeistų“, – aiškina finansų ministrė Skaistė.
Pasak buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės, kylančios nuomos kainos – ne vienintelė problema.
„Panaikinus verslo liudijimą nuomai, mes automatiškai pasakome, kad naikiname visas lengvatas socialiai pažeidžiamom asmenų grupėm“, – teigia D. Čibirienė.
„Tai yra, visgi, turto nuoma, kaip turto valdymo būdas, turėtų būti apmokestinama tolygiai, kaip ir kiti turto valdymo vienetai“, – tikina G. Skaistė.
Visgi buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė pabrėžia, kad labiausiai tikėtina, jog gyventojai pokyčius pajus tik 2026 metais.
„Dabar jiems reikės mokėti visai kitokius mokesčius, tai jiems bus didelis nustebimas“, – sako LBAA prezidentė Čibirienė.
Siekdama surinkti papildomų lėšų gynybai Finansų ministerija siūlo vienu procentiniu punktu didinti pelno mokestį, akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui, taip pat įvesti mokestį daliai draudimo sutarčių.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.