Šimonytė atmeta prokuroro pareiškimus, esą šnipinėjimu įtariamas TS-LKD narys galėjo prieiti prie šalies lyderių

„Negaliu pasakyti, kad aš nesu niekada buvusi kokiame nors dideliame renginyje vienoje patalpoje su tuo žmogumi. To tikrai negaliu pasakyti, nes gali būti, kad mes tikrai esame buvę vienoje patalpoje per kokį partijos suvažiavimą. Bet kad aš niekada nebuvau tam žmogui pristatyta ir jis man niekada nebuvo pristatytas, juo labiau neturėjome jokių galimybių ir aplinkybių aptarinėti kokius nors Lietuvos aktualijų klausimus per šią kadenciją, kol aš dirbau Vyriausybėje... Tai šitą galiu pasakyti visiškai laisvai. Tad prokurorui tokių „kas galėtų paneigti“ nereikėtų naudoti, nes paneigti tikrai yra labai lengva ir aš tą kategoriškai neigiu“, – interviu Eltai sakė I. Šimonytė, veikiausiai referuodama į pirmadienį šį tyrimą pristačiusį prokurorą Artūrą Urbelį.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kasčiūnas sprendimą dėl TS-LKD pirmininko rinkimų žada gruodžio 27 d.

Seimo konservatoriai surinko parašus kreipimuisi į KT dėl Vyriausybės tvirtinimo: pasirašė ir Vėgėlė

Mindaugas Lingė apie Vyriausybės programą – tikslai būtų tikę Vyriausybei, kuri buvo prieš 20 metų

„Aš turiu pasakyti, kad mane labai nemaloniai nustebino toks pasisakymas, nes jei iš tikrųjų tokių įtarimų būta, tai, man atrodo, reikėjo apklausti tuos aukštus asmenis ir jie būtų tuos įtarimus patvirtinę arba paneigę. Dabar tokia insinuacija, kad tarsi eilinis Šiaulių skyriaus narys gali turėti kažkokią didžiulę įtaką žmonėms, kurie priima sprendimus“, – dėstė ji.

Kaip pranešta pirmadienį, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Urbelis pranešė, jog šnipinėjimu įtariamas vyras, neatmetama, galėjo prieiti prie TS-LKD vadovų, Vyriausybės narių.

„Manau, kad mes kalbame apie tą laikotarpį, kai partija buvo viena iš koalicijos lyderių, tai yra buvo valdančioji. Akivaizdu, kad jis galėjo prieiti prie visų partijos vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų – neatmetama galimybė, kad ir prie ministrų, ir premjerų“, – dėstė prokuroras.

Atkirto prezidento patarėjai: ko tik nepadarysi, kad į bulviakasį nereikėtų važiuoti

Keletą valandų iki prokuroro žinios apie baigtą ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą, konservatoriai pranešė, jog kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nepilnos Vyriausybės tvirtinimo. Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tokį TS-LKD frakcijos žingsnį susiejo su šnipinėjimo byla – anot jos, taip konservatoriai bando nukreipti dėmesį nuo skandalų, į kuriuos partija įsivėlė.

I. Šimonytė atmeta tokias insinuacijas ir pažymi – kreipimąsi į KT konservatoriai pradėjo ruošti dar praėjusią savaitę.

„Ko tik nepadarysi ir nesugalvosi, kad į bulviakasį nereikėtų važiuoti. Čia tarsi iš tos serijos“, – į I. Segalovičienės pareiškimus reagavo konservatorė.

„Tai, kad kreipsimės į Konstitucinį Teismą, buvo aišku jau praėjusią savaitę. Tai, kad yra ikiteisminis tyrimas, pasidarė aišku šią savaitę. Nemeluosiu, kad toks ikiteisminis tyrimas vyksta žmonės pagal principą „būtina žinoti“ buvo informuoti. Man tai nėra naujiena dabar“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad prokuratūra pirmadienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą. Anot teisėsaugos, tyrimo metu nustatyta, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS-LKD) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausęs asmuo slaptai bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinko informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką. Teisėsaugos duomenimis, rinkta ne slapta, tačiau jautri, Rusijai svarbi informacija.

Anot prokuratūros, įtariamasis, kuris turi Lietuvos ir Rusijos pilietybę, informaciją Rusijos GRU užsakymu pradėjo rinkti 2018 m., tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos esą buvo sutarę anksčiau.

Teisėsaugos duomenimis, įtariamam šnipui už informacijos rinkimą buvo mokamas piniginis atlygis.

Anot prokuratūros, šnipinėjimu įtariamas vyras turėjo priėjimą prie TS-LKD vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, tačiau susitikimų su jais Seime ir Vyriausybėje nefiksuota.

Portalas delfi.lt, remdamasis šaltinių informacija, skelbia, kad šnipinėjimu įtariamas Šiaulių konservatorius Eduardas Manovas, jis 2011 metais dalyvavo savivaldos rinkimuose, kai TS-LKD iškėlė vyro kandidatūrą į Šiaulių miesto tarybą. Teisėsauga įtariamojo tapatybės neatskleidžia.

Laikinoji TS-LKD pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad teisėsaugai patvirtinus, jog įtarimai pareikšti E. Manovui, jis bus pašalintas iš partijos. Anot jos, vyras į TS-LKD įstojo 2005 m.