Premjerė I. Šimonytė, sakydama kalbą apie demokratiją ir šių dienų aktualijas diskutuojančioje auditorijoje, pareiškė, kad per ilgai ir per dažnai Europa demokratiją priima kaip kažką savaime suprantamo, o taip, pasak Lietuvos premjerės, nėra.
„Daug žmonių apie demokratiją tik svajoja, o tos svajonės baugina autokratus. Mes taip pat turėjome kovoti dėl demokratijos kasdien. <...> Visgi dabar laisvę ir jos įrankius naudoja ne tik demokratijos, bet ir autokratai, jie išnaudoja tuos pačius įrankius, bet jau savo tikslams, naudojasi mūsų gera valia ir net naivumu tam, kad pasiektų savo nedemokratiškų tikslų“, – kalbėjo premjerė.
Ji tikino, kad Lietuva, skirtingai nuo dalies kitų Europos šalių, jau senokai yra įgijusi tam tikrą atsparumą Rusijos bauginamams ar ekonominiam, energetiniams šantažui.
„Mes turime kolekciją pavyzdžių, kaip autokratai mėgina statyti pasaulį pagal savo norus. Štai buvo laikas, kai mums Rusija buvo užsukusi naftą, sakė, kad remontuoja „Družbos“ vamzdyną. Ironiška, vamzdynas iki šiol neremontuotas, nors praėjo keliolika metų. <...> Buvo momentas, kai Lietuva už rusiškas dujas mokėjo daugiausiai Europoje.
Taip pat buvo ne vienas kartas, kai mūsų pieno produktai buvo sustabdomi prie sienos. Siekta, kad verslai atsisuktų prieš šalies Vyriausybę, kiltų nepasitenkinimas Lietuvoje, mažėtų spaudimas Rusijai.<...> Kaip mes reagavome? Įsigijome „ Independance“. Kai jį įsigijome kainos grįžo į savo vietas, o dabar štai mums nebereikia Rusijos naftos, dujų ir elektros. O ir pieno sektorius rado kitas rinkas“, – apie pasipriešinimą Rusijai kalbėjo I. Šimonytė.
Tiesa, anot jos, bėda ne tik Rusija, bet ir Lietuvos kaimynė Baltarusija, tiksliau – jos vadovas, neteisėtai išrinktas Aliaksandras Lukašenka. Praėję metai, dėka šio kaimyno, Lietuvai buvo gana aktyvūs ir kupini įvykių.
„Lietuva priėmė daug pabėgusių baltarusių, bet, kad sugautų tą, kurio norėjo A. Lukašenka net nuleido Minske lėktuvą. Jis ne tik pagrobė žurnalistą ir jo merginą, bet ir daugybę lėktuvo keleivių kelias valandas laikė įkaitais. Na, o po to prasidėjo nelegalios migracijos srautas, kai migrantai buvo viliojami į Baltarusiją, o vėliau stumiami per sieną. Mes prašėme ES pagalbos, priėmėme reikiamus įstatymus. Pagalba atėjo, greitai“, – pasakojo I. Šimonytė.
Ji taip pat pridūrė, kad Lietuva netiesiogiai susigrūmė ir su Kinija, iš kurios sulaukta daug prekybinių trikdžių ir noro „pastatyti į vietą“.
Visgi, pasak premjerės, šie išgyvenimai yra menkniekis, palyginus su tuo, ką dabar išgyvena Ukraina. Ir ten, kur dabar esame sakė I. Šimonytė, su kuo kovojame, atsidūrėme, nes leidome autokratams tarpti nebaudžiamiems, leidome manyti, kad sankcijos visada bus švelnios, o veiksmai – neefektyvūs.
Būtent todėl šiandien Ukrainoje matome genocidinį karą, griaunamus miestus ir žūvančius žmones.
„Putinas nori parodyti, kad jo sukurta nedemokratinė sistema yra efektyvesnė už demokratiją. Jis tikisi, kad demokratinis pasaulis pavargs, nusisuks. Šiuo metu demokratija laiko testą ir kova tarp demokratijos ir autokratijos yra tikras dalykas, o karas Ukrainoje nėra lokalus konfliktas, bet labiau linija. <...> Mes turime būti vieningi. Turime padėti Ukrainai, nes tai geriausia investicija Europai šiuo metu, taip pat turime atsikratyti energetinės priklausomybės. Sankcijos veikia, bet nelabai greitai, reikia kantrybes“, – sakė ji prabrėžusi, kad turime rinktis – saugoti Putino veidą ar ukrainiečių gyvybes.
Ko dairais aplinkui i dulketa kelia.
Tas kelias i Vilniu, Gedimino pili,
Ten kur mes lietuviai vargstame Tevyneje
