gamta

„Maisto kelias“ tęsia keliones po Lietuvą, o laidos vedėjai atsidūrė Birštone – mieste, kuris garsėja ne tik savo mineraliniu vandeniu, bet ir unikaliu sveikatinimusi. Ir kur dar galėtų prasidėti pažintis su Birštonu, jei ne Kneipo sode – gamtos apsuptyje įkurtoje sveikatingumo oazėje? Mineraliniame vandenyje marinuoto šamo iešmeliai, refleksoterapijos takai ir „gandro žingsniu“ per šaltas voneles – taip prasidėjo „Maisto kelias“ kelionė Birštone.

 Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė svarbią informaciją, susijusią su laukinių paukščių apsauga. Pastaruoju metu pastebima vis daugiau atvejų, kai saugomi paukščiai pakliūva į neteisėtai įrengtus spąstus vandens telkiniuose. Tokia veikla ne tik kelia pavojų gyvūnams, bet ir pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus.

Atidžiau pažvelgus į ąžuolo lapus, ant jų galima pastebėti neįprastus darinius – žalsvus, gelsvus ar rausvus gumbus, primenančius nedidelius obuoliukus. Ne vienam tai pamačius natūraliai kyla klausimas: kas tai? Nežinant pirmiausia į galvą šaunanti mintis, kad medis serga ir tai – ligos ar kenkėjų palikti pėdsakai. Tačiau tiesa visai kitokia – šie dariniai ne tik nekenkia, bet ir yra vieta, kur vystosi nauja gyvybė.

Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie tai, kad kai kurie gandrai jau pradeda palikti Lietuvą ir keliauja į šiltus kraštus. Vis tik nors lietuviai išgyvena dėl šio reiškinio, ar tikrai toks gandrų išskridimo laikas yra neįprastas gamtoje? Pastarosiomis dienomis tautiečiai dalijosi įrašais apie tai, kad gandrai jau palieka Lietuvą.

Lietus ir saulė – pačios tinkamiausios sąlygos grybams miške dygti, dėl to šiuo metu lietuviai iš miškų grįžta pilnais kibirais. Grybautojai džiaugiasi – vasara puiki pomėgiui realizuoti. Lietuvos grybautojai sutiko pasidalinti savo pintinių ir kibirų turiniu su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Ne vieni iš jų džiaugėsi – miškas apdovanojo gausiai. Gedimino atostogos – miške su baravykais Pirmasis, kuris sutiko pasidalinti savo radiniais, buvo Gediminas.

Rugpjūčio viduryje danguje nušvis vienas ryškiausių astronominių metų įvykių – Perseidų meteorų lietus, kuris savo piką pasieks jau šiąnakt. Nors šiemet jo kulminaciją temdys rugpjūčio pilnatis, žvaigždžių mylėtojai vis tiek galės išvysti įspūdingus krentančių žvaigždžių blyksnius, jei pasirinks tinkamą laiką ir vietą, rašo BBC.

Gamtininkas, fotografas Marius Čepulis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame paneigia gajus mitus apie gandrų išskridimo datas ir papročius. Jis pastebi, kad daugelis žmonių vis dar remiasi kalendoriaus žymomis, nors paukščiai jų neseka – jie vadovaujasi gamtos ritmu. Pasak M. Čepulio, gandrų migracijos pradžia ir pikas priklauso nuo perėjimo pradžios laiko bei oro sąlygų, todėl išskridimo datos kasmet gali skirtis.

Siekiant sustabdyti Ignalinos rajono Gervelės pelkės nykimą ir atkurti natūralią jos būklę, parengtas pelkės gamtotvarkos planas, kaip užtikrinti ilgalaikę šios teritorijos apsaugą.

Žvejyba vasarą daugeliui tampa ne tik hobiu, bet ir proga pabūti gamtoje, atsipalaiduoti bei pagauti įspūdingą laimikį. Tačiau net ir maloniausios veiklos metu svarbu nepamiršti taisyklių. Aplinkos apsaugos departamentas „Facebook“ įraše įspėja žvejus apie svarbius žvejybos reikalavimus rugpjūčio mėnesį. Galioja tam tikri draudimai Įraše primenama, kad vis dar draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius, taip pat visus metus galioja draudimas ungurių žvejybai Kuršių mariose.

Gireišių kaime, Panemunėlio seniūnijoje, prie pat pagrindinio kelio posūkio į Salas, važiuojant nuo Panemunėlio žiedo Kupiškio link, įvyko skaudi gamtinė nelaimė – sugriuvo senas, daugelį dešimtmečių gyvavęs gandralizdis. Jis, kartu su jį laikiusiu stulpu, nuvirto į pievą, palikdamas be namų šią vasarą čia perėjusius gandrus – patelę ir du jauniklius. Šis gandralizdis buvo žinomas ne tik vietos gyventojams, bet ir pravažiuojantiems – stovi jis matomoje vietoje, greta kelio.

