Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas kalbėjo, kad „be psichologinio raštingumo mes negalime išsiversti, o vienas nusižudęs žmogus jau yra per daug.“
Spaudos konferencijoje pasisakė ir daugiau Seimo narių. Vienas iš jų – Linas Slušnys, vaikų ir paauglių psichiatras, minėjo, kad nors mažėja jaunimo savižudybių, deja tarp vyresnio amžiaus asmenų – atvirkščiai.
„Bendras savižudybių skaičius mažėja tarp jaunų žmonių ir tai mane labai džiugina: tai rodo ilgalaikis, užsispyręs darbas prevencijos srityje. Turime bėdą vyresnių negu 60 metų amžiaus asmenų grupėje. Tai yra tie asmenys, kurie, deja, žudosi dažniausiai“, – apgailestavo jis.
Antradienį Seime vyko spaudos konferencija, skirta Pasaulinei savižudžių prevencijos dienai paminėti. Prieš dvidešimt vienerius buvo pradėta minėti ši diena ir dabar Lietuvoje yra skiriama daug dėmesio savižydybių prevencijai. Specialistai, dalyvavę šioje spaudos konferencijoje, akcentavo žmonių bendradarbiavimo svarbą.
Specialistai pasakojo, kad reikia nebijoti užduoti klausimą žmogui, kuris yra liūdnas, kenčia. Jei asmuo kalba apie prasmės nebuvimą, bendrauti su juo. Geriau ryžtis nepatogiam klausimui, anot specialistų, nes tai yra pirmas žingsnis, kai antras – jau nukreipimas pas specialistą.
Egzistuoja stigma dėl pagalbos
Pasak L. Slušnio, jo kartos asmenys nesikreipia pagalbos, nepriima jos, net pasiūlius.
„Mano kartos asmenys, pasiūlius psichiatro ir psichologo paslaugą, gana ironiškai nusišypso. Jie nesikreipia, neieško. Mes turime didelę bėdą, kad žmonės neima pagalbos, kuri yra galima. Tai reikės pakeisti“, – patvirtino L. Slušnys.
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas spaudos konferencijoje pabrėžė, jog reikia stebėti ženklus ir nukreipti žmones pas specialistus.
„Svarbu identifikuoti vieną dalyką – pastebėti žmogų, kuris patiria savižudybės grėsmę, atpažinti ženklus. Džiaugiuosi, kad Visuomenės sveikatos biure daugiau kaip keturi tūkstančiai žmonių buvo mokomi, kaip atpažinti tą grėsmę“, – pasisakė I. Rubikas.
Daugėja prevencinių būdų
Pasak I. Rubiko, savižudybių prevencijos srityje yra projektas, finansuojamas per Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, pavadinimu „Tu esi“. Jis akcentavo, kad ypatingai šiandien reikia kreipti dėmesį į šias iniciatyvas.
„Labai svarbus tinklalapis tuesi.lt, kuriame galima rasti pagalbą žmogui, kuris patiria savižudybės grėsmę.
Tokią dieną yra geras laikas kalbėti šia tema, neigti mitus, ir padėti žmogui kreipti pagalbos, kai ateis tam poreikis ir laikas, nes jis žinos, kad apie tai kalbėti yra normalu“, – komentavo I. Rubikas.
Paslaugų paketas
Į paslaugų paketą, skirtą savižudybių prevencijai, įeina papildomas finansavimas, kad būtų galima atlikti psichosocialinį įvertinimą, kada galima įvertinti, kokia savižudybės grėsmė.
ASIP metodo terapijos prieinamumas: keturių konsultacijų ciklas, kuris yra sukurtas tarptautinių mokslininkų, Lietuvoje adaptuojamas, padės savižudybių prevencijos klausimu.
Šiuo metu visoje Lietuvoje yra mokomi papildomai dešimt terapeutų.
Algoritmo svarba
Nacionalinis savižudybių algoritmas sujungia skirtingas institucijas ir užtikrina nuoseklų pacientų kelią: nuo atpažinimo grėsmės iki specializuotų konsultacijų, pagalbos suteikimo. Pasak I. Rubiko, jau pradėta dirbti su šiuo algoritmu.
„Higienos institutas jau pradėjo dirbti su šiuo algoritmu, stebėsenos sistema, kuris užtikrins, kad darbas vyktų visose savivaldybėse nuosekliai“, – sakė I. Rubikas.
Visos šio paslaugos, anot specialisto, nebūtų įmanomas be didelės psichikos sveikatos specialistų bendruomenės, mokslininkų ir specialistų.
Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė komentavo, jog jau pradėjo dirbti savižudybių prevencijos koordinatoriai.
„Džiugiu, kad Lietuvoje šiais metais darbuotis pradeda savižudybių prevencijos koordinatoriai: dvidešimt savivaldybių dirbs, tarpinstitucinis bendravimas svarbus, o higienos institutas yra metodiniai vadovai šio klausimo.
Siekiame inovacijų savižudybių prevencijos srityje. Stebėdami tendencijas, renkame pasiūlymų paketą Sveikatos apsaugos ministerijai dėl savižudybių prevencijos priemonių įgyvendinimo.
Remiamės specialistų, mokslininkų įžvalgomis, norėsime pasiūlyti įvairių priemonių“, – papildė S. Getautaitė.
S. Getautaitė komentavo, kad žurnalistai bus skatinami drąsiau rašyti apie problemas, nerimą, fobijas bei sėkmės istorijas, išeinančias iš to, kad kreipimasis pas specialistą nėra pralaimėjimas, o drąsa.
Atkreipia žurnalistų dėmesį
„Kuriame dirbtinio intelekto įrankį žiniasklaidos atstovams, kurie galės validuoti turinį savižudybių klausimais, kad turinys atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
Vykdome žiniasklaidos monotoringą, kviečiame juos bendradarbiauti, nes tai gali prisidėti prie savižudybių prevencijos“, – dėstė ji.
Spaudos konferencija pasibaigė mintimi, jog Lietuvoje labai trūksta gerų psichologų bei specialistų, nes visgi psichinė gerovė yra labai svarbi.
