Botanikos sode įvairiaspalvius žiedus jau išskleidė ankstyvosios tulpės. Ir nors lankytojai jų nemato, mat įstaiga neveikia dėl karantino, vargu ar galėtų grožėtis, jei jo ir nebūtų. Mat įspūdingą tulpių grožį slepia apsauginis tinklas. Jį darbuotojai žurnalistams atidengia tik trumpam, kad pavyktų įamžinti žiedus.
Gėlės žydi, nuėsti augalai – matyti tos nukandžiotos tulpės. Tačiau greit ir vėl skuba užtiesti, taip tulpės saugomos nuo žvėrių. Sako, jei gėlių lysves paliktų atviras – rytą žiedų nebūtų nė ženklo, mat į išskirtinę bemaž 400 veislių tulpių kolekciją, kuria itin didžiuojasi VDU Botanikos sodas, įniko… stirnos. Sodo teritorija didelė – beveik pusšimtis hektarų, tad šioms švelniakailėms tikrai yra kur pasislėpti. Štai vaizdo stebėjimo kamerų įamžintas jų visas būrys, sodo pakraštyje kramsnojantis žolę ir krūmus.
„Čia joms yra ideali vieta gyventi, veistis. Yra pašaro, įvairų augalų, žolė, yra kur atsigerti ir, matyt, ta vietinė stirnų populiacija pasiekė tokį piką, kad pradėjo mums akivaizdžiai kenkti, kenkti mūsų kolekcijoms“, – sako kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Sulindę pro tvorą dienomis stirnos laikosi krūmynuose, o kai darbuotojai užveria vartus, traukia prie augalų lysvių. Šiemet jos tiesiog nusiaubė sodą. Štai darbuotojai mobiliaisiais telefonais rytą fiksuoja iš tulpių lysvių šuoliais sprunkančias greitakojes.
„Buvo daug veislikių po kelis svogūnėlius, tai jos taip iškasė, kad praktiškai nieko neliko. Liko tik mažas daigelytis. Svogūnėlio, va, matot, kiek pakasiau čia nieko nebėra – viską iškasė. Jos suėda su visu svogūnėliu, su visu daugeliu iki pat šaknų“, – pasakoja botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.
Specialistai sako, kad nuostoliai milžiniški. Skaičiuojama, kad šiemet jau nepražys bemaž pusė visos tulpių kolekcijos, pasekmės jausis dar kelerius metus
„Kitąmet mes nebeturėsim, net jei pavyks tas stirna išgaudyti, tokios gražios kolekcijos, kur vienos veislės po kelis šimtus augalų ir kur čia būdavo kilimai tulpių kiekvieną pavasarį – jau nebeturėsim“, – teigia A. Balsevičius.
Mėnesiai darbo, noras sukurti žiedais besimainančią gėlių ir krūmų oazę nuėjo perniek. Lysvėse boluoja tik agroplėvelės skutai ir išraustos gilios duobės
„Dar jei nukanda, tai dar kažkiek vaikučių užauga, smulku aišku… Du tris metus reikia atsigauti tas tulpeles, bet kai čia šitaip“, – kalbėjo R. Maršelienė.
Tikimasi, kad bent dalį giliau žemėse pasislėpusių gėlių svogūnėlių pavyks išsaugoti, tačiau ar jie turės jėgų kitąmet sukrauti žiedus – abejojama.
Darbuotojai sako išbandę daug ką – tveria ir tvoras, bet jas išlaužius vėjui, stirnos sulenda vidun. Augalus purškia, barsto kraujo miltus, kuria ir savadarbes priemones, kad tik atbaidytų stirnas, bet joms nė motais-baikštūs gyvūnai tik skardinių tarškesio kiek prisibijo
Rita Maršelienė rodo ir kitus augalus – stirnos šlamščia kone viską, kas pasitaiko jų kely – nuėstos tujos ir puskapirasiai, bergenijos, astilbės, su žeme sulygintos ir ūgtelėję vienadienės
Botanikos sodo augalus stirnos pamažu niokoja jau kelerius metus, o šiemet jų banda gerokai išaugo.
„Įvairiais mūsų skaičiavimais, kad yra ne mažiau kaip 15 – 20 stirnų. Banda išdidėjo, plius šiemet žiemos, arba galima sakyt kad žiemos praktiškai nebuvo, tai nebuvo užsnigę, nei užšalę, tai jos puikiausiai jos galėjo smaguriauti mūsų augalais Botanikos sode“, – sako Botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis.
Tad dabar ieškoma būdų, kaip stirnas saugiai perkelti į kitą teritoriją. Greičiausiai jos bus įkurdintos Radviliškio rajone– kur plyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslui ir mokymui skirti plotai.