Liepos pradžioje patikrinus žinomas juodųjų gandrų lizdavietes Neries regioniniame parke visuose trijuose lizduose rasta po du gandrų jauniklius. Vieni jau kiek ūgtelėję, kiti dar visai maži, pasipuošę baltomis pankiškomis šukuosenomis.

Ketvirtadienio vakarą socialiniuose tinkluose pasirodė Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio įrašas apie įspūdingą baravykų laimikį. Dar daugiau šių grybų pririnko alytiškis verslininkas Gediminas Jegelevičius. Nors grybavo atskirai, jų patirtys buvo panašios: sugrįžus namo, teko ne tik tvarkyti surinktus grybus, bet ir atsakinėti į gausybę skambučių. Vienas klausimas kartojosi ypač dažnai – kur radai? Portalo AlytusPlius.

Šiuo metu visi lietuviai jau skuba į miškus, o jų radiniai gamtoje džiugina. Praėjusiomis savaitėmis buvo galima išvysti stulbinančius kiekius pririnktų voveraičių, o jau šią savaitę vis daugiau aptinkama grybų karalių – baravykų. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su grybautojais, kurie savo radinių nuotraukomis dalijosi socialiniuose tinkluose. Jie sutiko pasidalinti radinių nuotraukomis.

Šiuo laikotarpiu dažniausiai lietuviai dalijasi nuotraukomis, kad iš miško parsineša grybų ir uogų. Vis tik prieš kelias dienas pasivaikščioti po Plungės rajono miškus išėjęs Vladas aptiko tokį radinį, kurio galėtų pavydėti ne vienas. Žemaitijos miškuose vaikštinėjęs Vladas rado ne tik grybų, bet ir du didžiulius ragus. Ant vieno iš jų buvo galima matyti penkias atšakas, ant kito – keturias.

Visai neseniai Lazdijų rajone pirmą kartą buvo aptikta saugoma ir reta augalo rūšis – Borbašo gvazdikas. Pranešama, kad radavietėje surasta 50 augalų. Šis radinys ne tik nustebino, bet ir nudžiugino specialistus, nes toks čia jis – pirmas ir vienintelis. Išskirtinis radinys Socialiniame tinkle „Facebook“ žinia apie Borbašo gvazdiko aptikimą pasidalijo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Jie rašė, kad tai – reikšmingas atradimas.

Turbūt ne vienas patvirtintų, kad šią vasarą ypatingai dažnai yra susiduriama su žaibais ir perkūnija. Vienas iš to padarinių – išlaužyti medžiai, kurie dažnai tampa žaibų taikiniu. Praėjusią savaitę orai Lietuvoje nelepino – miestus tvindė liūtys, trankėsi perkūnijos ir pasirodė žaibai. Vienas jų Tauragės rajone trenkė tiesiai į medį – pamatykite, kaip jis atrodo.

Praėjusią savaitę vyravę permainingi orai leido pasigrožėti įspūdinga gamtos didybe. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti stulbinantys vaizdai iš Palangos – čia užfiksuotas kvapą gniaužiantis šelfinis debesis. Penktadienio vakarą virš pajūrio pasirodęs akį traukiantis debesis sukėlė ne tik internautų smalsumą, bet patraukė ir „Facebook“ puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ meteorologo Gyčio Valaikos akis.

Keliauti į mišką pasibūti gamtoje ir pagrybauti – vienas mėgstamiausių lietuvių užsiėmimų. Ne vienas jau dalijasi savo pririnktų grybų nuotraukomis, tačiau net ir aistringiems grybautojams svarbu prisiminti, kad ne visus grybus patartina rinkti miške, nes pasekmės gali būti liūdnos. Savo žiniomis apie šiuo metu Lietuvoje augančius nuodingus grybus sutiko pasidalinti gamtininkas Deividas Makavičius. Jis pasakojo, kad tokių rūšių mūsų šalyje – ne viena.

Nors vieni lietuviai skundžiasi permainingais orais, vis tik grybautojai ploja rankomis, nes tokie orai tinkami grybų dygimui ir augimui. Lietuviai dalijasi grybų pilnų kibirų ir pintinių nuotraukomis ir atskleidžia, kur jų randa – štai Ramunė jų prisirinko net 42 kilogramus. Įvairiose grybautojus vienijančiose „Facebook“ grupėse galima pamatyti daugybę nuotraukų su pilnais krepšiais voveraičių. Kol vieni rodo šias nuotraukas – kiti žavisi grybautojų lobiais.

