Norint atmesti prezidento veto, reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys iš 141. Už veto atmetimą ketvirtadienį balsavo 99 Seimo nariai.
Atmesti prezidento veto ir priimti įstatymą be pakeitimų parlamentarams siūlė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nepalaikyti prezidento siūlymo suvienodinti ribojimus ragino ir prie Seimo ketvirtadienį susirinkusi saujelė baltarusių.
Prezidentūra: atmetęs veto Seimas silpnina poziciją sankcionuoti agresyvius režimus
Atmetęs prezidento veto dėl vienodų sankcijų rusams ir baltarusiams Seimas silpnina tarptautinę Lietuvos poziciją sankcionuoti prieš Ukrainą veikiančius režimus, ketvirtadienį pareiškė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.
„Atmesdamas prezidento siūlymus Seimas karo metu silpnina Lietuvos tarptautinę poziciją vertinti ir sankcionuoti karinę agresiją prieš Ukrainą vykdančius režimus, – teigiama Prezidentūros BNS perduotame K. Budrio komentare. – Šie režimai vykdo hibridines atakas ir prieš Lietuvą, integruojasi į vieną regiono karinę grupuotę, kartu kuria agresijos planus prieš kaimynines šalis.“
„Prezidentas ir toliau nuosekliai laikysis pozicijos, kad sankcijos nusikalstamiems Rusijos ir Baltarusijos režimams turi būti ne švelninamos, o tik stiprinamos, nors šis Seimo sprendimas ir apsunkins tokios Lietuvos pozicijos įgyvendinimą“, – teigia patarėjas.
Argumentuodamas sprendimą vetuoti Seimo priimtą įstatymą G. Nausėda teigė, Baltarusija, kaip ir Rusija, dalyvauja ir karinėje agresijoje prieš Ukrainą, ji kelia net didesnę grėsmę Lietuvos nacionaliniams saugumo interesams nei Rusija. Tuo metu valdantieji ir dalis Seimo opozicijos buvo linkę veto atmesti. Anot jų, negalima Baltarusijos piliečių prilyginti karą Ukrainoje remiančiai Rusijos visuomenei.
„Seimas svarstys [veto], manau, kad bus priimtas sprendimas svarstyti iš naujo, nes laikyti įstatymą nepriimtu nėra variantas tokiomis aplinkybėmis. To įstatymo reikia, tai reiškia, kad jis grįš į svarstymą šiandien po pietų. Manau, kad Seimas dėl to sutars bendru sutarimu. O toliau, atsižvelgti ar neatsižvelgti į prezidento veto, tai diskutuos komitetas.
Tačiau prisiminus, kiek čia tų batalijų dėl Baltarusijos piliečių buvo, kai buvo pats projektas svarstomas, dėl to ir pats priėmimas ilgai užtruko, <...> po ilgų debatų Seimas apsisprendė. Nenustebčiau, jei nutars laikytis to sprendimo, kuris buvo pradiniame variante“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Mano galva, kad tas įstatymas, kuris priimtas Seime, yra kompromisų rezultatas, tikrai daug diskutavome apie jį. Seimo sprendimas buvo pakankamai geras. Žiūrėsime, kaip Seimas apsispręs“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovės tikinimu, koalicijos partnerių nuomonė panaši – Seimo priimtas įstatymo variantas yra geras, didelio poreikio jį keisti nėra.
„Juolab, kad šis veto iš dalies paneigia ilgametę mūsų politiką Baltarusijos opozicijos atžvilgiu, Lietuvos siunčiamus signalus, tai, kad mes visą laiką stengėmės būti kuo atviresni Baltarusijos opozicijai, žmonėms, bėgantiems nuo Lukašenkos režimo. Matyt, tokios pozicijos reikėtų ir laikytis“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad Seimo priimtas variantas, kur Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomos skirtingos sankcijos ir ribojimai, yra tinkamas.
„Manau, kad judėkime šia kryptimi. Seimas sprendimą jau priėmė“, – teigė konservatorių seniūnė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad Lietuva, taikydama baltarusiams mažesnius ribojimus, „puoselėja Baltarusijos opozicijos daigą ir neatstumia tų žmonių“.
„Dvasinis suverenitetas“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams negalima suvienodinti, nes pastarosios šalies visuomenė „kovojo už savo laisvę, demokratiją“.
„Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome. Todėl argumentas, kodėl mes taikome skirtingą požiūrį į Baltarusijos ir Rusijos piliečius, yra nesunkiai paaiškinamas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, baltarusiai „turi tai, ką vadintume dvasiniu suverenitetu“.
„Jie yra žmonės, kurie yra išreiškę savo poziciją į laisvę, demokratiją, į tas vertybes, kurios mums svarbios. Todėl suvienodinimas jų įstatyme, manau, yra neteisingas“, – teigė ministras.
G. Landsbergis pabrėžė, kad balsuos už tai, jog būtų atmestas prezidento veto, taip pat ragins ir kitus parlamentarus priimti tokį patį sprendimą.
Parlamentarai balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuriuo baltarusiams nustatytos švelnesnės sankcijos nei Rusijos piliečiams.
Pagal jį numatyta laikinai, iki kitų metų gegužės pradžios, keturias sankcijas taikyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams bei dar tris – tik Rusijos piliečiams.
Dėl skirtingo požiūrio prezidentas įstatymą vetavo. Jis siūlo rusams ir baltarusiams vienodai neišduoti vizų, leidimų laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Anot jo, taip pat abiejų valstybių piliečiams reikia taikyti individualią patikrą pasienyje, nesuteikti e.rezidento statuso, neleisti įsigyti nekilnojamojo turto.
Seimo priimtame įstatyme rusams ir baltarusiams uždrausta į Lietuvą įvežti ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų.
G. Nausėda įstatymą siūlo papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.
Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų
