gamta

„Rinkos aikštės“ redakcija sulaukė kėdainietės skambučio. Skaitytoja pasakojo negalinti atsistebėti tuo, kad jos darže lapkritį ėmė ir pražydo keli uogakrūmiai. Ar tai gamtos išdaiga, o gal jau įprastas reiškinys? Ar galima sakyti, kad tam įtakos turi klimato atšilimas? Gamtininkai sako, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lapkritį sirpsta uogos „Per 60 savo gyvenimo metų tokį reiškinį matau pirmą kartą, – pasakoja ponia Rita.

Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai kaip reikiant nustebo pamatę, ką užfiksavo teritoriją filmuojančios vaizdo stebėjimo kameros – į teritoriją atklydo trys lūšys, o dvi jų užfiksavę vaizdu pasidalijo su visais. Apie netikėtus svečius atominės elektrinės teritorijoje darbuotojai pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Sulaukė netikėtų svečių Pasidalintame kadre matyti dvi lūšys – viena jų sėdi ir stebi aplinką, kita kažkur sliūkina.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras socialiniuose tinkluose primena gyventojams apie tinkamą elektronikos atliekų tvarkymą ir jų svarbą aplinkos apsaugai. Netinkamai išmestos elektrinės bei elektroninės atliekos gali kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Todėl svarbu žinoti, kur ir kaip atsakingai atsikratyti šių prietaisų.

Rudens orai dažnai būna nenuspėjami, o šie metai gamtos mėgėjams pateikia dar daugiau siurprizų. Dažnu atveju apie tolimesnį rudenį ir artėjančią žiemą mums gali pasakyti gamta. Profesorius Libertas Klimka sako, kad artėjantys rudens orai bus permainingi, tačiau ilgai užsitęsusios apie 20 laipsnių šilumos daugiau tikėtis neverta, o vietoj to vis dažnės šalnos.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra rado žmonių paliktas atliekas. Vyras atvirauja: „Tai ne pirmas kartas.“ Kazlų Rūdos savivaldybėje esantis miškas, galintis būti švaria ir ramia gamtos prieglobsčio vieta, vėl tapo žmonių aplaidumo liudijimu.

Molėtų rajone, Kraujaleidžių kaime slampinėja keistas svečias – strutis, kuris nežinia iš kur čia atsirado. Apie netikėtą atklydėlį kaime pranešusi Molėtų rajono savivaldybė ieško stručio savininkų, mat tokiais atvejais net specialistai mažai kuo gali padėti.

Praėjusią savaitę Ilona išėjo pasivaikščioti į Klaipėdos rajone, Giruliuose esantį mišką. Bevaikščiodama gamtoje moteris aptiko neįprastą radinį – tarsi nedidelėmis kerpėmis apaugusį grybą. Šia nuotrauka moteris pasidalijo „Facebook“ grupėje pavadinimu „Miško radiniai“. Šioje grupėje smalsuoliai dalijasi įvairiomis savo miške surastų radinių nuotraukomis. Nuotraukoje galima matyti nedidelį, tarsi kerpėmis apaugusį grybą, kuris slepiasi tarp aplinkos žalumos.

Šiuo metu daugelis besimėgaudami dar šiltais orais keliauja pasibūti į gamtą. Ten galima aptikti sužeistų laukinių gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba, dėl to gamtininkai praneša, ką svarbu žinoti norint padėti sužeistajam.  Aplinkos apsaugos departamentas dalijasi, kaip tinkamai pasielgti pamačius sužeistą laukinį gyvūną.

Gailiuose jau ne vienerius metus kalbama apie socializacijos centrą, kuriame turėtų būti apgyvendinti vaikai. Nuo pat pradžių strigę darbai atlikti, įranga yra, viskas paruošta už daugiau nei pusantro milijono eurų, tačiau vaikų ten įkeldinti niekas neskuba.  Paprastai vaikų socializacijos centrai yra įkurdinami vaikams, kurie teismo nutarimais padaro nusikaltimų ir yra siunčiami į juos teismo sprendimu.

Daržininkų siaubas. Neišrankus maistui. Galintis sunaikinti visą derlių ir daryti ženklų neigiamą poveikį aplinkai. Kas? Tai invazinis kenkėjas – ispaninis arionas. Kur jis paplitęs Alytuje, domėjosi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorius, biomedicinos mokslų daktaras Žydrūnas Preikša ir miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai.

Šiemet 19 Lietuvos jūrų muziejaus slaugytų ruoniukų paleisti atgal į Baltijos jūrą. Siekiant išvengti pakrantės žvejų tinklų visi ruoniai su palydoviniais siųstuvais paleisti juos nuplukdžius laivu 20 kilometrų į jūrą. Tolsta nuo Lietuvos kranto „Deja, gavome informaciją, kad vienas ruoniukas žuvo prie Estijos krantų žvejų tinkluose“, – šią savaitę BNS informavo muziejus. Siųstuvai leidžia muziejui nuotoliniu būdu stebėti, kaip kiekvienam iš paleistų ruoniukų sekasi adaptuotis gamtoje.

Šakių rajone antradienį užsiliepsnojo durpynas, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD duomenimis, 15 val. 6 min. pranešta, kad Jančių kaime dega 0,5 hektaro pieva, ugnis eina miško link. Paaiškėjo, kad degė durpynas apie 100 arų plote, ugnis ėjo į miško pusę. Ugniagesiams į pagalbą, gesinant gaisrą, atvyko 16 miškininkų. Vanduo buvo vežamas iš Lekėčių tvenkinio maždaug 7 kilometrų atstumu.

Lietuvos miškuose šiuo metu galima sutikti ne vieną grybautoją. Kiekvienas iš jų nori grįžti pilnomis pintinėmis namo ir pasidžiaugti radiniais, tačiau dėl to yra svarbu žinoti, kurie grybai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Ištarus „nuodingas grybas“ daugeliui prieš akis pasirodo paprastoji musmirė: baltas grybo kotas, raudona kepurėlė ir ant jos esantys nedideli balti taškai. Visgi, be šio nuodingo grybo, Lietuvos miškuose auga dar keli, kurių šiukštu nevalia įsidėti į savo pintinę.

Neries regioninio parko gamtininkai pastebėjo neįtikėtiną vaizdą – Dūkštos pažintiniame take, Buivydų piliakalnio šiauriniame šlaite užfiksuota įspūdingo dydžio nuošliauža. Pasak Neries regioninio parko gamtininkų, ši nuošliauža yra išskirtinė savo dydžiu – ji dalinai patvenkė Dūkštos upelį. Nuošliaužos susidarymo priežastys „Nuošliaužos yra natūralus gamtos reiškinys, kai žemės masė dėl įvairių veiksnių, tokių kaip erozija ar vandens poveikis, pradeda slysti žemyn.

Šį šeštadienį buvo minima Gandrų išskridimo diena, kurios metu manyta, kad didieji Lietuvos paukščiai pakelia sparnus ir skrenda į šiltuosius kraštus. Po šios dienos dauguma sodininkų nori perkelti arba sutvarkyti gandrų paliktus lizdus, tad svarbu žinoti, kada tai galima daryti ir kokia tvarka tam reikalinga. Gandrų lizdų tvarkymo ir perkėlimo atskaitos tašku laikoma pirmoji kalendorinė rudens diena.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai, pamatę, kas užsuko į svečius, nustebo kaip reikiant – ant pievos slampinėjo retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis – kukutis. Šie paukščiai pasižymi išskirtine išvaizda – viršutinė kūno pusė yra molio spalvos, nugara – su juosvomis juostomis, sparnai su baltomis, snapas ilgas, lenktas, o kone labiausiai akį traukia vėduokliškas kuodas ant galvos.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistai peržvelgę vaizdo kamerų įrašus pamato tikrąjį naktinį ir dieninį miško gyvenimą – čia pasirodo ir elniai, ir ne vieną gąsdinantys vilkai. Socialiniuose tinkluose pasidalintame vaizdo įraše matyti, kad miške nuobodu nebūna – čia nuolat vyksta veiksmas ir pro miške pritvirtintas kameras praslenka įvairiausi miškų gyventojai.

Atvykusiems į Kuršių neriją paatostogauti ir pailsėti pro akis nepraslysta įvairūs įspėjamieji ženklai apie vietovėse ypatingai saugomą florą ir fauną. Kuršių nerijoje ėmus teršti ar kitaip niokoti gamtą galima sulaukti baudų už nusižengimus. Kuršių nerijos nacionalinis parkas pranešė, kad išsilaipinti iš plaukiojimo priemonių į salos krantą Naglių ir Grobšto rezervatuose yra draudžiama.

Lankydamiesi Dieveniškių istoriniame regioniniame parke ir užsukę į Bėčionių piliakalnį galite pamatyti vieną gražiausių ir didžiausių Lietuvos dieninių drugių – machaoną. Jau pats vardas skamba karališkai.  Dangumi sklandantis ryškiaspalvis meno kūrinys – taip pelnytai gali būti vadinamas šis puošnus skraidūnas. Jo grakštus ir lengvas skrydis išsiskiria iš kitų drugių, kaip ir dydis bei ryškios spalvos – tikrai neliks nepastebėti.

Miškuose vis daugėjant smalsuolių, kurie ieško rudeninių gėrybių, tuo pat metu pasipylė ir žinutės apie erelių jauniklius, kuriems reikalinga pagalba. Dėl to gamtininkai kreipėsi į grybautojus ir kitus miško lankytojus. Gamtininkai pasidalijo žiniomis su gamtos mylėtojais.

Šiltuoju metų laikotarpiu, vis daugiau laiko praleidžiant lauke, linksmybes gali apkartinti įvairūs vabzdžiai. Vieni iš labiausiai nepageidaujamų vabzdžių – uodai, kurie ne tik palieka ryškius raudonus įkandimus, bet ir sukelia stiprų niežulį. Dėl to žmonės dažnai ieško įvairių priemonių kovai su jais, tačiau kartais pakanka natūralių priemonių, efektyviai atbaidančių uodus.

Prieš kelias dienas Alma vaikščiojo savo kieme Šiauliuose. Priėjusi prie drėgnesnės kiemo dalies ji pamatė neįprastai atrodantį gyvį. Netrukus moteris griebė telefoną, greitai užfiksavo šį kiemo „gyventoją“ ir nuotraukomis pasidalijo su visais. Susidomėjusi šiuo vikšru moteris pasidalijo jo nuotraukomis socialinio tinklo „Facebook“ „Daržininkų ir sodininkų“ grupėje. Įraše moteris klausė daugiau nei 113 tūkst. sekėjų turinčios grupės narių, kas per naujas „gyventojas“ atsirado jos kieme.

Kaip reaguotumėte, jei apsilankę pas gydytoją ir išsakę sveikatos skundus gautumėte receptą miško terapijai? Vieni galbūt pagūžčiotų pečiais, kiti – su smalsumu skubėtų išbandyti, kas tai per gydymo būdas. Miško terapijos gidė Austė Juozapaitytė tuo metu pasakoja, kad kitose šalyse tai seniai taikoma ir vertinama praktika.

Vasarą daugelis žmonių atostogauja, leidžia laiką gamtoje, o aplinkosaugininkai įspėja, kad poilsis miške kartais gali baigtis ir skiriamomis baudomis už netinkamą elgesį. Apie poilsio gamtoje taisykles papasakojęs Aplinkosaugos departamento atstovas tvirtina, kad kai kurie stovyklautojai vis dar nesilaiko taisyklių ir už tai būna nubausti.  Aplinkosaugos departamento atstovas Edgaras Vilutis „Žinių radijui“ teigė, kad vis dar kai kurių poilsiautojų elgesys stebina.