Aplinkos ministerija atkreipia gyventojų dėmesį į ličio baterijų rūšiavimą – šios rūšies baterijos, vis dažniau naudojamos kasdieniuose daiktuose, turi būti renkamos ir tvarkomos atsakingai. Netinkamai išmestos jos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl svarbu žinoti, kokiuose prietaisuose ličio baterijos „slepiasi“ ir kaip su jomis atsakingai elgtis.

Turbūt nė vienas neabejoja, kad gamta moka nustebinti. Vienas iš tokių įrodymų pasirodė vakar Šilutės rajone, kai buvo užfiksuota susidariusi viesulo užuomazga. Šilutės rajone buvę žmonės dalijosi viesulo užuomazgos vaizdais. Užfiksavo viesulo užuomazgą Vakar, liepos 14 dieną, socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo dalijamasi viesulo vaizdais. Jie visi užfiksuoti Šilutės rajone, o meteorologas Gytis Valaika pakomentavo šį reiškinį.

Žodis „griaustinis“ kilęs iš šiauriečių griaustinio dievo Toro, garsėjusio savo gebėjimu kaldinti žaibus. O štai pagal jį galima sužinoti, už kiek kilometrų nuo jūsų trenkė žaibas. Iš esmės, griaustinis yra žaibo sukeltas garsas. Žaibas keliauja siauru oro kanalu, kuris beveik akimirksniu įkaista iki maždaug 30 tūkst. °C temperatūros, rašoma weather.metoffice.gov.uk.

Lietuvos gamta demonstruoja savo didybę – šiandien virš Alytaus pasirodė žaibo išlydžiai. Užfiksuotame vaizdo įraše vaizdai išties gniaužia kvapą – iš dangaus pasileidęs žaibas perskrodė visą dangų.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ ragina gyventojus aktyviai įsitraukti į kovą su invaziniais augalais ir prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Direkcija dalijasi svarbia informacija apie galimybę gauti finansavimą invazinių rūšių naikinimui, pabrėždama, kad nuo šiol tai gali daryti ir patys žemės savininkai.

Šiltuoju metų laiku Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai, todėl Aplinkos apsaugos departamentas parengė atmintinę, skirtą motorinių transporto priemonių vairuotojams.

Miškuose pradėjus sirpti mėlynėms, aplinkosaugininkai primena – jas galima rinkti tik rankomis, „šukų“ naudojimas yra uždraustas. Už mėlynių „šukavimą“ gresia ir nemenka bauda. Svarbiausia informacija, ką žinoti prasidėjus uogavimo sezonui, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Aplinkos apsaugos departamentas. Už mėlynių „šukų“ naudojimą gali grėsti bauda  Kaip nurodoma, „šukos“ ir brauktuvai yra nelegalūs mechaniniai įrankiai, jų naudojimas Lietuvoje yra uždraustas.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo neįprastu radiniu iš Anykščių šilelio. Darbuotojai čia užfiksavo įdomų gamtos reiškinį – ryškiai rausvą organizmą, kuris iš pirmo žvilgsnio primena grybą, bet juo tikrai nėra. Pasak specialistų, šis keistuolis – raudonasis gleivūnas – priklauso unikaliam gyvybės tipui, kuris sužadina smalsumą net ir daug mačiusiems gamtos mylėtojams.

Prie Bražuolės upelio šią vasarą – 2025 metais – sulaukta išskirtinio gamtinio įvykio: čia pražydo net 25 smulkiažiedės svilos (Neotinea ustulata), vienos rečiausių Lietuvoje augančių orchidėjų. Tai rekordinis skaičius, ypač palyginus su praėjusiais metais, kai buvo rasta tik 10 žydinčių augalų, o užpernai – vos vienas. 2023 metais žydinčių gegužraibių čia apskritai nepavyko rasti.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo netikėtu ir šiek tiek mįslingu radiniu – neįprastais svečiais prie populiarios turistinės vietos. Direkcijos darbuotojai, atvykę į Lajų taką šalia Puntuko, aptiko tai, kas nustebino ne vieną gamtos mylėtoją. Atrado sunumeruotas sraiges Įprastai šioje vietoje galima išvysti gausybę žmonių, tačiau šįkart visų dėmesį patraukė sraigės. Ir ne bet kokios – sraigės buvo sunumeruotos.

