biologas

Lietuvos pajūryje vis dažniau pastebima turistų aptinkamų medūzų, tačiau daugelis nežino, kad jų negalima nei mėtyti, nei plėšyti. Pastebima, kad medūzų kiekis krante vis auga. Medūzos – dažni svečiai pajūryje „Medūzos ne vien egzotika. Lietuvos pajūrio lankytojai dažnokai nustemba, kuomet paplūdimyje pamato egzotika laikomą medūzą! Į mūsų šalį užklysta tik vienos rūšies medūza - ausytoji medūza (lot.

Vakar išėjęs pasimėgauti jūros ošimu bei pasivaikščioti krantu, Palangiškis Nedas paplūdimyje, ant jūros kranto pamatė tai, ko tikrai nesitikėjo išvysti – ant smėlio palei jūra gulintį ruonį. Vyras pasidalino jo nuotrauka vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, teigdamas, jog ruoniui reikia pagalbos, o tokių nuotraukų šioje grupėje buvo ne viena. Žmonės susirūpino, kaip padėti vargšui gyvūnui.

Į Baltijos jūrą iškeliavo dešimt naujajame Jūrų muziejaus reabilitacijos centre išslaugytų ruoniukų. Juos nusilpusius bangos išmetė į krantą, tad biologai mažyliais rūpinosi, o sustiprėjusius paleido. Tai – pirmoji šio centro ruoniukų laida. Biologai pastebi, kad nors jiems patiems darbo padaugėjo, ruoniukams ten labai patiko. Pirmoji Jūrų muziejaus reabilitacijos centro ruoniukų laida ruošiasi išleistuvėms.

Praėjusį ketvirtadienį į Baltijos jūrą paleistos paskutinės dvi Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų pernai išgelbėtos ruonių jauniklės. Atsisveikinti su ruoniukėmis jų prižiūrėtojams nebuvo sunku, o muziejaus biologų komanda jau ruošiasi priimti naujuosius „pacientus“. Jie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, prie kurio statybų prisidėjo ir „Lidl“ prekybos tinklo pirkėjai.

Daugelis iš mūsų yra susidūręs su neprašytais svečiais namuose – tarakonais, kurie paprastai įsisuka tarp buitinių šiukšlių. Kaip juos išnaikinti ir kokios priemonės veiksmingiausios kovojant su jais, pasakoja biologas Gerardas Paškevičius. Pasak pašnekovo, kad namuose atsirastų tarakonų, būtinos tam tikros sąlygos. „Turi būti šilta, drėgna, tamsu ir daug ėdesio. Ėdesys jiems – trupiniai, maisto likučiai, šiukšlės, įvairios žievelės.

Į naujienų portalą kreipėsi skaitytojas kėdainiškis Edvinas, kuris nori įspėti kitus dėl pavojingo augalo, skaudžiai nudeginusio jo tėčio odą. Kas tai per augalas, k ir kaip elgtis įvykus tokiam nelaimingam atsitikimui, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas Lukas Petrulaitis. Kėdainiškis Edvinas pasakoja, kad tėtis odą nusidegino pjaudamas žolę Nemirsetoje. Po šio įvykio vyro būklė buvo sudėtinga, todėl jam prireikė ir medikų pagalbos.

Lietuviams suplūdus į miškus grybauti ar uogauti, specialistai įspėja, kad ne visos miške augančios gėrybės yra valgomos. Svarbu žinoti, kad neretai nuodingi gali būti ne tik grybai, bet ir uogos.   Paragavus kai kurių uogų galima stipriai apsinuodyti, o didesnis jų kiekis neretai būna mirtinas. Apie tai, kokias nuodingas uogas lengva supainioti su tinkamomis vartoti, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas Lukas Petrulaitis.

Lietuvos jūrų muziejuje – pulkas naujokų. Kai pašaliniai nemato, prie vandens pratinasi ir tyrele mėgaujasi keturi išsekę ruonių mažyliai. Vos savaitės amžiaus ruoniukus Baltija išmetė prie Lietuvos krantų, tad dabar muziejaus biologai jais rūpinasi, kad sustiprėjusius mažylius galėtų išleisti į savarankišką gyvenimą. Filmavimo kameros dėmesiu nepatenkinti piktinasi ruonių jaunikliai. Dvejose voniose jų ketvertas. Visi Lietuvos jūrų muziejaus naujokai.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir aukų tykančios erkės. Biologas Erlandas Paplauskis po pasivaikščiojimo Gargždų karjere užfiksavo erkėmis aplipusias kojas. Pasak jo, per valandą laiko kojas aplipo šimtai erkių. Šaltos žiemos šiemet nebuvo, todėl erkės neįšalo ir ištisomis kolonijomis jos eina ieškoti aukų. „Žiemos nebuvo, todėl nieko kito tikėtis nereikia. Šiemet nei viena erkė neįšalo, todėl jų šiemet yra kur kas daugiau nei buvo.

Neeilinė Anykščių mero biologo Sigito Obelevičiaus aistra – retų net į Raudonają knygą įtrauktų augalų kolekcionavimas ir auginimas. Traupio miestelyje šalia mokyklos tikrą retenybių sodą įkūręs vyras puoselėja ištisą botanikos lobyną. Laukinės gamtos sąlygomis čia tarpsta ir augalai iš Afrikos, vaisius veda ir nykštukinė obelis iš Kinijos ir vienetinis klevas.

Bene labiausiai paplitusios sodinės juodosios skruzdėlės po žiemos miego aktyviai ieško maisto gyventojų namuose – pavienės darbininkės randamos ir lovoje. Jei skruzdėlės įsiveržė į namus, kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja gintis. „Nusiskundimų dėl skruzdėlių namuose gauname kiekvieną dieną.

Odeta Vasiliauskaitė, LRT radijas, LRT.lt Eidamas 97-uosius metus Jungtinių Valstijų Boulderio mieste mirė biologas profesorius Martynas Yčas. Jis buvo vienas iš dvidešimties pasaulio mokslininkų klubo, kuriam priklausė nemažai Nobelio premijos laureatų, narių. Žymiausias Yčo mokslinis veikalas – monografija „Biologinis kodas“, išversta į daugelį kalbų. M. Yčas ir kitas mokslininkas Georgas Gamovas buvo visavertės–sisteminės bioinformatikos pradininkai.