„Žiemos nebuvo, todėl nieko kito tikėtis nereikia. Šiemet nei viena erkė neįšalo, todėl jų šiemet yra kur kas daugiau nei buvo. Vaikščiodamas vis purčiau kojas, todėl nuotraukoje nesimato tikrojo prikibusių erkių skaičiaus. Realus skaičius būtų 200-300 erkių vos per valandą pasivaikščiojimo.
Svarbu paminėti, kad žmogui pavojingų miškinių erkių pasitaikė daug mažiau. Jų santykis lyginant su pievinėmis buvo tik 1:10“, – sakė biologas E. Paplauskis.
Pašnekovas priminė, kad pievinės erkės rečiau puola žmogų ar platina erkinį encefalitą.
„Pievinės erkės yra didelės, jos žymiai greičiau pamatomos ir lengva jas nurinkti. Be to, mažai atvejų, kad jos siurbtųsi į žmogų ir jos žymiai mažiau platina ligų. Tačiau gali apkrėsti šunis jiems itin pavojinga babioze“, – sakė E. Paplauskis.
Biologas mano, kad greičiausiai šios pievinės erkės dėl savo unikalios savybės, leidžiančios joms ilgai išbūti po vandeniu, galėjo tykoti bebrų, o Gargždų karjero pakrantėje bebrų apstu.
Daugiau apie šalyje siaučiančias erkes žiūrėkite TV3 reportaže:
Žmoginės erkės platina pavojingas ligas, tokias kaip erkinis encefalitas (EE) ir Laimo liga (LL).
„Žmonės net lenda į rezervatus ir lenda į erkių židinius. Ten yra briedžiai, stirnos, pelės, pelėnai, paukščiai – labai daug gamtos ir erkėms čia yra ką veikti. Žmonės net pažeidinėja įstatymą ir lenda į rezervatą“, – sakė E. Paplauskis.
Biologas priminė žmonėms, kad geriau į gamtą eiti su šviesiais rūbais, nes tuomet geriau matosi erkės, prieš einant galima pasitepti su eteriniais aliejais, kurie atbaido erkes, kaip ir arbatmedžio aliejus. Po pasivaikščiojimo reikėtų nueiti į dušą ir pasitikrinti, ar nėra erkių.
„Žmonėms nereikėtų gyventi baimėje ir siaube. Nereikėtų įsileisti panikos ir emocijų. Žmonės tikrai turėtų eiti į gamtą ir kuo daugiau laiko joje praleistų, tačiau svarbu eiti protingai. Erkių visada buvo ir bus.
Žvejai, kurie eina žvejoti, visi žino, kad einant per laukines nešienautas pievas, kur aplink yra žvėrių, visi aplimpa erkėmis. Šunis eisite vedžioti į nenušienautą pievelę. Tai visur bus pilna – debesys erkių.
Aš esu pasiskiepijęs, tikiuosi, kad dauguma žmonių taip pat yra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito“, – sakė pašnekovas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito (EE). ULAC duomenimis, 2019 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvoje registruota apie 700 EE atvejų, kai kasmet vidutiniškai suserga 470 asmenų.
Didžiausias sergamumas stebimas 40–80 m. amžiaus grupėje, trečdalį visų susirgusių sudaro pensininkai ir bedarbiai. Kasmet nuo EE miršta 2–3 asmenys. 2019 m. iki lapkričio mėn. registruoti šeši atvejai, mirusiųjų vidutinis amžius – 72 m., visi buvo nepasiskiepiję.
Erkės išplitusios visose apskrityse, todėl rizika susirgti Lietuvoje yra didelė. Specifinio antivirusinio gydymo nuo EE nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia apsaugos nuo EE priemonė žmonėms, gyvenantiems endeminėse vietose, profesinės rizikos asmenims ir keliaujantiems į endemines zonas. Imunitetui nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Šiuo metu Lietuvos valstybė šių skiepų – nefinansuoja.
Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Lietuvoje Laimo liga kasmet vidutiniškai suserga 2600 asmenų. 2019 m. sergamumas šia liga padidėjo ir preliminariai bus registruota virš 3000 atvejų.
Efektyvi prevencinė priemonė – individuali asmens apsauga. LL sukelia įvairių žmogaus organizmo sistemų sutrikimus, yra gydoma antibiotikais. Imunitetas nesusiformuoja persirgus simptomine ar besimptomine klinikine forma. Jei liga nediagnozuojama ankstyvoje stadijoje arba neteisingai diagnozuojama, gali išsivystyti sunkios neurologinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos.