Rytoj, liepos 10 dieną, Lietuvoje bus minima ypatinga diena – 7 broliai miegantys. Liaudyje ši diena siejama su lietinguoju vasaros periodu, o senoliai jos metu stengdavosi stebėti gamtos ženklus ir nuspėti, kokie orai laukia ateityje. Ypatingos dienos metu būdavo stebimi ir spėjami orai. 7 broliai miegantys 7 broliai miegantys liaudyje siejami su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių.

Sekmadienį, liepos 6 dieną, Rokiškio rajono padangėje buvo užfiksuotas žadą atimantis dangaus reiškinys. Tai – lęšiškieji debesys, kurie dažniausiai pasirodo antroje pavasario pusėje. Šį reiškinį išvysti tokiu metu nėra visai įprasta – paprastai tai antros pavasario pusės, iki birželio mėnesio pasirodantis gamtos reiškinys, tačiau pakėlus akis į dangų, jį galite pamatyti ir vėliau.

Kai kuriems gali atrodyti, kad smagiai leisti laiką gamtoje stovyklaujant, plaukiojant, važinėjant keturračiais, ragaujant uogas, grybaujant ar šildantis prie laužo nėra joks nusikaltimas. Tačiau tam tikrais atvejais gali tekti mokėti nemenkas baudas. Tad gyventojams svarbu žinoti, ko, kur ir kada daryti negalima.

Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d. Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose. Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti atsakingiems ir laikytis pagrindinių aplinkos apsaugos taisyklių.

Ne vienas žino, kad gamtoje su gyvūnija reikia elgtis pagarbiai. Vis tik ne visi šio principo laikosi – Alytaus rajone, griaunant pastato kaminą, buvo sunaikintas gandralizdis.  Už be Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo sunaikintą gandralizdį pažeidėjas sulaukė 480 eurų baudos.  Susimokėjo triženklę sumą Socialiniame tinkle „Facebook“ Aplinkos apsaugos departamentas pasidalijo situacija, kuri nepigiai atsiėjo gandralizdžio naikintojui.

Prasidėjus vasarai daugelis prisimena ne tik karštus orus, ledus ir smagų laiką prie vandens telkinių, tačiau taip pat ir erzinančius vabzdžius – uodus, kurie gali neprastai sugadinti nuotaiką išvykoje. Vienas iš tokių vaizdų su spiečiumi uodų buvo užfiksuotas Utenoje. Parodė visiems Anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta birželio viduryje darytu įrašu, kuriame užfiksuotas spiečius uodų.

Europos Komisija (EK) penktadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) invazinių rūšių sąrašą papildyti 26 naujomis rūšimis, tarp jų – keturios Lietuvai aktualios rūšys, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, šiuo sprendimu siekiama valdyti invazinių rūšių daromą žalą biologinei įvairovei, žmonių sveikatai ir ekonomikai.   Į invazinių rūšių sąrašą įrašytos Lietuvoje augančios japoninė ir sachalininė reinutrės bei šalyje paplitę dėmėtasis elnias ir kanadinė audinė.

Vasara – tai aktyvus laukinių gyvūnų laikotarpis, kurio metu aplinkosaugininkai ragina gyventojus būti atsakingais ir su laukiniais gyvūnais elgtis pagarbiai bei atsargiai. Ypatingą dėmesį šiuo metu reikėtų skirti ne tik dažniau sutinkamiems laukinių gyvūnų jaunikliams, bet ir didesniems gyvūnams, tarp jų – ir rudiesiems lokiams, kurių pasirodymas viešose ar gyvenamosiose teritorijose pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio.

Nuo pavasario dažniausiai pušynuose pastebimi gausiai geltonai žydintys krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius). Dzūkai juos dažnai vadina zuikiakrūmiais. Vietiniai žmonės Iš jų riša net šluotas. Raginame skinti šiuos augalus, nes tai yra invazinis augalas. Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2012 m., rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.

Prieš porą savaičių Lietuvoje pradėjo plisti internautų dėmesį patraukęs įrašas, kuriame buvo galima matyti netikėtus Šilutės rajone esančiame ūkiniame pastate įsikūrusius svečius. Tai – šeši maži kukučiai, kurie pasirodė šalia įėjimo įrašo autorei vos pravėrus duris. Šis įrašas apie kukučius sulaukė gausybės reakcijų.

Kasmet Aplinkos apsaugos departamentas vykdo intensyvią saugomų teritorijų kontrolę, siekiant užtikrinti jų apsaugą ir pažeidimų prevenciją. Saugomos teritorijos, apimančios nacionalinius parkus, draustinius, rezervatus ir kitus vertingus ekosistemų tipus, yra itin svarbios dėl savo biologinės, kraštovaizdžio ir kultūrinio paveldo reikšmės. Pažeidimai šiose vietovėse gali turėti ilgalaikį ir negrįžtamą poveikį aplinkai.