Ankstyvą trečiadienio rytą prie Mažosios Dailidės ežerėlio apsilankiusi alytiškė liko maloniai nustebinta čia pamatyto vaizdo. Tarp nendrių, prie kadais tarsi mažos salelės vandenyje sumeistrauto medinio namelio, buvo įsikūrusi ančių šeimyna – antis ir būrys jos ančiukų. „Retai turiu galimybę pasivaikščioti gamtoje ankstyvą rytą, kuomet dar tylu, žmonių mažai. Bet šiandien išsiruošiau prie Mažosios Dailidės.

Aplinkosaugininkai primena radus sužeistą ar akivaizdžiai sergantį laukinį gyvūną nelikti abejingiems ir imtis veiksmų. Socialiniuose tinkluose Aplinkos apsaugos departamentas pasidalijo atmintine, kaip elgtis tokiu atveju.

Mechaninė sufozija – geologinis procesas, kai požeminis vanduo išplauna kietas uolienos daleles ir nuneša į kitą vietą. Šio proceso vystymosi greitis ir mastas priklauso nuo požeminio vandens tekėjimo greičio ir srauto stiprumo. Būtina sąlyga mechaninei sufozijai vykti – turi būti laisva gretutinė erdvė (nors ir nedidelė), į kurią yra išnešamos kietos uolienos dalelės.

Nors daugeliui dėl to per kūną perbėgtų šiurpas, tačiau prieš kelias dienas socialiniame tinkle „Facebook“ išplito įrašas, kuriame užfiksuoti tūkstančiai neseniai išsiritusių mažų vorų. Visi jie buvo užfiksuoti ant vos vieno voratinklio, ant kurio išryškėjo geltonai-juodi vorai. Šis įspūdingas įrašas išplito Veisiejų regioninio parko „Facebook“ puslapyje. Jame dalijamasi, jog tai – gamtininko Selemono Paltanavičiaus užfiksuotas vaizdas. Taip pat buvo pasidalinta jo pastebėjimais.

Šiltuoju metų laikų daug laiko praleidžiama gamtoje. Kepsninių kūrenimas, ar neatsakingas neužgesintų degtukų, nuorūkų mėtymas tam neskirtose vietose gali įplieksti ugnį. Gaisro išdegintose pievose sudega augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai. Aplinkosaugininkai primena kokių taisyklių svarbu laikytis, kad ugnies kūrimas gamtoje nevirstų nelaime.

Vidurio Indonezijoje gyvatės pilve rasta negyva praryta moteris, trečiadienį pranešė policija. Tai jau antras per mėnesį atvejis provincijoje, kai pitonas nužudė žmogų. 36 metų Siriati dingo, antradienio rytą išėjusi iš namų nupirkti vaistų savo sergančiam vaikui, pranešė policija, jos pasigedę artimieji paskatino pradėti paiešką. Jos vyras 30 metų Adiansa rado jos šlepetes ir kelnes ant žemės maždaug už 500 metrų nuo jų namų Sitebos kaime, Pietų Sulavesio provincijoje.

Liepos 3-ioji paskelbta Tarptautine diena be plastikinių maišelių. Ši diena skirta skatinti vartotojų sąmoningumą dėl plastikinių maišelių naudojimo. Plastikinius maišelius 1965 m. išrado Švedijos bendrovės „Celloplast“ darbuotojas Stenas Gustafas Thulinas. Maišeliai greitai išpopuliarėjo, nes juos pagaminti paprasta ir pigu. Paaiškino, kodėl Dabar plastikinius maišelius daugelis naudojame kiekvieną dieną.

Vasaros sezonu daugelis išvyksta pasibūti į gamtą, atsipalaiduoti nuo miesto šurmulio, todėl su gyvūnija susiduriama dažniau nei šaltuoju sezonu. Dėl to svarbu žinoti pagrindinę klaidą, kuri daroma gamtoje pamačius vienišą gyvūną, ir jos nekartoti. Tai svarbu žinoti, norint nepakenkti gyvūnijai. Pranešė apie dažniausią klaidą Aplinkos apsaugos departamentas savo „Facebook“ puslapyje pranešė, ko šiukštu negalima daryti pamačius vienišą gyvūną gamtoje.