Šiomis dienomis nepaliauja mirgėti naujienos apie vis užfiksuojamą Lietuvoje klaidžiojančią mešką. Ypač daug dėmesio ji sulaukė tada, kai savaitgalį buvo užfiksuota Vilniuje, ne vienas stebi, kas vyksta toliau ir koks likimas laukia laukinio gyvūno. Pateikiame jums vietų Vilniuje, kuriose buvo užfiksuota meška, žemėlapį. Pasitikrinkite, ar meška buvo užklydusi į jūsų gatvę – ši buvo užfiksuota daugybėje įvairių sostinės vietų.

Atvykus pasisvečiuoti į Biržų rajone esančią Almos Bačiulienės sodybą ne vienas jaustųsi taip, tarsi jau nukeliavęs į rojų. Įvairiaspalvė žiedų jūra, nematyti augalai ir iki tobulumo nupjauta veja – pirmasis vaizdas, pasitinkantis Almos sode. „Čia mano gyvenimas“, – trumpai sodą pristatė pašnekovė. Turbūt ne vienas žino, kad Lietuvoje galima aptikti ne vieną išpuoselėtą ir išmylėtą sodybą, o lietuviai pasižymi tikrai puikiais sodininkystės gebėjimais.

Padidėjus pranešimų skaičiui apie laukinius gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis gamtoje radus, atrodo, be tėvų likusį paukštelio ir žvėrelio jauniklį? Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad geriausiai gyvūnais ar paukšteliais pasirūpinsite jų neliesdami, neimdami. Laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti ir jiems tikrai reikia pagalbos.

Prieš kelias dienas Kėdainių rajone pasirodė įstabus reiškinys, kuris ne vieną privertė sustoti ir pakelti akis į dangų. Tai – sidabriškieji debesys, sudaryti iš smulkių snaigelių ir stebinantys savo nuolatiniu kitimu. Sidabriškuosius debesis Lietuvoje bus galima matyti iki liepos mėnesio pabaigos. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta įstabiu dangaus reiškiniu – sidabriškaisiais debesimis.

Atėjus vasarai Lietuvos gyventojai dažnai skuba išnaudoti visus jos teikiamus malonumus – nuo iškylų prie ežerų ir žygių miškuose iki deginimosi saulėje pajūryje. Šeimos gydytojas pastebi, kad lietuviams daugiausiai pavojų vasarą kyla dėl per didelio noro atsipalaiduoti.

Pastaraisiais metais gamta siunčia vis aiškesnius signalus, jog klimatas mūsų pasaulyje nenumaldomai keičiasi. Gamtos fotografas ir stebėtojas Marius Čepulis pasakoja, jog klimato kaitos padarinius galime pastebėti ir Lietuvoje – atsiranda naujos gyvūnų, parazitų rūšys, o dalis mums įprastos augalijos pradeda atsitraukti iš Lietuvos. Pokyčiai vyksta taip greitai, kad gamta nespėja prisitaikyti, o to pasekmes jaučiame kiekvienas.

Antradienį socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos, kuriose virš Lietuvos miestų užfiksuoti įspūdingi debesų dariniai, primenantys iš dangaus kyšančius apvalius gumulėlius. Kaip skelbia meteorologijos platforma „Orai ir klimatas Lietuvoje“, tai – retas reiškinys, vadinamas Mammatus debesimis, dar žinomas kaip tešmeniškieji debesys. „Paprastai tokie įspūdingi debesys rodo, kad esate netoli gęstančios arba besitraukiančios nuo jūsų audros.

Menas ir gamta visada turėjo glaudų ryšį – daugybė menininkų pripažįsta įkvėpimo besisemiantys iš gamtos. Ieškantys autentiškų patirčių šiandien vis dažniau žvalgosi ne į didžiąsias miestų koncertų sales, žinomas galerijas ir meno centrus, o dairosi įdomių renginių, vykstančių mažuose miesteliuose ar net atokiuose Varėnos miškuose.   Šį savaitgalį, šeštadienį, iš Vilniaus geležinkelio stoties į Varėną styginių kvartetas išlydės Pasakojantį traukinį.

Šių metų gegužės šalnos Lietuvoje – beprecedentės: temperatūra kai kur nukrito net iki –10 laipsnių, o šaltis laikėsi daugiau nei dvi savaites. Ūkiuose fiksuojama neva iki 90 proc. žalos, o dėl susidariusios ekstremalios situacijos Lietuva ketina kreiptis pagalbos į užsienyje esančius fondus. Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.