Prieš kelias dienas vaikščiodamas Valkininkų miške, netoli Spenglos hidrografinio draustinio, Gediminas (vardas pakeistas) aptiko neįprastą radinį. Tai – didelis gyvūno kaulas, kuris sukėlė vyrui klausimų. Vyras rastą kaulą įamžino ir pasidalijo nuotrauka su kitais. Parodė radinį Surasto kaulo nuotraukomis vyras pasidalijo „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“. Įrašu jis klausė grupės narių, kam priklauso šis kaulas. „Kaip manote, ar čia stirnos?“, – rašė jis.

Vis dažniau žemę drėkinantis lietus ir aukšta oro temperatūra žadina ir grybieną – vieną kitą grybą jau randa ir Kėdainių krašto grybautojai. Tiesa, tai tik pavieniai atvejai, tad dairytis gausesnio laimikio miškuose dar tikrai neverta. Rado eidamas pasivaikščioti Mieste gyvenantis Dainius savaitgalius, kaip ir dažnas kraštietis, mėgsta leisti sode. Savaitgalį būdamas Daumantų kolektyviniuose soduose vyras nusprendė pasivaikščioti miškų takeliais su šuniu.

Likus vos porai pavasarinių savaičių, dažnam rūpi sužinoti kokie orai lauks vasarą. Dėl to gamtos žinovė Kristina atskleidė, kokios bus paskutinės pavasario savaitės ir papasakojo, kokiais orais pasitiks vasara. Kristina tikino, kad pati gamta parodė ženklus, iš kurių galima suprasti, kokie orai lauks. Pavasaris šiluma nelepins Gamtos žinovė atskleidė, kad pavasaris buvo itin permainingas, tad ir paskutinės jo savaitės nebus išskirtinės.

Šeštadienį bevaikštinėdama Dūkšto girininkijoje, Ignalinos rajone, Irena (vardas pakeistas) aptiko neįprastą radinį. Ji miške surado pailgą gyvūno kaukolę. Moteris šį radinį įamžino ir pasidalijo su kitais socialiniame tinkle. Pagrindinis klausimas, kirbėjęs moters galvoje, – kokiam gyvūnui priklausė ši kaukolė. Pasidalijo su visais Šeštadienio popietę bevaikštinėdama miške Irena nustebo pamačiusi netikėtą radinį – kaukolę.

Vilniaus rajone, šalia Asvejos ežero, daugiau nei trisdešimt metų veikia didžiulis nelegalus sąvartynas. Apie išmestus šimtus tonų statybinių atliekų, šiferio lakštų ir kitų pavojingų medžiagų aplinkosaugininkai sako sužinoję tik prieš keletą savaičių. Tiesa, Sužionių seniūnas sąvartynui ypatingos reikšmės neteikia ir tvirtina, kad sąvartynas nėra toks didelis. Gyventojai tikina, kad šiukšlių kalnai puikiai matosi važiuojant pagrindiniu keliu.

Pirmadienio rytą, balandžio 22 dieną, Lietuvą netikėtai vėl užklupo žiema. Dar visai neseniai, žmonės lauke galėjo džiaugtis saulės spinduliais, vasarinėmis aprangomis ir šiluma, o dabar – visa gamta padengta sniegu. Vietomis kyšo jau pražydusių gėlių žiedai, o kai kur sniego sluoksnis siekia net gi 12–17 centimetrų. Arvydas Martyšius Akmenės rajone kasmet nuo 2020 metų fiksavo tai, kaip atrodo laukai toje pačioje vietoje.

Pastarosiomis dienomis Vilnių aplankė nepastoviai debesuoti ir kritulių gausūs orai, o tai piktino ne vieną, jog lauke šalta ir drėgna. Vis tik antradienio vakarą Vilniuje buvo galima užfiksuoti neįprastą gamtos reiškinį – dvigubą vaivorykštę. Vaivorykštę antradienį (balandžio 16 d.), apie 16.25 val.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistus nustebino genio kūrinys miške – bekaldamas kamieną, jis jame paliko nemažą skylę. Genio darbo rezultatų nuotraukomis rezervato ekspertai pasidalino socialiniuose tinkluose. Jie juokaudami genį praminė tautodailininku, mat šio kūrinys atrodo it atliktas paties meistro. „Tautodailininko Genio kūrinys. Beliks tik Rūpintojėlį ten pasodinti“, – juokavo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistai.

Vilniaus Žvėryno rajone, Neries pakrantėje, apsigyveno užjūrio gražuolis, kurio pasižiūrėti žmonės važiuoja iš įvairių sostinės kampelių. Visų akį traukia margaspalvis mandarininis antinas. Jis susirado sau panelę – didžiąją antį. Dėl jos užvirė tikros aistros – invazinis gražuolis ją saugo ir muša priartėti ir suartėti bandančius vietinius kavalierius. O žmonės jau spėlioja, ar po mėnesio turėsime mažų mandarininių ančiukų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pradėjus džiuginti šiltiems orams, žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose įamžinti žalčių kamuoliai. Kamuoliuose – po keturis, penkis kartu besirangančius geltonausius. Gamtininkai sako kol kas žalčių poravimosi sezonas tik prasideda, atšilus, jis suaktyvės. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Dubingiškė Laura pasakoja, kad senutėlėje buvusioje mokykloje šiuo metu galima aptikti įsikūrusią žalčių poilsiavietę.

Pasivaikščiojimai pažintiniais takais – vienas geriausių būdų mėgautis Lietuvos gamta. Tuo pat metu tai – ir sveikas judėjimas, ir – besiplečiantis akiratis, geriau pažįstant augalus, gyvūnus ir net šalies istoriją. Pavasarinis žygis pažintiniu taku visada dovanoja stiprių įspūdžių, nes žmogus gali patirti gamtos virsmą. O žengiant basų kojų takais be batų kūną užplūsta energija iš bundančios žemės.

Varlės yra visiškai įprastas gyvūnas, kurį galime sutikti Lietuvoje, drėgnose vietose. Pamatę varlę – niekas nenustemba. Vieni jų bijo, kiti tiesiog ramiai praeina. Tačiau ar esate matę mėlyną varlę? Pastaroji tikrai gali nustebinti gamtos mylėtojus. Vilnietė Vita Kavo vaikščiodama gamtoje, Marijampolės rajone esančiame Buktos miške, netoli pelkės pastebėjo ryškiai mėlyną daiktą pūpsantį tolumoje.

Prasidėjus aktyviai varliagyvių migracijai specialistai įspėja visus vairuotojus ir kreipiasi į juos pagalbos – pamačius šį radinį ant kelio skatinama jį apvažiuoti, o geriausia sustoti ir patraukti nuo kelio. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniuose tinkluose pasidalino biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialisto Gerardo Paškevičiaus informacija apie jų migraciją ir ką reikia žinoti, pamačius ant kelio varliagyvį.

Vaikščiodamas miške Mažeikių rajone gamtininkas Deividas Makavičius pamatė vaizdą, kokio dar niekada nėra matęs – jis aptiko ir užfiksavo vandenyje įšalusią lapę. Jis pats sako galintis tik spėlioti, kokios to aplinkybės, nes apie panašius atvejus Lietuvoje nėra girdėjęs.

„Pempel pempel kuodotoji, kame tavo kamarėlė languotoji?Pievelėj, kemselėj, tenai mano kamarėlė languotoji“, – apie pempę sukurta ne viena lietuvių liaudies daina. Pempė – atbundančios gamtos, atšilimo pranašas. Pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, tai bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, supurenti žemę.

Nuo seno žmonės šiandien mini Vyturio dieną ir šios datos labai laukia, mat į Lietuvą pamažu sugrįžta vieni pirmųjų pavasario pranašų – vyturiai. Pamatę šį paukštelį laukuose arba išgirdę jo giesmes, žemdirbiai žinodavo, kad metas pradėti kai kuriuos lauko darbus, nes atšilimas – čia pat. Beje, pagal šią dieną, vasario 24-ąją, lietuviai spėdavo ir koks laukia oras. Štai tokie ausiai mieli garsai jau džiugina ne vieną Lietuvos regioną.